Vakar finansų ministrė atskleidė kelias naujos Sodros reformos gaires. Galbūt apie tai buvo kalbėta ir ankščiau, bet paskutiniu metu nelabai sekiau žiniasklaidą, tai šios gairės man buvo naujiena. Iš to kas buvo pasakytą ir vėl nesimato jokios reformos. Tos pačios „rožinės“ idėjos ilginti pensijinį amžių (kad jis viršytų vidutinė gyvenimo trukmė ir daugeliui pensijų mokėti nebereikėtų), Vėl planuojama karpyti motinystės/tėvystės išmokas (gražinant vaikams prabangos prekės statusą). Gal tai ir gerai, vis tiek visas jaunimas išvažiuoja užsienin, tai kam skatinti gimstamumą ir remti Anglijos, Airijos ar Vokietijos ekonomika ? Taip pat bus galutinai sustabdytą antros pakopos pensijų reforma, atidedant įmokų atstatymą neribotam terminui. Juokingai skamba tokio veiksmo pavadinimas taupymu. Tai elementari nacionalizacija, atimant pinigus iš vienų ir atiduodant kitiems. Bet visa tai tik “žiedeliai“. Pagrindinės reformos idėjos yra kitos:
a) Mažinti darbdavio Sodros įmokų dalį (ir didinti darbuotojo). Žiūrint grynai teoriškai, tai situacijos visiškai nekeičia – vidutiniu ir ilguoju laiku, vis tiek yra žiūrima į „atlyginimą į ranka“ ir toks mokesčių perskirstymas realios situacijos darbo rinkoje neturėtų keisti. Taip perskirsčius Sodros mokesčius dalis darbuotojų, kurie dabar nežino apie darbdavio mokamus Sodros mokesčius, apie juos sužinos. Žinojimas nėra blogai. Kita reikalo pusė atrodo kiek kitaip: trumpuoju laikotarpiu mažės realios daugelio dirbančiųjų pajamos. Ypač „silpnesniųjų“ rinkos dalyvių, kurių galimybės derėtis yra ribotos. Atsižvelgiant į dabartinį bedarbystės mastą, galima spėti, kad realios disponuojamos pajamos mažės didžiajai daugumai legaliai dirbančių, ir šis mažėjimas nebus kompensuojamas iki „krizės“ pabaigos. Dar daugiau: tai automatiškai mažinamos visų „biudžetininkų“ algos. Ar tai gerai ar blogai – čia atskiras klausimas, bet tokį paslėptą mažinimą laikyčiau nelabai korektišku: buvo pažadėta visiems ugniagesiams, mokytojams, medikams, kad daugiau jų algos nebus mažinamos, ir valdžia, šį kartą, savo pažada tesės: nominali alga nemažės, bus tik mokesčiai perskirstyti, nuimant naštą nuo darbdavių (valstybė yra didžiausias darbdavys Lietuvoje) ir perskeliant ją ant dirbančiųjų. Negražūs žaidimai, laikant nuosavą tautą buka avių banda ir tiek. Liūdniausia.. kad tai greitu laiku gali tapti tiesa: didelė dalis galinčių parsiduoti užsieniečiams kraunasi lagaminus. Taip Lietuvoje vis didėja procentas žmonių, nenorinčių ar nesugebančių veikti ką nors naudingo (t.y. galinčiu parduoti savo laiką, gebėjimus ar išvaizdą). Taip mažėja vartotoju.. ir žlunga vienas populiariausių verslų Lietuvoje: perku-parduodu.
b) Iš Sodros mokėti tik bazinę pensiją, likusią dalį mokant iš biudžeto (tuo remiantis didinti pajamų mokesčius bei PVM). Ekonominės logikos tokiame veiksme nėra. Čia aš matau tik norą drumsti vandenį ir maskuoti esamą padėtį. Tikriausiai neveltui premjeras jau daugiau nei metai lyg netyčia Sodros ir valstybės biudžetus suplaka į vieną: tai kalbėdamas apie PVM kėlimą aiškina kad tai yra daroma kad būtų iš ko mokėti pensijas, tai gindamas aukštą benzino akciją ir vėl užsimena apie pensijas, nors nei vienas nei kitas mokestis neturi su pensijos (žinoma išskyrus personalines) nieko bendro. Sodros ir valstybės biudžetai yra SKIRTINGI. Biudžetas yra didelė juodoji skylė, kur pinigai skirstomi ir perskirstomi pagal visiškai neaiškius dėsnius. Kai buvo pasiūlytą iš mokamų mokesčių išskirti PSD aš tokiam žingsniui visiškai pritariau – atskiras mokestis gali pridėti aiškumo pinigų srautams, o ir tikslinius pinigus sunkiau „pravažinėti“ (nors tikriausiai pagrindinė PSD atskyrimo priežastis ir buvo gerokai proziškesnė: taip buvo sumažintos įvairios kompensacijos už nekilnojamo turto paskolos procentus, įsigytus kompiuterius ir t.t.).
Bet grįžkim prie dalinio Sodros ir valstybės biudžeto sujungimo ir iš to sekančių pasekmių. Pirma kilusi mintis – taip politikai įgaus dar daugiau galios sprendžiant pensijų dydžius, nes jis bus svarstomi kasmet su kiekvienu biudžetu. Kitais žodžiais tariant prieš kiekvienus rinkimus pensijos nepamatuotai augs ir dėl to didės valstybės skola. Manyčiau Sodros reforma turėtų eiti priešinga linkme – mažinti politikų įtaka pensijos dydžiui ir aplamai Sodrai. Be to, mokant dalį pensijų iš biudžeto išnyks skiriamoji riba tarp socialinės apsaugos (a.k.a. Sodros) ir valstybės biudžeto, t.y. jau niekas nebegalės pasakyti kiek iš jo sumokėtų mokesčių eina pensijoms (ir pagal ką bus apskaičiuojama būsimojo pensininko Sodros „pensijos dalis“? Dar viena tokio sprendimo blogybė, kad Sodros skola automatiškai taps valstybės skola (t.y. iki dabar premjero naudojamo stabilizacijos kriterijaus kelias pailgės gerokai). Atsiras papildomas pretekstas pardavinėti valstybės turtą (tikriausiai vėl elektros tinklus), kad būtų sumažintos skolos. Išnyks tik bet koks poreikis taupyti ar bent jau normalizuoti pensijų sistemą – nes tai jau taps valstybės, t.y. visų mūsų skola.
Matau tik vieną tokio perskirstymo „privalumą“ esamos padėties maskavimas: žymiai lengviau yra suslėpti visus galus, kai pinigai imami „iš bendro katilo“, žymiai lengviau politikams motyvuoti eilinius mokesčių kėlimus, prisidengiant „pensininkais ir invalidais“. Nukentės tik dirbantis ir sąžiningai mokesčius mokantis žmogus, ant kurio pečių visa šita „reforma“ bus užkabinta.
Reziumuojant: drumstam vandenyje žymiai lengviau žuvis gaudyti.. tikriausiai dėl to tokią Sodros reformą laikyčiau esminiu žingsniu valstybinio finansų sektoriaus skaidrumo mažinime. Čia galėčiau paraginti tautą pasipriešinti, bet tai beprasmiška. Tie, kuriuos ši problema tiesiogiai palies – dirbantieji – neturi laiko mitingams (vieniems kantrybė dar nesibaigė.. kiti jau už sienos). Tie kas turi laiko… jiems ši reforma nežada nieko blogo.