Feb 082010
 

Perskaičiau delfi.lt  keistą straipsnį apie tai, kad Lietuvai nereikia milijonų. Esmė tame, kad remiantis Italų pavyzdžiu siūloma legalizuoti nedeklaruotus pinigus. Taip tikimasi, kad jie sugrįš į šalį. Man, žiūrint iš šalies, tai atrodo keista. Italijos pavyzdys: visi įgauną teisę legalizuoti užsienyje laikomus pinigus, sumokant 5% „legalizacijos mokestį“ ir neturint prievolės pagrįsti pinigų kilmę. Aš suprantu, kad Italija savotiška šalis, tikriausiai mafija ten turi savo lobistus, kurie ir pramušė tokį įstatymą leidžianti beveik nemokamai legalizuoti iš nelegalios veiklos gautas pajamas. Reketas, kontrabanda, narkotikai, prekyba vergais, užsakomosios žmogžudystės. Nesvarbu kuo tu vertiesi – susimoki 5% ir tavo pinigai jau legalūs. Nebereikia jokių sudėtingų pinigų plovimo schemų.

Dabar pažiūrėkime į Lietuvą. Čia organizuotas nusikalstamumas tikriausiai neturi tokių pinigų kiek Italijoje, bet, tikėtina, ne vienas valdininkėlis mielai legalizuotų savo už „užklasinę“ veiklą gautus milijonus. Priėmus „Itališką“ 5% legalizavimo mokestį būtų premijuojami visi šešėlinės ekonomikos veikėjai: vietoj dabar galiojančių mokesčių jie susimoka kuklius 5%. Tokį įstatymą tikrai palaikytų ir šiuo metų vis labiau klestintys cigarečių ir alkoholio kontrabandininkai.  Argumentai, kad legalizuoti pinigai bus investuoti ir kels šalies ūkį atrodo nelabai rimtai, nes jokių tai numatančių saugiklių nėra.  Tiesa, jiems bus galima tiesiogiai, ne per „trečius asmenis“ pirkti turtą Lietuvoje, bet ar tai yra teigiamas reiškinys – labai abejoju. Taigi, mano nuomone, toks pinigų legalizavimas taptų tik dar viena paskata šešėliniam verslui.

Jan 302010
 

Kai prieš porą metų bandžiau pats apskaičiuoti, kiek man sekantį mėnesį reikės mokėti už būsto paskolą supratau, kad aš ir bankas palūkanas skaičiuojame skirtingai. Atrodo natūralu, kad už 100.000 Lt paskolą, esant 5% metinei palūkanų normai turėtumėte mokėti 5000 Lt. palūkanų (pavyzdys grynai hipotetinis, darant prielaida, kad mokamos tik palūkanos). Pasirodo nevisai. Esant tokiom sąlygoms Jūs sumokėsite 5083 litus ir 33 centus. Ir tai jokia apgaulė. Taip bankai skaičiuoja palūkanas (jei kas turite NT sutartį – pasižiūrėkite. Ten bus parašytą, kad bankas palūkanas skaičiuoja kiekvieną dieną, darydamas prielaidą, kad metuose yra 360 dienų. Ne 365 dienos kaip bet kuriuose nekeliamuosiuose metuose. Ne 366 dienos kaip keliamuosiuose, o būtent 360 dienu. Paskolos atveju Jūsų bankui sumokamų palūkanų suma išauga  1,67% (t.y. vietoj 5000 mokat 5083.  Kitaip tariant jūsų realios palūkanos yra ne 5% o 5,0835%, vietoj 10% mokat 10,167% ir t.t.). Norėdami suskaičiuoti kokios yra realios jūsų mokamos palūkanos bankui – padauginkit savo palūkanas iš 365 (dienų skaičius realiuose metuose) ir padalinkit iš 360 (dienų skaičius banko metuose). Sumos atrodo nedidelė, bet per visą paskolos mokėjimo laiką išeina gan apvali suma.

 Išsiaiškinus su paskolomis, kyla natūralus klausimas o kaip bankai skaičiuoja indėlių palūkanas. Greitai pavyko rasti tik dviejų bankų siūlomas skaičiuokles:

Šiaulių bankas indėlių palūkanas skaičiuoja dienomis ir remiantis jų siūloma skaičiuokle per metus jūs turėtumėte gauti didesnes nei skelbiama palūkanas.

Kiek įdomesnė situacija su SwedBank‘o skaičiuokle: pagal ją išeitų, kad pasidėję terminuotą indėlį 365 dienoms (vieniems metams) Jūs uždirbsite daugiau nei pasidėję tą patį indėlį 12 mėnesių (vieniems metams). Pagal šią skaičiuoklę, pasidėję 10.000Lt terminuotą indėlį 12 mėnesių su 4,6% palūkanomis Jūs gausite 463,83Lt palūkanų. Pasidėję tą patį 10.000Lt 365 dienoms su tomis pačiomis 4,6% palūkanų Jūs gausite 466,39Lt. Smagu ?

Jei kas turit realių duomenų, kaip bankai iš tikro moka palūkanas už terminuotus indėlius – nesikuklinkit, pasidalinkit savo informacija.


Raktai: palūkanų skaičiavimas, palukanu skaiciavimo formule, banku palukanos, kaip skaičiuojamos palūkanos, palūkanų skaičiavimas formulė, sudetiniu palukanu skaiciuokle, palukanu skaiciavimo formules, Sudėtinių palūkanų skaičiavimas, palūkanų skaičiuoklė, bankai palukanos
Dec 172009
 

Paskutines porą savaičių (mėnesių) Sodra buvo visuomenės informavimo priemonių dėmesio centre ir nors visi apie ją kalba, bet susidaro toks įspūdis, kad nedaugelis įsivaizduoja, kaip veikia Sodrą (ir kodėl negalima užlopyti Sodros skylių padidinus pajamų mokestį, arba kodėl negalima kelių remontui skirtų pinigų išmokėti pensininkams).

(šiame tekste žodžiu pensininkas dažniausiai turiu galvoje visus pensijų iš pašalpų iš Sodros gavėjus, ne vien gaunančiuosius senatvės ar invalidumo pensijas)

Sodrą – valstybinis socialinis draudimas. Taip į ją ir reikėtų žiūrėti: kaip į draudimą, kuriam yra mokamos įmokos, o atsitikus nelaimei, arba išėjus į pensiją – gaunamos išmokos. Žiūrint labai paprastai – Sodra tai primityvus, mechaninis pinigų perskirstymo mechanizmas: paimi pinigus iš tų kurie dabar dirba, ir atiduodi tiems, kas dirbti negali. Šita sistema niekaip nėra susijusi nei su valstybės biudžetu, į kurį patenka pajamų ir pelno mokesčiai, nei su ES fondais. Kartais atrodo, kad Sodros funkcijas galėtų atlikti ir vienas kompiuteris: iš vienos kišenės paėmei – į kitą įdėjai, bet apie šią sistemą sukurtas popierizmas stulbinantis.

P.S. tokio tipo informaciją turėtų publikuoti pati Sodrą (ar kitos valstybinės institucijos), bet aš radau tik vaikams skirta knygutę: http://www.sodra.lt/client/e-book-1.html, kuri, mano nuomone, nevisai teisybę aiškina.  Jei kas žinote geresnį aprašymą, pasidalinkit nuoroda.

Sodra

Matematiškai: jei yra sumokama socialinio draudimo mokesčių X, tai idealiu atveju Z + Y turi būti mažiau už X, t.y. Sodros išlaidos + išmokamos pensijos neturi viršyti surenkamų mokesčių. Šiandieninė situacija yra kardinaliai priešinga: vien pensijos Y gerokai viršija surenkamus mokesčius X. Tokiu atveju yra skolinamasi… ir šiandieniniai pensininkai pravalgo ne tik savo pensijas, bet ir savo, šiuo metu dirbančių vaikų, pensijas. O jei krizė užsitęs – tai ir anūkų.

 

 

Sodros pajamos (arba apraustųjų įnašai) – tai socialinio draudimo mokesčiai, kuriuos moka dauguma dirbančiųjų. Šiuo metu Sodrai mokami mokesčiai nėra vienodi. Pagrindinių mokesčių mokėtojų grupių Sodrai mokamų mokesčių dalis:

 

Dirbantys pagal darbo sutartis moka Sodrai 3%+30,98% nuo „popierinės“ algos (viso 33,98%)

Dirbantys pagal autorines sutartis (2010m.) mokės Sodrai 2%+17% nuo „popierinės“ sumos (viso 19%)

Individuali veiklą – 10% nuo pajamų/išlaidų skirtumo (viso 10%)

Emigrantai Sodrai moka 0%

 

Sodros išlaidos tai senatvės, invalidumo ir  kitos pensijos, bedarbio, ligos ir kitos pašalpos.

 

Taigi Sodra surenka socialinio draudimo įmokas, ir surinktus pinigus išdalina. Jei pinigų lieką – jie kaupiami. Jei trūksta – skolinamasi. Iki šiol egzistavo praktika, kad kai tik Sodros įplaukos viršydavo išlaidas – buvo didinamos išmokos: keliamos pensijos, ilginamos motinystės atostogos ir t.t. Tai labai gražiai veikė ekonomikos kilimo metu, bet jai traukiantis – sukuria dideles problemas.

 

Sodros sistema nenumato jokio asmeninio pensinio fondo kaupimo (II pakopos pensijos nepriklauso Sodrai), t.y. visi pinigai kuriuos sumoka šiandieniai dirbantieji – yra išdalinami šiandieniams išmokų gavėjams (pagrinde pensininkai). Mainais dirbantysis gauna pažadą, kad ateityje, jam išėjus į pensiją jis galės pretenduoti į dalį tuo metų dirbančių žmonių mokamų Socialinio draudimo mokesčių. Normaliam draudime – įmokos dydis tiesiogiai lemia išmokos dydi. Sodroje to nėra ir tikriausiai niekada nebus..

 

Sodra turi dvi dideles problemas. Pirma – tiek pensijų ir kitų išmokų dydį nustato seimas. T.y. Sodra niekaip negali kontroliuoti savo išlaidų (didžiosios dalies). Antra – socialinio draudimo mokesčių dydį ir jo mokėtojų bazę taip pat nustato seimas. T. y. Sodra niekaip negali kontroliuoti savo pajamų (didžiosios dalies). Taigi, turime socialinio draudimo sistemą, kurios tiek pajamos, tiek išlaidos priklauso nuo seimo užgaidų, bet atsiradus nebalansui – visada lieka kalta Sodra.  Egzistuoja ir Konstitucinio teismo sprendimas, kad pensija yra pensininkų turtas, kurio negalima atimti (teisėjai irgi būsimi pensininkai), taigi turime situaciją, kai pensijas didinti galima, bet mažinti ne. Manyčiau kad šitą teismo sprendimą būtų galima interpretuoti kitaip: pensija yra teisė į išmokų dalį (kuri gali didėti ir mažėti), o teisė taip pat yra turtas, bet apie tai kituose įrašuose.

 

Jei planai nepasikeis, planuoju parašyti dar du įrašus šia tema. Vieną apie tai, kodėl Sodra bankrutuos, kitą – kaip galima spręsto Sodros problemą.

 

Reziumuojant: Sodra veikia pagal principą: aš išlaikau savo tėvus (ir kitus išmoku gavėjus). Už tai gaunu teisę būti išlaikytam kai pasensiu. Ir nieko daugiau. Visi tie, kas tvirtina, jos pensija užsidirbo – arba nežino kaip veikia Sodra, arba nenori to žinoti. Jie paprasčiausiai išlaikė savo tėvus ir senelius. Ir tų  kaimynų, kurie nedirbo tėvus ir senelius.

P.S. tokio tipo informaciją turėtų publikuoti pati Sodrą (ar kitos valstybinės institucijos), bet aš radau tik vaikams skirta knygutę, kuri, mano nuomone, nevisai teisybę aiškina.  Jei kas žinote geresnį aprašymą, pasidalinkit nuoroda.

Dec 152009
 

III dalis elektros vagys

Elektros vagystės daugiabučiuos nėra labai paplitę ir dažniausiai kainuoja kaimynams žymiai mažiau nei šilumos ar karšto vandens vagystės.. Jei už „bendrą“ elektrą mokate daug, arba tas mokestis staigiai išaugo – tikriausiai kažkas iš kaimynų vagią elektrą dideliais kiekiais (nes jei vogtų mažais – suma išdalinta visiems butams nebūti didelė). Tiesa, kas ir kaip vagia elektrą nustatyti yra sunku.

„Perestrojkos“ laikais dažniausiai bendra elektra būdavo vagiama rūsyje įsirengus dirbtuves (elektrinės staklės, presai, džiovinimo krosnys ir t.t.) ir nemokant už savo sunaudotą elektrą. Ir dabar tokios vagystės pasitaiko, bet, kiek man žinoma, gana retai. Visgi, jei užėję į rūsį nuolat girdite tekinimo stakles ar ką nors panašaus – galbūt jūsų rūsyje dirba „pogrindininkas“ ir savo bizniukui naudoją „bendrą“ elektrą. Jei tai koks nors auksarankis savaitgaliais ką nors meistraujantis rūsyje tai pavadinti vagyste gal ir negalima, bet turėkit galvoje, kad už jo suvartojamą elektros energija solidariai moka visas namas/laiptinė (iš jo pusės gražu būtų pačiam susimokėti, ypač jei naudoja daug energijos vartojančią įrangą, tokią kaip suvirinimo aparatai ar panašiai).

Paskutinius kelis metus tapo madinga „užsimūryti“ dalį laiptinės, išplečiant savo prieškambarį. Kai kada, po tokios pertvarkos, lempa, naudota laiptinės apšvietimui, atsiduria naujojo savininko bute. Taigi, toks šaunuolis pas save turi papildoma įvadą, už kuriuo sunaudotą elektros energiją moka visas namas. Solidariai.

Senuose penkiaaukščiuose (o gal ir kitur) rozetės sienose tarp  butų buvo daromos kiaurai pragręžiant bloką, ir sujungiant kiekvieno buto razetas prie to buto instaliacijos. Nagingas kaimyninio buto kaimynas, „teisingai“ sujunginėjęs laidukus gali naudotis elektra, už kurią mokėsite jūs. Tai labai grubus ir sakyčiau kvailas elektros vogimo būdas, kai vagis yra lengvai nustatomas.

 Darant remontus yra labai populiaru visus galingesnius elektrinius įrankius jungti ne į remontuojamo buto rozetes, bet tiesiai į laiptinėje esantį skydą. Dažniausiai tai daroma dėl to, kad buto saugikliai yra per silpni, kad atlaikytų galingą techniką. Taip vieno buto remonto metu sunaudota elektra yra tolygiai padalinama visiems to namo gyventojams. Nors tokios „vagystės“ žala nėra didelė (ne daugiau poros litų kiekvienam namo butui), bet kultūringas remontuojamo buto savininkas galėtų pats padengti tuos nuostolius. 

 Truputi gyvenimiškos egzotikos (sklido gandai kad taip buvo iš tikro, bet tiesioginių šaltinių neturiu):

Pirmo aukšto gyventojai, kuriu rūsys yra tiesiai po jų butu gali prisijungti prie rūsio instaliacijos ir naudotis „bendra“ elektra.  Tokį nelegalų prisijungimą nustatyti labai sunku.

Galima prisijungti tiesiogiai prie laiptinės elektros skydelio (dažnai ten būna palikta laisva rozetė). Tereikia nepastebimai atsivesti laidą į butą.

Esu girdėjęs net gandus kai vieno buto gyventojai prisijungė prie kito buto elektros įvado (už skaitliuko) ir buvo nustatyti tik tada, kai šio buto savininkai išvyko porai mėnesių, atjungę visus prietaisus, o sąskaitą už elektrą gavo nemažą.

 Iš asmeninės patirties: gyvenau nuosavame name, perdarytame į keturbutį. Į vieno iš butų sieną buvo įmontuoti laidai, tiekę elektrą kitiems butams. Tai veikėjas prie tų laidų prisikabino rozetes, ir naudojo svetimą elektrą. Pastebėjau tik tada, kai jis prisijungė elektrinį šildytuvą (mano elektros sąskaita išaugo daugiau nei dvigubai)

 Pabaigai: elektros skaitliukai, ypač senesni, turi negerą savybę: jie kartais pradeda patys savaime suktis (žargonu tai vadinama „samatioku“). Sugesti gali tiek namo įvadinis skaitiklis, tiek kiekvieno buto individualūs skaitikliai. Sugedęs skaitiklis sukasi net tuomet, kai nėra naudojama elektra, todėl pravartu bent kartą metuose pasitikrinti, ar jūsų skaitiklis nesisuka pats. Išjunkite visus namie esančius elektros prietaisus (geriausia iš rozečių) arba atjunkite visus boto saugiklius ir pasižiūrėkite, ar skaitliukas nesisuka. |jei jis sukas – skambinkite jus aptarnaujančiai skirstomųjų tinklų bendrovei (VST ar RST), kad ji skaitliuką pakeistų.

Dec 132009
 

II dalis vandens vagys (ir visų mylimas gyvatuko mokestis)

Kaimynas iš kaimyno vandeni vagia (tiksliau už vieno kaimyno suvartotą vandenį moka kiti) keliais budais. Pats paprasčiausias ir dažniausiai pasitaikantis tiek šilto tiek šalto vandens vogimo būdas – neveikiantys, blogai veikiantys, dirbtinai stabdomi ar perdirbti skaitliukai. Beje, kai prieš pora metų name planavau įsirengti vandens skaitiklį tai skelbimuose buvau radęs tipelį, kuris siūlė „vandenį taupančius skaitiklius“, kurie rodo du kartus mažiau nei iš tiesų yra suvartojama vandens. Kas apmoka už pavoktą šaltą vandenį ar namas (jei yra įvadinis skaitliukas) ar miestas tiksliai nežinau (aktyviai tuo nesidomėjau). Žymiai įdomesnė situacija yra su karštu vandeniu. Didmiesčiuose karštas vanduo ruošiamas tiesiogiai name, t.y. į namą patenka šaltas vanduo, kuris yra šildomas. Po jis tiekiamas butams. Situacija įdomi tuo, kad šiluma sunaudojama gyvatukams šildyti ir šiltam vandeniui name ruošti apskaitoma bendrai. T.y. jei kas nors pavagia ar šiaip nesumoka už šiltą vandenį, tie „nuostoliai“ automatiškai yra įskaičiuojami į gyvatuko mokestį. Kuo name didesnis gyvatuko mokestis, tuo daugiau iš kaimynų nemoka už karštą vandenį, t.y. jį paprasčiausiai vagia.

Daugiabučiuose šiluma iš gyvatuku vagiama ir tiesiogiai: vietoj standartinio 2-3 bangų vonios gyvatuko žmonės įsirengia visą šildomą sienelę, kartais net dvi, taip padidindami naudingą plotą iki 10 kartų. Kai prieš keletą metų aktyviai ieškojau buto, tai praktiškai visuose butuose su „euro-remontu“ gyvatukas buvo padidintas, dažniausiai kelis kartus. Įsivaizduokit paprastą situaciją: trečdalis namo pasididina gyvatuko galią tris kartus. Tuomet visam namui gyvatuko mokestis pakyla dvigubai. Taip du trečdaliai namo moka dvigubai daugiau už „gyvatuką“ vien dėl to, kad likęs trečdalis sunaudoja daugiau šilumos nei priklauso. Būtent taip to paties namo kaimynai masiškai apvaginėja vienas kitą. Būtent dėl to pas vienus vonioje karšta kaip pirtyje, pas kitus pelija sienos (nors tai būna ir dėl nesureguliuotos ar išderintos sistemos). Skelbimuose esu matęs butų su šildomomis vonios grindimis. Nesu 100% tikras, bet tikėtina, kad jie šildosi „gyvatuko“ pagalba.

Aš čia nenoriu gilinti į kainodarą ar egzistuojančia daugiabučiuose praktika. Sutinku, kad tikriausiai  yra daug neūkiškumo (ar net elementaraus grobstymo) tiek pas vandens, tiek pas šilumos tiekėjus, bet dažniausiai dėl nenormaliai išaugusių gyvatuko mokesčių yra kaltas ne tik šilumos (ar vandens) tiekėjas, bet ir kaimynai, kurie sutikti koridoriuje mandagiai sveikinas, o už savo šarvuotų butų durų iš tavęs nuolat vagia. Pinigus.

P.S. yra vaikiška tvirtinti, kad šilumos, vandens ar elektros tiekėjai grobikiškai užkėlė kainas, dėl to aš galiu vogti. Kad ir kaip būtu keistą, jūs dažniausiai vagiate ne iš to, nekenčiamo, paslaugos tiekėjo, o iš savo kaimyno, gyvenančio toje pačioje laiptų aikštelėje, laiptinėje.

Papildyta: Kai kurie namai su vandens (pagrinde karšto) vagystėmis kovoja viešai skelbdami, kiek kutis butas mėnesį sunaudojo vandens. Esu matęs kuriozų, kai jauna 4 asmenų šeima į metus sunaudoja 3 kubus karšto vandens. Bet netgi tokia informacija yra tik moralinis spaudimas, nes realiai karšto vandens vagims nelabai ką galima padaryti.