Arba įspūdžiai iš ligoninės
Paskutines pora savaičių praleidau ligoninėje. Su tiek įvairių žmonių per tokį trumpą laiką tikriausiai niekada nesu bendravęs. Vyrauja grynai vartotojiškas požiūris tiek į aplinkinius, tiek į valstybę. Tiesa, daktarė taip pat žiūri į visus pacientus, tiek tuos, kurie „davė“, tiek tuos, kurie „nedavė“. Bet kelias iki „palatos“ labai skiriasi. Vieni laukia po kelis mėnesius. Kiti – po kelias savaites. Vieni į ligoninė gula.. nes kitaip neišeina. Kiti.. paprasčiausiai pailsėti.
Nors, pasitaiko ir tikrų žmonių.
Didžiausia nemokamos medicinos problema.. kad ji nėra visiškai nemokama. Paslaugas gauna ne vien tik tie, kam jų labiausiai reikia… O kai reikalas prieina prie „susimokėjimo“ nesi tikras nei kada „duoti“, nei kiek „duoti“. Aišku gandonešei dirba bet jų informacijos patikimumas žemas.
Kai pasižiūri kaip atrodo sveikatos apsaugos sistema „kliento“ akimis graudžiai skamba visokie papostringavimai apie reformas. Kol medicina bus nemokama jokios reformos nepadės. Niekada.