(arba kaip formuojama žmonių nuomonė ir prastūminėjami įstatymai)
Vakar VPK (vertybinių popierių komisija) išplatino savo tyrimą „Pensijų fondų dalyvių migracijos tyrimas“ (pilnas tekstas čia). Žiūrėdami į praeities duomenis, jie nustatė du laiko tarpus, kuomet buvo palankiausia rinktis rizikingus fondus ir kuomet konservatyvius, ir priėjo išvados, kad dauguma (99.9 %) II pakopos pensijų fondų dalyviai, tinkamu metu nesugebėjo nuspėti rinkos ir pakeisti fondo (kiek profesionalių investuotojų tai sugebėjo ?).
Dar daugiau: kaip išvadą jie pateikia rekomendaciją, kad geriausiai rizikos valdymą galėtų vykdyti „gyvenimo ciklo fondai“, t.y. kai geras dėdė, pasižiūrėjęs kiek tau metų nusprendžia kokia riziką tu gali prisiimti. Man toks požiūris nepriimtinas. O ir pats tyrimas labai jau pritemtas prie norimų išvadų (kad reikia pereiti prie „gyvenimo ciklo fondų“).
Visų pirma šios toli siekiančios išvados padarytos remiantis 13 tūkstančių žmonių, pakeitusių fondus duomenimis (iš viso sistemoje dalyvauja beveik milijono dalyvių). Tai viso labo 1.3% visų dalyvių. Remiantis 1.3% fondų dalyvių galimai neracionalia elgsena primesti naują fondų valdymo modelį yra mažų-mažiausiai keista. Jei 1% Lietuvos gyventojų mėgsta kumysą, tai negi dėl to visus priversime jį gerti ?
Ataskaitoje gražiai aprašomi ekonomikos, akcijų rinkų ciklai ir panaši beletristika. Pateiti pelningumo grafikai, priklausmybės nuo to ar pataikai įeiti/išeiti iš rinkos prieš/po krizės ir t.t. Neblogas skaitalas. Juos paanalizavus galima padaryti išvadą, kad paprasčiausias būdas gauti vidutinę grąžą yra nuosekliai investuoti nesimėtant tarp akcijų ir obligacijų. Tą patį teigia ir visuotinai pripažintos investavimo tiesos: turintis pakankamai išskaidytą portfelį investuotojas vidutiniu ir ilgu periodu gaus vidutinę grąžą jei investuos tolygiai, nepriklausomai nuo akcijų rinkos “kalnelių”. Dar daugiau – žiūrint į ilgalaikę perspektyvą didžioji aktyviai valdomų fondų dalis nepralenkia indekso su kuriuo yra lyginami. Trumpuoju laikotarpiu vieno ar kito fondo valdytojas atspėja rinką ir laimi, bet ilguoju laikotarpiu indeksą aplenkia tik vienetai. Nepaisant to, VPK kažkodėl siūlo kad: „dalyvių prisiimamos investicinės rizikos keitimu rūpintųsi profesionalai“. Patys pateikia skaičiukus, kad dažnai rizikos laipsnį kaitalioti nenaudinga ir tuo pačiu siūlo aktyviai valdyti riziką. Keista ?
Toks vaizdas, kad VPK į II pakopos pensijas kaupiančius žmones žiūri kaip į spekuliantus, nors didžioji dalis jų – ilgalaikiai investuotojai.
O visų keisčiausia, kad VPK stebisi tų 1.3%, pakeitusių II pakopos pensijų fondą neracionalumu bei siūlo tai patikėti profesionalams. Šią krizę stebėjau labai akylai. Tais laiko momentais minia elgėsi būtent taip, ir niekas tvirtai negalėjo pasakyti kas bus rytoj, po savaitės ar mėnesio. Įdomumo dėlei, gal būtų galima sužinoti bent kelis profesionalus, kurie bent jau apytiksliai atspėjo tiek išėjimo iš rinkos, tiek grįžimo į ją taškus ir būtų galėją gauti savo investuotojams maksimalų pelną ? Aš turiu galvoje iš Lietuvos pensijų fondus valdančių specialistų. Tokiu atveju jie jau turėtų būti milijardieriai. Ypač jei tokios įžvalgos pas juos būtų nuolatines. Beje, apie Warren Buffett fenomeną aš žinau, bet jis neužsiiminėja Lietuviškų pensijų fondų valdymu.
Pabaigai. Dar karta grįšiu prie savo pasiūlymo. Nereikia man aktyviai valdomų pensijų fondų ! Sudarykite galimybes II pakopos pensiją investuoti į indeksinius fondus ir bus ne tik sutaupyta visokių brokerių ir analitikų algoms, bet ir rezultatai bus stabiliai vidutiniški, t.y. geresni nei daugumos aktyviai valdomų fondų.