Feb 292012
 

Arba kiek iš tikro galėjo kainuoti FSRU laivas..

Jau rašiau kad FSRU laivas norvegams kainuos 290 milijonų dolerių (informacija “Höegh LNG” 2011 Q3 ataskaitos). Tikiu kad būtent tokia yra realia FSRU laivo kaina (nors internete radau informacijos, kad viena iš Afrikos valstybių už panašų laivą mokėjo du kartus daugiau). Laivo aptarnavimas kainuoja maždaug 28,000 USD/d (duomenys iš 2004 metais Bjørn K. Markussen, vyresniojo “Höegh LNG” patarėjo skaityto pranešimo. Visą tekstą galite rasti http://pptfun.com/Indiaoilgas/Infrastructure/Fsru.pdf.  Visiems besidomintiems SGD Lietuvoje siūlyčiau pasiskaityti.)

Sutinku, duomenys senoki, bet jei nuo to laiko laivai atpigo.. tai gal ir aptarnavimas nebus pastebimai pabrangęs.

Taigi, įvertinant šiuos kaštus, laivo aptarnavimas per metus kainuos 10 milijonų litų, paskola laivo pirkimui su 10% metinių palūkanų (Lietuva dabar skolinas už 7%-8%) – 56 milijono USD  per metus. Taigi, sumoj metinis terminalo mokestis būtų 66 milijonai USD  per metus, ir po 10 metų jis pilnai priklausytų Klaipėdos naftai (arba Lietuvai).

Dabar norvegams dešimt metų mokėsim po 69 milijonus USD (už grynai tą pačia paslaugą) ir po 10 metų turėsime teisę jį išsipirkti. Sakyčiau monkėz biznis, turint galvoje, kad terminalo tarnavimo laikas 20-30  metų (norvegai skaičiuoja 25)

Dar daugia pagal pačių norvegų pateiktus skaičius (tiesa 2004 metų, bet su brangesniu terminalu) terminalas kainuotų tik 55 milijonus USD/metus. Ir čia jau su 10% „pelningumu).

Tikriausiai galima daryti išvadą, kad projekto „valstybingumas“ man ir kitiems mokesčių mokėtojams papildomai kainuoja 14 mil USD per metus (arba 36 milijonų litų). Suma nėra milžiniška (valstybės mastais) bet papildomi 20% „premija“ yra visgi didoka.

Reziumė: per dešimt metų Lietuva galimai praras 140 milijonų dolerių arba 364 milijonus litų arba 21 vilą Nicoje (tokią kaip kad turėjo Snoras) t.y. po 2 vilas Nicoje kasmet. Arba 5 salas Graikijoje (Zuoko „projektas“). Arba 100 prabangių namų Vilniuje.

 

Feb 272012
 

Visa laiką buvau didelis SGD (LNG) terminalo šalininkas. Tiesa, kai prieš kokius 5 metus mes dėliojome skaičiukus kiek terminalai kainuoja kitose šalyse, tai buvome suskaičiavę, kad toks terminalas Lietuvos pajūryje (be prijungimo prie dujų tinklų bet su visa infrastruktūrą kainuotų apie 300-350 mil. Eur. Bet grįžkime prie šiandieninės situacijos ir egzistuojančios oficialios informacijos.

Oficiali informacija:

Lietuva nuomosis FSRU laivą (plaukiojančią SGD dujinimo gamyklą) už maždaug 69 mil. dol. per metus (arba 690 mil. USD per sutartinį 10 metų laikotarpį) . Ar laivas bus naujas informacija nepateikiama. Ir kas įeina į aptarnavimo kaštus.

FSRU laivai „tarnauja“ 20-40 metų.

Konkurdą laimėjusi kompanija (“Höegh LNG”) FSRU laivą pirko už maždaug 290 mil. USD

  (11 pusl). Aš neteigiu kad tai tas pats laivas kuris bus atplukdytas į Lietuvą.. bet panašus. Labai panašus.

Jei kam įdomu kaip tos plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiais atrodys.

Žongliravimas skaičiais

Niekur neradau pateiktos informacijos, kiek Lietuvai (Klaipėdos naftai ir Klaipėdos uostui) kainuos pasiruošimas priimti LNG tanklaivius. Manyčiau suma galėtų būti iki 500 – 700 mil. Lt (čia tik spėjimas).

Tarkime Lietuva per terminalą importuos 1 milijardą M3 dujų. Tuomet terminalo nuomos kainą 1000 m3 pabrangintų 69  USD. Šiuo metu Europoje LNG (dujų ekvivalentu) kainuoja 300-350 USD/1000 m3. Pridedame „terminalo nuomą“, regazifikavimą, transportavimo priedą ir gauname per LNG importuojamų dujų kainą – 400-470 USD/ 1000 m (žinoma, nevertinant papildomų išlaidų reikalingai infrastruktūrai išvystyti: uostas, vamzdynai, kompresorinė, apskaita). Labai panaši kainą, į tą, kurią šiandien mokame Gazpromui.

Išvados:

  1. Jei viskas vystysis taip kaip aprašyta aukščiau – gamtinių dujų vartotojai nepajus ženklesnio dujų (ir šilumos) kainų kritimo ar šuolio. Esant tokiom prielaidoms SGD importo terminalas Lietuvai bus ekonomiškai naudingas (praktiškai veltui gausime padidėjusį energetinį saugumą).
  2. Jei pavyktų SGD nusipirkti JAV rinkos kainomis – dujos atpigtų. Jei santykis tarp SGD ir vamzdyninių dujų grįžtų į istorinį lygį.. dujos brangų.
  3. Jei terminalą sau būrų stačiusi privati struktūrą (pvz. „Achema“) tai galėjo kainuoti pastebimai pigiau.

P.S. p. Sekmokas šiandien idomią mintį iškėlė: atsiradus dujų terminalui VISI dujų vartotojai bus priversti 25% dujų pirkti iš terminalo (nepaisant kainos) ir 25% iš tiekiamų vamzdžiais (Gasprom). Vat va tokia ir gaunasi pasirinkimo lasivė ir laisva rinka.