Feb 272012
 

Visa laiką buvau didelis SGD (LNG) terminalo šalininkas. Tiesa, kai prieš kokius 5 metus mes dėliojome skaičiukus kiek terminalai kainuoja kitose šalyse, tai buvome suskaičiavę, kad toks terminalas Lietuvos pajūryje (be prijungimo prie dujų tinklų bet su visa infrastruktūrą kainuotų apie 300-350 mil. Eur. Bet grįžkime prie šiandieninės situacijos ir egzistuojančios oficialios informacijos.

Oficiali informacija:

Lietuva nuomosis FSRU laivą (plaukiojančią SGD dujinimo gamyklą) už maždaug 69 mil. dol. per metus (arba 690 mil. USD per sutartinį 10 metų laikotarpį) . Ar laivas bus naujas informacija nepateikiama. Ir kas įeina į aptarnavimo kaštus.

FSRU laivai „tarnauja“ 20-40 metų.

Konkurdą laimėjusi kompanija (“Höegh LNG”) FSRU laivą pirko už maždaug 290 mil. USD

  (11 pusl). Aš neteigiu kad tai tas pats laivas kuris bus atplukdytas į Lietuvą.. bet panašus. Labai panašus.

Jei kam įdomu kaip tos plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiais atrodys.

Žongliravimas skaičiais

Niekur neradau pateiktos informacijos, kiek Lietuvai (Klaipėdos naftai ir Klaipėdos uostui) kainuos pasiruošimas priimti LNG tanklaivius. Manyčiau suma galėtų būti iki 500 – 700 mil. Lt (čia tik spėjimas).

Tarkime Lietuva per terminalą importuos 1 milijardą M3 dujų. Tuomet terminalo nuomos kainą 1000 m3 pabrangintų 69  USD. Šiuo metu Europoje LNG (dujų ekvivalentu) kainuoja 300-350 USD/1000 m3. Pridedame „terminalo nuomą“, regazifikavimą, transportavimo priedą ir gauname per LNG importuojamų dujų kainą – 400-470 USD/ 1000 m (žinoma, nevertinant papildomų išlaidų reikalingai infrastruktūrai išvystyti: uostas, vamzdynai, kompresorinė, apskaita). Labai panaši kainą, į tą, kurią šiandien mokame Gazpromui.

Išvados:

  1. Jei viskas vystysis taip kaip aprašyta aukščiau – gamtinių dujų vartotojai nepajus ženklesnio dujų (ir šilumos) kainų kritimo ar šuolio. Esant tokiom prielaidoms SGD importo terminalas Lietuvai bus ekonomiškai naudingas (praktiškai veltui gausime padidėjusį energetinį saugumą).
  2. Jei pavyktų SGD nusipirkti JAV rinkos kainomis – dujos atpigtų. Jei santykis tarp SGD ir vamzdyninių dujų grįžtų į istorinį lygį.. dujos brangų.
  3. Jei terminalą sau būrų stačiusi privati struktūrą (pvz. „Achema“) tai galėjo kainuoti pastebimai pigiau.

P.S. p. Sekmokas šiandien idomią mintį iškėlė: atsiradus dujų terminalui VISI dujų vartotojai bus priversti 25% dujų pirkti iš terminalo (nepaisant kainos) ir 25% iš tiekiamų vamzdžiais (Gasprom). Vat va tokia ir gaunasi pasirinkimo lasivė ir laisva rinka.

Feb 242012
 

Arba kodėl saulės ir vėjo energetika didina užsienio prekybos deficitą.

Nuolat išlenda protingi žmonės ir pradeda postringauti apie tai, kad reikia kuo greičiau pereiti prie vietinių energijos išteklių ir taip sustabdyti pinigų nutekėjimą į užsienį. Tikriausiai nebūna mėnesio, kad šiuo klausimu netektų diskutuoti. Dėl to nusprendžiau viską išdėstyti vienoje vietoje (nors jau esu ir anksčiau apie tai rašęs).

Elektra

Visuotinai žinomas faktas, kad elektros gaminti Lietuvoje neapsimoka. Praktiškai visi Lietuvos elektros gamintojai yra vienaip ar kitaip dotuojami (dažniausiai per VIAP). Skirtingi elektros gamintojai yra remiami dėl skirtingų priežasčių. Termifikacinės  (CHP) elektrinės remiamos dėl didesnio naudojamo kuro efektyvumo (ir kad gyventojams šiluma būtų pigesnė). Elektrėnai remiami dėl tinklo stabilumo (įtariu kad tai nevisai tiesa). Atsinaujinantys remiami dėl ES direktyvų. Iš visų šių elektros energijos gamintojų tik termofikacinės elektrinės mažina priklausomybę nuo importo (nors ir dėl to galima ginčytis). Elektros energijos gamyba tiek Elektrėnuose tiek atsinaujinančiuose energijos gamybos šaltiniuose didiną Lietuvos importo deficitą (vienintelė išlyga – biomasė). Matematika elementari: Šiandien Lietuva gali importuoti elektros energiją už maždaug 15-16 ltc/kWh. Gaminant elektrą Elektronuose (Lietuvos elektrinė) ji superkama už 30+ ltc/kWh, o ženkliai daugiau nei pusę šios kainos sudaro importuojamos dujos. Reiškia importuojant elektrą mažinamas užsienio prekybos deficitas.

Su atsinaujinančiais energijos šaltiniais situacija yra labai panaši. Su saulės energetikos pavyzdys elementarus: Iš šiuo metu patvirtinto 1,6 LTL/kWh supirkimo tarifo bent 80% iškeliauja į užsienį (įrangos kaina ir bankų kreditai). Tai reiškia kad pasigaminus Lietuvoje 1 kWh elektros energijos iš saulė pinigų nutekėjimas į užsienį padidėja daugiau nei 1 LTL (jei lyginsime su elektros importu). Su vėjo energija situacija kiek geresnė. Šios elektros supirkimo tarifas „tik“ 30 ct/kWh, iš kurių ne mažiau 20 ct/kWh iškeliauja į užsienį (įrangos kaina, bankų paskolos, dalis personalo/aptarnavimo, pelnas). Tai reiškia, kad pirkdami vėjo elektrą mes didiname užsienio prekybos deficitą. Tiesa, tik kokiu 10 ct/kWh.

Užsienio prekybos deficito didinimo prasme kad vienintelė biomasė (spėju) turi teigiamą poveikį. Ir tai, tik tuomet, kai kuras biomasės jėgainėms nėra importuojamas. Biomasės kainų „pyragą“ sudėlioti yra žymiai sudėtingiau nei saulės ar vėjo, dėl to tiksliai pasakyti negaliu.

Šiluma

Su šiluma situacija yra kiek kitokia: šilumos importuoti nepavyks. Be to šilumos gamybos įranga yra santykinai pigesnė nei elektros, o vietinis kuras (biomasė) yra apie du kartus pigesnis už importinį (dujas) dėl to šilumos gamybos kaina senais dujiniais ar naujais biomasės katilais išeina panaši (tiksliau mano nuomone šiandien biomasė turi ekonominį pranašumą net ir be ES pinigų). Tokiu atveju perėjimas šildyme prie biomasės mažina priklausomybę nuo importo. Net ir pastatų renovacija, nors ir atliekama importinėmis medžiagomis, ilgoje perspektyvoje mažintų suminį einamosios sąskaitos deficitą.

 Išvada: norit sumažinti užsienio prekybos deficitą reikia kuo didesnę elektros energijos dalį importuoti (taip būtų galima iki kokių 10 centų atpiginti elektrą buitiniams vartotojams), o šilumą gamintis iš vietinių energijos išteklių.

 

Feb 232012
 

Vasario 15 dieną vykusioje „LIETUVOS EKONOMIKOS KONFERENCIJĄ 2012“ premjeras pateikė labai įdomią skaidrę, pavadintą „Visagino AE projekto ekonomika“. Visą pranešimą galite rasti čia.

Pagaliau paaiškėjo, kad kai energetikos ministras kalbėdamas apie naujos atominės elektros kainą ( 7-10 ct/kWh) turėjo galvoje tik kintamus kaštus. Ir ši kaina yra įvardijama kaip ta, už kurią elektrą bus galima pardavinėti elektrą rinkoje. Nei statybos nei uždarymo kaštai į šią kainą nebuvo įskaičiuoti. Tikriausiai nereikia aiškinti, kodėl tokie skaičiavimai yra iš esmės neteisingi.

Premjeras kiek praskleidė paslapties šydą ir bent grubiai paaiškino kiek gi kainuos tos naujosios AE pastatymas. Labai grubiai primetus, „paskolų aptarnavimas“ kainuos maždaug.. 15,5 milijardo litų (tuo atvejų jei ji dirbts 100% apkrovimu po 8000 valandų kasmet).

Skaičiuojant iš kitos pusės, šiandien naujos atominės elektrinės statybos vertinamos nuo 4000 iki 6000 USD/kW instaliuotos galios (vadinamieji „Overnight cost“). Taigi, naujoji elektrinė tokiu atveju kainuotų 14 iki 21 milijardo litų. Atrodytų skaičiai neprieštarauja vieni kitiems: vyriausybė susideri, kad nauja atominė kainuos 4000 USD/kWh ir premjero pateiktas bus ne tik įgyvendintas, bet dar ir liks pusantro milijardo „laisvų pinigų“. Problemos prasideda kai iš svajonių pasaulio persikeli į realų. „Overnight cost“ reiškia, kad statybų metų palūkanos neskaičiuojamos. 15,5 vs. 14 milijardų skaičiuojant taip pat nevertintos palūkanos (tiksliau, jei premjero pateikti skaičiukai yra „stabilia valiuta“ vertinama tik infliacija). Nemanau kad atsiras kreditorius, kuris skolintu Lietuvai (ir jos partnerėms) pinigus be palūkanų. O gal premjeras Japonijoje sugebėjo išsiderėti beprocentę paskolą ? Nesitiki…

Reziumuojant pateiksiu kelias pagrindines premjero pateikto grafiko problemas:

  1. Nevertinami uždarymo kaštai.
  2. Nevertinama paskolų palūkanos.
  3. Optimistiniai statybų kaštai

P.S. Gal kalit kas nors man priminti bent vienas dideles valstybines statybas, kurių sąmata nebuvo pastebimai viršyta ?

P.P.S. Tą patį grafiką savo pranešime pateikė ir energetikos ministras.

P.P.P.S. Premjero skaidrės ruoštos “Global Banking and Markets (GBM)”. Rimti žmonės. Turėtų išmanyti kas yra palūkanos.

Papildyta 2012.02.23: pasak p. V. Naudužio atominė statybos kainuos 17 milijardų litų. O paskolų aptarnavimui per visą laikotarpį, su visomis palūkanomis bus skirta apie 15 milijardų. Gal tikrai tą 15 milijardų paskolins Japonijos bankai su nulinėmis palūkanomis, o trūkstamus 2 milijardus susimes vietiniai investuotojai ?

Feb 152012
 

Arba naujieji pažaduko nuotykiai

Pamanet turėjusias sumažėti dujų ir šyldymo kainas ? O nekilti elektros ?

Vakar Lietuvos respublikos Energetikos ministras p. Sekmokas ir vėl sužibėjo. Ir vėl tautai pažadėjo kad energetika pigs. Šį karta didysis kainų mažintojas prabilo apie Visagino atominę elektrinę.  P. Sekmokas išreiškė viltį, kad naujoje atominėje elektrinėje pagamintos elektros kaštai bus 7-10 ct/kWh. Ministras pamišo paminėti, ar tai LTL ar EUR centai, bet iš konteksto galima spėti,  kad kalba ėjo apie LTL centus.

Tokiu atveju ministras iš naujo pakartojo seną dainelę (prieš pora metų buvo aiškinama kad VAE gamins elektrą po 8 ct/kWh). Tuomet viešai pasisakę energetikos ekspertai spėliojo, ar tik ministras nekalbėjo apie kintamus kaštus o ne elektros kainą.

Jei prisiminsime Ignalinos atominę elektrinę, kurios statybos sąnaudos (ir iš dalies uždarymo kaštai) nebuvo įtraukti į tarifą.. gamino elektrą už 6 ct/kWh. Iš ministro pasvajojimų galima spėti, kad jis tikisi, jog draugai iš Japonijos elektrinę Lietuvai padovanos. Ir dar uždarys nemokamai.

Jei kalba eitų apie EUR centus, gamybos kaštai (visi, ne tik ilgalaikiai) būtų panašūs į tiesą. Neseniai pabandomisnaujo projekte buvo diskusija panašia tema. Ten pateikti, mano nuomone, labai realistiniai skaičiai.

O  jei rimtai, tai manau, kad šiuo atveju ministras užsiiminėja  pigia priešrinkimine propaganda orientuotą iš buką ir išalkusią minią (arba ministrą kažkas stipriai apgavo. Bet pats kaltas, nereikia lysti į daržą  kur nieko nesupranti).

Dec 262011
 

Ir vėl apie energetiką ir politiką

Įdomus metas tos kalėdos. Per jas susitaiko net didžiausi priešai. Geras pavyzdys energetikos ministerija (su p. Sekmoku) priešakyje ir rusų kapitalo Vokietijos įmonė Nukem Technologies. Visus metus tautai buvo aiškinama, kad Nukem yra blogis: nesilaiko kontrakto sąlygų, nuolat reikalauja pinigų ir nieko neveikia. Pasistumdymams su Nukem‘u buvo išleistas ne vienas milijonas litų (britų teisės ekspertams samdyti). Tauta buvo bombarduojama pareiškimas pradedat tuo, kad Nukem nelabai patikimas partneris, baigiant gandais kad ši kontora aplamai bankrutuoja. Ir še tau kad nori: prieš pat Kalėdas pasirašomas ketinimų protokolas „dėl IAE kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso statybos“. Prisipažinsiu, kad nelabai įsivaizduoju kas pasirašyta.. nes mano žiniomis taip vadinos B2/3 projektas dėl kurio sutartis su Nukem buvo pasirašyta dar 2005 metais (ir darbai turėjo būti baigti 2009/2010). Tikriausiai čia aš kažką maišau, nes jei žurnalistai būtų pripainioję… energetikos ministerija būtų triukšmą pakėlus. Reiškia Nukem visgi tarpo patikimu Lietuvos partneriu. Tiesa, šioje šviesoje mažumėle kitaip atrodo p. Čiukčio oi atleidimo paleista informacijos banga.. Gal jį tikrai paaukojo ? Kalėdos – stebuklų metas. Įdomu, Kas privertė ministeriją/premjerą pakeisti nuomone ?

Kitas kalėdinis stebuklas – aplinkosaugos ministerijos pareiškimas apie kad „Lietuva tobulina šiltnamio dujų apskaitos ataskaitų rengimą“. Taip buvo pavadinta informacija pranešanti apie Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registro uždarymą. Jei visai liaudiškai kalbant – Lietuvai 6 mėnesius uždrausta prekiauti taršos leidimais. Kiek man yra žinoma, iki šios visos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos buvo ruošiamos gana atmestinai (pastoviai komisijos turėjo priekaištų, į kuriuos nebuvo atsižvelgta). Dar daugiau: pikti žmonės kalba, kad pernykštė ataskaita buvo pateikta nepilnai užpildyta… o į ES pakartotiną prašymą pilnai užpildyti lenteles niekas nesugebėjo sukreguoti. Įdomu tai, kaip yra pateikiama informacija apie registro uždarymą: kalbama apie tobulinimo darbus.. o kad prisidirbo ministerija iki to, kad ES buvo priversta registrą uždaryti.. praneša tik tarp kitko. Prieš tai pasidžiaugę kad „šias Lietuvos pastangas teigiamai vertina JT bendrosios klimato kaitos konvencijos vertinimo misijos ekspertai“. Nors kaip jie gali šiuos pokyčius vertinti teigiamai… kai jų buvimo Lietuvoje metu nauja darbo grupė buvo tik formaliai sudaryta, bet dar net nepradėjus dirbti. Ir šiaip Lietuvai nesiseka su tais taršos leidimais.. kai metų pradžioje jų kaina buvo 17 eurų.. jų niekas nepardavinėjo. Suskubta tik sužinojus apie būsimą registro uždarymą ir parduoti po 7.13 eurus. Dabar.. kai registras uždarytas šių leidimų iš viso parduoti nebėra galimybės. Taip ir prarandami milijonai. Šį kartą naujiena tikrai sėkmingai pasislėpė tarp kalėdinio šurmulio: nemačiau nei žodžio apie tai žiniose…

Paskutinis kalėdinis stebuklas  – tai Prezidentės pareiškimas, kad būsimos atominės elektrinės negalima vertinti tik kaip komercinio objekto, reikia atsižvelgti ir į geopolitines aplinkybes. Iš diplomatinės kalbos išvertus tai tikriausiai reiškia, kad elektra Visagino AE bus brangi. Ne geriau nuteikia ir išliekanti slaptumo skraistė gaubianti visus susitarimus liečiančius VAE. Metų bėgyje ne kartą tauta buvo maitinama pažadais pateiktį informacijos… po kelių mėnesių. Pasirašius pirminius susitarimus tarp vyriausybės ir Hitachi aiškinama lygiai tas pats.. po kelių mėnesių. Užstatomas VISAS Lietvos elektros energetinis sektorius, o mes neturim netgi teisės žinoti kokiomis sąlygomis. Gazdina mane ne tik tokio masto projektai (nesugebam uždaryti atominės.. tai statybos tikriausiai bus visiškas košmaras. Net ir dirbant japonams). Bet ir informacinis karas. Prieš metus premjeras/ministras visus manančius kad Lietuvai nereikia naujos atominės vadindavo rusų arba Gazprom agentais. Šiuo metu iš jų pusės tokios retorikos nebesigirdi (gal kažkas paprotino). Bet užtai reiškiasi „komentatorių batalionas“. Nežinau kaip yra iš tikrųjų, bet paskaičius komentarus po „verslo žinių“ straipsniu, susidaro įspūdis, kad didžioji dauguma jų „samdyti“. T.y kažkokios, nuomonę formuojančios kontoros, darbuotojai rašo atominę palaikančius komentarus. Normaliu metu to nelabai jaučiasi (nes komentatorių daug), bet kai šventės… lieka tik samdyti. Negaliu tvirtinti kad komentarai tikrai samdyti… bet toks vaizdas susidaro. Bijau aš naujos atominės statybų. Tokio masto aferos Lietuvos ūkis nepaveš.


Raktai: Kosmaras Pries Kaledas