Sep 282011
 

Vakar gan smagiai praėjo konferencija „Lietuvos energetika po ekonominės krizės ir Ignalinos AE uždarymo”. Nors 5 iš skelbtų pranešėjų dalyvauti negalėjo, bet konferencija vistiek buvo įdomi. Ypač pirmoji dalis. Kas joje nebuvo – siulyčiau bet skaidres pavartyti

 Ypač pariko prof. Jankausko pasisakymas. Akivaizdžiai parodė, kad dabartinė valdžia, žaizdama vabank elektros sektoriuje nesilaiko ne tik 2’osios direktyvos reikalavimų (nekalbant jau apie 3’čiąją). Tuo tarpų dujų sektoriuje, vienintelė tarp kaimynų, pasirinko patį grieščiausią 3’čiosios direktyvos įgyvendinimą.

Kitas man patikęs pranešimas – Akademiko Vilemo. Tiesa, dauguma jo pateiktų faktų buvo žinomi. Lietuvoje per mažai diskutuojama tiek apie atominių elektrinių tipus tiek apie pasaulines tendencijas. Beje, akademiko nuomone, reali investicijų į atominę kaina šiuo metu yra apie 6000 $/kW instaliuotos galios. Panašias prielaidas aš prieš pora audojau savo spekuliacijose.

Didelė dalis likusių pranešimų taip pat buvo verti sugaišto laiko. Gaila tik kad valdžios pozicija nebuvo išsakytą. Gal dėl to beveik visų nepriklausomų pranešėjų pasisakymuose jautėsi didesnė/mažesnė kritika dabartinėms „reformoms“ vykdomoms energetikos sektoriuje, o jų ginti nekilo niekas.

Aug 222011
 

Naršydamas internete užtikau puslapį „viešinantį“ Lietuvos nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (kažkodėl čia trumpinamą kaip NES). Tiksliau naršydamas internete užėjau reklamą: nupirkta labai agresyvi reklama textads sistemoje: maždaug kas trečiame puslapyje man rodė būtent šitą svetainę.

Viskas labai gražiai padaryta: gyvos spalvos, žaismingos ikonos  Kaip iš animacinio filmo. Tiesa, nelabai su energetika susijusios. Greičiau su chemija ar telekomunikacijom. Bet spalvos gražios. Ir vienoj vietoj kompaktiškai surašytos visos numatomos grandiozinės statybos, paryškinti pagrindiniai šūkiai. Gal kas žinot kiek enmin‘ui tas kainavo ir kodėl autorinės teisės paliktos svetainę kūrusiai kontorai ?

Tik gaila, kad tiek pati strategija, tiek jos viešinimas ruošiami orientuojantis tik į jaunesniojo mokyklinio amžiaus auditoriją. Jokio pagrindimo, jokios lyginamosios analizės. Tik gražūs paveiksliukai ir skaičiukai iš Palubinsko žinyno.

Jau esu rašęs, kad pati strategija man labiau primena statybininko svajonę nei strateginį dokumentą, bet pasivaikščiojęs po šią svetainę atkreipiau dėmesį į dar vieną įdomų aspektą: sinchroninį prisijungimą prie ENTSO-E (2018-2020 metai). Iš pateiktos informacijos galima daryti išvadą,  kad 2015 metais Alytuje pastatome srovės keitiklius. 2018 metais juos išmetam ir prisijungiam prie ENTSO-E tiesiogiai (per Lenkiją ?). Atjungiam visas linijas su Kaliningrado sritimi (nėra numatyta jokių keitiklių), atjungiam visas linijas su Baltarusija (vėlgi keitiklių nėra numatyta) ir tikriausiai atsijungiam nuo Latvijos (jei jie nespės iki to laiko atsijungti nuo „rusų“). Gal ir visai nieko. Nepriklausomybės tikrai bus daugiau.

 Pabaigai keletas paburbėjimų:

 Draugystė su gamta: pastatų modernizavimas padės sutaupyti 40 % užsibrėžto energijos kiekio. Kas ta kiekį užbrėžė ir kur ? Ir kaip transporte tas efektyvumas per 9 metus šoktels 40%. Neįsivaizduoju. Niekaip.

 Elektra: elektrą importuojam ne dėl to kad pasiūla sumažėjo (turim pakankamai galios dengti visą Lietuvos poreikį), o dėl to kad paprasčiausiai importuoti pigiau. Ir nemanau kad nauja atominė situaciją pakeis (importuoti vis tiek bus pigiau, bent jau pradžioje). O atsinaujinančių rėmimo vertinime nefigūruoja ekonomika. Tik „žalos gamtai vertinimas“.

 Šildymas: valstybė modernizuodama būstus ir viešuosius pastatus storins gyventojų pinigines. Neįsivaizduoju, kaip nuo to papilnės mano piniginė. Gal reikia pirkti šilumos gamintojų akcijas ?

 P.S. ech kaip laukių saulės kolektorių skatinimo programos… irgi paminėtos šiame „leidinuke“. Gaila kad apie tai nieko nesigirdi.

Aug 032011
 

Pagaliau paaiškėjo strateginis investuotoja į Visagino atominę elektrine. Juo tapo Japonų ir Amerikiečių komanda vadovaujama Hitachi. Tikėjausi, kad pasirinkus investuotoją situacija naujos atominės statybų fronte paaiškės. Deja, klydau. Jokios naujos informacijos, be investuotojo „pavadinimo“ pateikta nebuvo. Tik tie patys pasvajojimai apie energetinę nepriklausomybę, konkurencines kainas ir šviesų rytojų.

Vis dar esant informaciniam vakuumui, nusprendžiau pasidalinti savo neprofesionaliais pasamprotavimais kiek gi galėtų kainuoti naujosios atominės pagaminta elektra. Iškarto įspėju, kad neturiu visiškai jokios konfidencialios informacijos apie būsimą projektą, Visi pateikti „faktai“ surinkti iš populiariosios žiniasklaidos. Daugelis jų – metų ir daugiau senumo. Taigi:

 Investicijų dydis.

Kiek šiuo metu kainuoja pastatyti atominę elektrinę informacijos beveik nėra. Civilizuotas pasaulis jų beveik nestato. Bet skaičiukai plaukioja tarp 4000 $/kW iki 6500 $/kW instaliuotos galios. Taip vadinami „overnight cost“. Iš čia galime susikurti du scenarijus:

a)      optimistinis: 5000 $/kW

b)      pesimistinis 6000 $kW

Darant prielaidą, kad bus statomas vienas 1300 MW blokas, o doleris kainuos apie 2,5 Lt., gausime investicijų poreikį:

a)      16, 25 milijardo litų

b)      19,5 milijardo litų.

 Kintami kaštai

Ne visai pagal ekonominę teoriją, bet, tarkime, kad prie visi kaštai (išskyrus investicijas ir pelną) yra kintami: kuras, darbo užmokestis, visokie draudimai, remontai ir t.t. Mano nuomone tokių kaštų vidurkis galėtų būti apie 2-2.5 euro ct/kWh (7 Lt ct/kWh).

 Kiek bus pagaminta elektros ?

Atominių elektrinių išnaudojimo koeficientai visame pasaulyje yra aukšti. Jos nėra labai manevringos ir turi nedidelius kintamus kaštus, dėl naudojamos bazinei apkrovai. Jos retai stabdomos remontams ir t.t. Remiantis tuo, galime daryti optimistinę prielaidą, kad jėgainė galės dirti apie 8000 valandų nominalaus galingumo ekvivalentu per metus (t.y. turės virš 91% galios išnaudojimo koeficientą). Tokiu atveji ji galės pagaminti 10.4 TWh per metus.

 Kiek kainuos „strateginis investuotojas“ ?

Tiksliau kiek kainuos jo paskolinti pinigai. Kuo giliau į mišką – tuo daugiau medžių. Labiausiai neapibrėžtas klausimas šioje istorijoje – kiek gi mums kainuos strateginis investuotojas. Kol kas apie tai nėra jokių konkrečių duomenų. Iš aukštų politinių tribūnų esu girdėjęs variantą, kad investuotojas atsiims savo indėlį.. elektra: investuoji 50% ir gauni 50% pagamintos elektros, su kuria gali daryti ką nori (tuo grindžiamas ir investuotojo kaip garanto kad nebus švaistomos/grobstomos lėšos vaidmuo). Aš asmeniškai tuo netikiu, nors po Japonijos nelaimės investuotojai tikriausiai tapo sukalbamesni. Aš asmeniškai tokiu scenarijum netikiu, nes jis ne tik didina investuotojo riziką, bet nelabai derinasi su kitų projekto dalyvių pretenzijom į pagamintą energiją.

Mano nuomone žymiai realesnis variantas, kad strateginis investuotojas paprasčiausiai paskolins pinigų ir vėliau juos, nustatytų grafiku, atsiims. Nepriklausomai nuo to kiek elektros bus pagaminta ar už kiek ta elektra bus parduodama. Čia vėl norėčiau išskirti du variantus:

a)      optimistinį: investuotojas norės tik 5% investicijų pajamingumo ir atsiims savo investiciją po 60 metų. Nelabai tikėtinas, nes riziką stipriai didina tiek projekto trukmė, tiek specifika.

b)      Pesimistinį: investuotojas norės 10% investicijų grąžos ir atsiims savo pinigus po 20 metų. Manyčiau tikėtinas ir ne pats blogiausias variantas.

 Variantas, kad investuotojas duoda 50% pinigų…ir pasiima 50% pelno, manau, net nesvarstytinas.. nes visas šis projektas yra ne ekonominis o politinis ir pelnas priklausys tik nuo politinių sprendimų.

Atsižvelgiant į tai, kad investuotojas dengs tik pusę projekto investicijų, tai pinigų srautai į investuotojo pusę bus:

a)      Pas investuotoją nusės 5.8% nuo investicijų kasmet.

b)      pas investuotoją „nusės“ 7.5% nuo investicijų kasmet (pirmus 20 metų)

 Neatrodo daug ? Bet kai padaugini iš 20 milijardų skaičius gaunasi nemažas.

 Kiek kainuos uždarymas ?

Kiek kainuos naujos Visagino atominės elektrinės uždarymas tikriausiai niekas nepasakys, dėl to galim paimti skaičių iš lubų: 10 milijardų litų. Arba 1.6 Lt ct kWh. Stebint tai, kas dabar vyksta su Ignalinos AE uždarymų šis skaičius atrodo per mažas.

 Tai visgi kiek kainuos elektra, pagaminta naujoje atominėje elektrinėje ?

 Elektrinės uždarymas ir kintami kaštai sudarys apie 8,6 ct/kWh. Labai konkurencinga kaina.. jei nereikėtų atsižvelgti į investicijas. Pačiu pesimistiškiausiu variantu (mano nuomone realiausia), kuomet statybos kainuotų 19.5 milijardo litų ir tiek strateginis investuotojas, tiek kiti investuotojai rinktųsi variantą b) tuomet investicinė dalis elektros energijos kainoje sudarytų apie 28 ct/kWh (14 ct/kWh strateginiam investuotojui, ir 14/ct/kWh ne strateginiam investuotojui). Taigi pesimistiniu variantų elektra kainuotų… 36.6 Lt ct/kWh.

Jei pasirinktume patį optimistiškiausią variantą, kuomet elektrinės statybos kainuotų 16.25 milijardo, strateginis investuotojas pasirinktų kapitalo grąžos varianta a) o likę investuotojai aplamai norėtų 0‘inio pelno, tuomet investicinė dalis kainuotų.. 10 Lt ct/kWh. Taigi neįtikėtinai optimistiniu variantu elektra galėtų kainuoti 18.6 Lt ct/kWh. Panašia kaina mes ir dabar perkam rinkoje (http://www.baltpool.lt/go.php/lit/IMG).

Manyčiau realistiškiausias variantas būtų kažkur per vidurį: Tuomet elektros savikaina būtų 31.6 Lt ct/kWh. Ir kasmet iš :Lietuvos „išvažiuotų“ 1.46 milijardo litų pas strateginį investuotoją. Tai pastebimai mažiau nei išvažiuotų perkant elektrą, bet skaičiai vis tiek įspūdingi (beje, su vėjo elektrinėm iš Lietuvos išvažiuoja tikriausiai (su saulės elektrinėmis tai tikrai ir ženkliai) daugiau nei išvažiuotų jei pirktume elektrą. Bet čia jau kita istorija).

 Kaip jau minėjau pradžioje visi šitie skaičiukai tik būrimas iš kavos tirščių ir atspindi tik mano asmeninę nuomonę.  Bet kuris ekonomistas ar energetikas juos sumaltų į miltus. Viskas čia per daug supaprastina,  nes nevertinau nei infliacijos (ir/ar kuro kainų pokyčių), nei padėties rinkose, nei apkrovos grafikų, nei „politinės kainos dedamosios“. Tai primityvus pusdienio pamintyjimas naujos Visagino atominės elektrinės tema (spėkit į kurią pusią kaina koreguotųsi jei artėtume prie realybės ?). Norint gauti normalius skaičiukus reikia daug ir ilgai dirbti, nes kelių procentų paklaida čia reiškia milijardus. Turiu (labai) nedidelę viltį, kad Lietuvos derybininkai ar jų konsultantai sugeba susidėlioti tikrus skaičiukus ir mato padėtį geriau.

 Jei kas nors galit, paneigti ar patikslinti bet kurį iš mano pateiktų skaičiukų nesivaržykit.

 


Raktai: atomine elektrine
Jun 132011
 

Arba apie avos‘ politekonomika

 

Lietuvos atominės energetikos fronte naujienos – atsirado net du konsorciumai (amerikiečių ir japonų), kurie (tipo) išreiškė norą statyti atominę jėgainę Lietuvoje. Nors valdantieji ir lekuoja iš džiaugsmo, bet informacijos apie situacija ne daugiau nei anksčiau. Nei ką siūlo nei kokioms sąlygom – viskas įslaptinta. Ta džiugia proga norėčiau pasidalinti savo mintimis, kodėl Lietuvai nereikia naujos atominės jėgainės.

Čia jau ne pirmas mano rašinėlis panašia tema. Anksčiau savo argumentus grindžiau pagrinde ekonominiais veiksniais. Šį kartą elektros kainą paliksiu nuošalyje.

 Visų pirma aš netikiu Lietuvos sugebėjimu sėkmingai pastatyt tokio dydžio objektą. Suprantu kad statybomis yra suinteresuoti daugelis.. bet kai valdžiažmogiai ką nors stato už „tautos“ pinigus niekada nesibaigia gerai, o blogų pavyzdžių pilna pradedant Būtingės terminalu (kiek žinau vis dar yra įslaptinta kiek kartų statybos viršijo sąmatą) ir baigiant valdovų rūmais ar nacionaliniu stadionu. Jei Suomiai atominės sąmatą viršijo du kartus, tai Lietuviai tikriausiai viršys šį „rekordą“ bent dar dvigubai. Atsižvelgiant į tai, kad didžiąją atominės elektros kainą sudaro investicijos – perspektyva nedžiugina.

 Turima Lietuvos atominės elektrinės valdymo patirtis taip pat nenuteikia optimistiškai. Per 20+ nepriklausomybės metų kaimynams mes elektrą pardavinėdavome pigiau nei savo vartotojams.. o kauptas elektrinės uždarymo fondas nuolat būdavo panaudojamas „svarbesnėms reikmėms“. Visa nesugebėjimą valdyti vainikavo uždarymo peripetijos: pradedant panaudoto kuro saugyklos statybomis ir baigiant kadrų kaita IAE. Primena lesyklėlę išrinktiesiems. Vėlgi perspektyva – nekokia.

 Trečias aspektas – elektros rinka. Šiuo metu mes ją turime (šiokia tokia), bet pastačius nauja atominę elektrinę normaliai rinkai ateis galas. Turėsim „savo“ gamintoją, kuris potencialiai galės patenkinti ženklią vartojimo dalį. Kiti žaidėjai atsidurs „trečio brolio“ vietoj. Neseniai Valstiečių laikraštyje buvo straipsniukas šia tema. Verta paskaityti. Yra pagrįstų nuogastavimų dėl galimų įsipareigojimų (aš apie tai irgi kažkada rašiau ) dėl įsipareigojimų pirkti elektrą. Tokiu atveju daugiau nei pusė visos Lietuvoje suvartojamos elektros energijos būtų perkama per VIAP‘ą. Tuomet apie jokią rinką net kalbos nebebūtų.

Net ir nepradėjus statyti atominės elektrinės galimybės vystyti elektros rinką jau yra dirbtinai stabdomos: vykdoma sektoriaus koncentracija. T.y.visos didžiosios Lietuvos elektros energetikos įmonės sukištos po bendru „stogu“ AB „Visagino atominė elektrinė“ Vienose rankose bus sukoncentruota gamyba, perdavimas, paskirstymas, birža. Vienu Sekmoko „reformos“ brūkštelėjimu buvo nubrauktos visos teigiamos permainos įvykusios suskaldžius kažkada buvusią monopolininkė Lietuvos energija. (šiame kontekste keistai skamba valdančiųjų puolimas prieš „Lietuvos dujas“). Įdomu pastebėti, kad ir socdemai, ruošdamiesi atominės statybai darė lygiai tą patį: sukoncentravo visą elektros energetiką „vienose rankose“. Net ir nepastačius naujos atominės koncentracija apie AB VAE situacija elektros rinkoje pablogino. Jei atominė būtų pastatyta.. apie kažkokią rinką ar konkurenciją būtų galima pamiršti. Kokiai 60 metų į priekį.

Visa situacija su naująją atomine primena rusų posakį „avos‘“. Kokia bus elektros kaina, kas pirks pagaminta energiją, kur dėsim radioaktyvias atliekas, kaip bus finansuojamas uždarymas. Neatmestinas scenarijus, kad naujos elektrinės uždarymui, kaip ir dabartinei, reikės sėdėti ES prieškambaryje su ištiesta rankas ir prašyti išmaldos. Tiesa.. daugelis dabartinių politikų to tikriausiai nebesulauks. Visgi ilgai dirba tos atominės.

 Energetinė nepriklausomybė su nauja AE taip pat neturi nieko bendro. Normaliomis sąlygomis jungtys su kaimyninėm šalim (pvz. Skandinavijos) galėtų užtikrinti didesnę „energetinę nepriklausomybę“ nei atominė elektrinė. Tik karo ar stichinių nelaimių atvejų, kuomet būtų apribota ar sunaikinta elektros energijos importo infrastruktūra atominė elektrinė būtų papildomas energetinio saugumo garantas. Bet ar tikrai tokiu atveju mes norite pašonėje turėti atominį gigantą ?

Visi pasamprotavimai apie pigią atominę elektrą tėra tik būrimas iš kavos tirščių. Kol kas jokių tai patvirtinančių faktų nėra pateikta. Be kuriuo atveju elektra iš būsimos atominės jėgainės bus pardavinėjama už „rinkos kainą“. Arba aukštesnę. Tai kam ta papildoma rizika.

 Truputis ekonomikos (nors žadėjau apie tai ir nerašyti). Lietuva neturi nei savo atominio kuri (nei urano, nei sodrinimo, nei gamybos pajėgumų), nei savo technologijos, nei savo kapitalo. Turiu negerą įtarimą, kad ir specialistu (tiek vadybos tiek techniniu) dirbti naujoj atominėj neturim. Yra tik mažumėle nusidėvėjus infrastruktūra, kurios dalį galima bus panaudoti naujoje AE. Kaip tokioje situacijoje galima tikėtis, kad mūsų naujos AE energija bus pigesnė nei konkurentų ?

 Bent jau dabar aš nematau jokios ekonominės naujos AE naudos. Vien tik vieningą politikų norą „statyti“. Na dar, vėlgi politikų norą, „išlikti atomine valstybe“.

 Pabaigai. Neseniai užėjau konservatorių jaunimėlio inicijuotą sąjūdį „už Lietuvos energetinę nepriklausomybę“. Vaizdas tragikomiškas. Į eterį paleistas „iniciatyvus“ jaunimėlis, kuris visiškai niekuo nenutuokia apie tai, ką gina. Graudu.

P.S. aš nesu prieš atominę energetika, bet siūlau sakyti griežtą

 

NE Lietuvai brukamiems politekonominiams sprendimams.

 

May 012011
 

Trečiadienį spaudą pasiekė dvi labai įdomios naujienos tiesiogiai susiję su energetikos sektoriumi.

Pirmoji – vyriausybė prisipažino, kad nebesieks savo „ambicingų tikslų“ iš valstybinių įmonių „išspausti“ numatytą pelno normą. Dabar vėl viskas palikta spręsti pačioms įmonėms: nori – dirbs pelningai, nenori – kaip išeis. Buvo paleista milžiniška dūmų uždanga, keliamas vėjas dėl galimybių gauti grąžą iš valdiško kapitalo. o paaiškėjo kad ugnies nėra. Tik dūmai. Masių dėmesiui atitraukti. Tik tušti žodžiai. Aš niekada nebuvau šalininkas didelių pelnų iš energetikos įmonių.. nes tai visada „nusėda“ į tarifą vartotojams. Kitų variantų nėra. Visi pasvarstymai apie veiklos efektyvinimą (ypač jungiant energetikos įmones į vieningą monstrą ir taip eleiminuojant net benchmarkingo galimybę) yra niekalas. Su dabartine kontrolės sistema (kainų komisija) neįmanoma monopolijų priversti dirbti efektyviai. O politinio įsikišimo mąžinant kainas pasekmės akivaizdžios Vilniuje: vienas meras pažaidė su šilumos tarifais, ir jau kelinti metai gyventojai moką ir susikaupusias skolas ir bankų palūkanas.

Dabar mąstau, ar bus prisipažinta, kad visa reforma energetikos sektoriuje tokia pati fiasko ?   Bijau kad tai atsitiks ne greičiau nei pasikeis valdžia. Tada bus dar viena reforma.

Antroji  – vėl pasikeitė Ignalinos AE vadovas. Iš diplomato juo patapo fizikas. Ir vėl žmogus iš „gatvės“. Pagal įsilavinimą fizikas (labai madinga profesija patapo. Ypač ten, kur valdžios rankos siekia), pagal darbinę patirtį – telekomunikacijų specialistas. Atominės energetikos srityje dirba jau… 5 mėnesius (gerai skamba – nuo praeitų metų: 2010 12 01)). Remiantis būsimo vadovo oficialiu LinkedIn profiliu  – prieš tai metus buvo bedarbis (ar bent neužsiminė kad kur nors dirbo). Ta pati informacija skelbiama ir Ignalinos atominės elektrinės puslapyje. Buvęs vadovas, Osvaldas Čiukšys.. patampa „derybininku“.  Tiksliau korporatyvinių reikalų vadu. Atėjęs su tokiais garsiais pareiškimais kaip pavogti milijardai ir pagarsėjęs savo 26,000 Lt alga (mokama už pavojingas darbo sąlygas) ponas O. Čiukšys pasitraukia į šešėlį gan tyliai. Nei tu milijardų rado, nei jų iš viso buvo. Aplamai nelabai girdėjosi jo nuveiktų darbų. Dabar vėl naujas vadovas (kol kas jo algos rasti nepavyko, nors kaip “valgiška” įstaiga glėtų skelbti atlyginimus), kuris apdairiai nekonkretizuoja planų, bet pagal energetikos ministrą geras specialistas.

Kaip visada, neturiu nieko prieš naują ar seną IAE vadovą, bet toks, iš pažiūros visai nesusijusį su tokia įmonę, žmonių pritraukimas į aukščiausią valdantį postą panašu į eilinius eksperimentus. Pasiseks/nepasiseks. O ir būsimojo direktoriaus karjera atrodo įspūdingai: generalinio pavaduotojas -> generalinis (ištisą mėnesį darbavos) ->darbovietė neskelbiama (bedarbis ?)-> ekspertas-> generalinis. Vos ne amerikietiški kalneliai. Telieka palinkėti naujajam vadovui sėkmės. Visų mūsų gerovės labui.

Papildyta 2011 05 01: pasirodo įdomus buvo ne tik trečiadienis. Vyriausybė (aka akcininkų susirinkimas) LESTO nusprendė išsimokėti 61 milijoną litų dividentų, nors  įmonė patyrė 62 milijonus litų nuostolio. Žinoma, akcininkai (savininkas) visada teisus. Jei tai būtų privati įmonė. Dabar tai valstybės valdoma kontora, iš kurios traukiami pinigai trumpalaikiams poreikiams tenkinti. Nesiimsiu analizuoti kas geriau ar skolintis valstybės vardu, ar “nuleisti kraują” valstybės valdomoms įmonėms, bet iš šalies tai atrodo nelabai patrauliai. Iš tos pačios operos kaip ir posakis: po manęs nors ir tvanas.