Siūlau AKCIJĄ nukreiptą prieš Lietuviškus maisto fasuotojus

 Aktualijos  15 Responses »
Jun 162011
 

Tikriausiai jau visi įpratom, kad pienas ar jogurtas pardavinėjamas ne po 1 litrą o po 0.9 litro. Kad sviesto pakelis sumažėjo nuo 200 iki 180 gramų, o kruopos ir kiti birūs maisto produktai sufasuoti ne po 1 kg o po 0.8 kg.

Bet mane „pribaigė“, kai nusipirkau „Pieno žvaigždės“ 380 gramų grietinės. Indelis normalaus dydžio, kaip ir tų.. kur po 400 gramų sufasuota, bet čia trūksta 20 gramų. Nedaug.. bet nemalonu.

Bjaurūs maisto fasuotojai (dar vadinami gamintojais) piktnaudžiaują „žmoniškuoju faktorium“. Daugelis pirkėjų, net ir krizės sąlygomis įdėmiai neskaito etikečių. O ir kainas žymiai lengviau palyginti „pakelio“ o ne litro ar kilogramo. Ypač kai pakuotojai stengiasi šį palyginimą kaip galima apsunkinti.

Tiesa, teoriškai visose prekybos centruose kainos prie prekės turi būti nurodyta ir kaina už kilogramą/litrą, bet, dažniausiai, tai yra daroma labai mažomis raidėmis ir ne visada (yra toks raudonas prekybcentris Lietuvoje, kuris akcinėms prekėms dažnai pamiršta nurodyti standartinio mato kainą.).

 

Jei nebus sustabdyta ir pakeista ši tendencija, greitai produktai bus sveriami gramais ar net jų dalimis (pvz. kruopos 734 gramai, grietinė 189,22 gramo ir t.t.). Tai legalus pirkėjų kvailinimo būdas, ir tik pirkėjas gali pasirinkti jam patinka būti kvailio vietoje ar nelabai.

 Reziumuojant siūlau visus suinteresuotus asmenis (t.y. maisto vartotojus) iš principo NEPIRKTI klastingai sufasuotų produktų.

 

Jei pienas ar jogurtas– tai 1 litras ir jokių 0.9 ar 0.85 litro

Jei kruopos – tai 1 kilogramas ir jokių 800 g. ar 760 g.

Jei miltai – tai 2 kilogramai ir jokių 1.75 ar 1.6 kg.

Jei sviestas – tai 200 gramų ir jokių 180 g. ar 175 g.

Ir t.t.

 Tiesa, tokiai akcijai jau galbūt ir per vėlu. Kai paskutinį karta buvau parduotuvėje, tai pieno supakuoto po 1 litrą pasirinkimas buvo tik vienas iš vieno. Lietuviško jogurto susverto po litrą aplamai neradau (teko rinktis latvišką), su miltais irgi panaši situacija (teko pirkti importinius)..

 

Kyšis: duoti ar neduoti ?

 Laisvalaikis  15 Responses »
Jun 092011
 

Atsakymas vienareikšmiškas DUOTI. 

Jei kalba eina apie sveikatos apsaugą kito varianto praktiškai nėra. Nori gyventi – būk pasiruošęs kiekvienam žingsnyje taškyti pinigus kyšiams. Kitaip atsidursi trečio brolio vietoje. Ir lauksi… lauksi… lauksi…

Visa sveikatos apsaugos sistema yra sukurta taip, kad būtų patogiau reketuoti pacientus.

Norint pakliūti pas bet kokį gydytoją (specialistą) reikia siuntimo (tiesa, man šioje vietoje problemų nėra kilę, bet pasibaksčios po ligonine supratau kad man čia labai pasisekė). Siuntimų reikia ir tyrimams (kurie gali būti ir mokami ir nemokami). Patekti pas daugelį rimtų specialistų yra milžiniškos eilės. Net ir sulaukus savo eilės ir su siuntimu atvykus į ligoninę netikėtai paaiškėja kad vietų nebėra.

Visose sistemos grandyse esi pastatytas ne į kliento, o į prašytojo vietą.

Beje, daugeliui ligonių jau seniai nebereikia įtikinėti duoti pakišą.: nuo jauno iki seno visi jau žino kad reikia duoti. Klausimas kyla tik kiek ir kam.

Jei duodamas pakišą „keliukams“ gali sutaupyti keliasdešimt/kelis šimtus litų, tai neduodamas sveikatos apsaugoje dirbančiam personalui gali prarasti ne tik žymiai didesnius pinigus bet ir sveikatą. Aš tikrai netvirtinu, kad visas medicinos personalas yra kyšininkai ir jei neduosi.. jie tave paliks numirti gatvėje. Taip tikrai nėra. Dauguma jų yra normalus (kartais net geri) žmonės. Bet… „patepus“ dažniausiai gauni aukštesnės kokybės paslaugas. Pamojavus banknotais eilės netikėtai tirpsta nuo kelių mėnesių iki kelių dienų. Atsiranda papildomų vietų ligoninėse, galimybės atlikti tyrimus ar gauti nemokamas paslaugas. Buvau vos ne šokiruotas kaip Maironis keičia seselių ar slaugių elgesį.

Aš suprantu ir medicinos personalą. Talonų pas daktarus, vietų ligoninėje ir t.t. skaičius yra baigtinis ir netgi labai ribotas. Natūraliai kylą pagunda tuos talonus/siuntimus/vietas palaikyti dėkingiems pacientams. Normalūs rinkos dėsniai, kai ribotą resursą gauną už ji daugiausiai sumokėjęs (dėkingiausias pacientas).

 Žinoma, dar yra ir privatus sektorius, kuriame aukščiau išvardintų blogybių nėra.. Bet, net gaunant vidutines pajamas, jo kainos yra praktiškai neįkandamos.


Raktai: kiek duoti gydytojui uz operacija, kiek duoti gydytojui, kyšiai gydytojams, kiek duoti chirurgui, kysis daktarui, kiek duoti daktarui uz operacija, kiek duoti uz operacija, kyšis už operaciją, kiek moketi gydytojui uz operacija

Lietuviškos sveikatos apsaugos grimasos

 Emocijos  12 Responses »
Jun 082011
 

Jau gerą pusmetį aktyviai naudojuosi tautinę sveikatos apsaugos sistema. Jei visai tiksliai – nuo praeito rugsėjo. Iki tol – beveik visą mano šios srities patirtį sudarė profilaktiniai partikrinimai (dėl darbo). Žinojau, kad sveikatos apsaugos sistemoje klesti betvarkė ir korupcija.. bet niekada negalvojau kad ji tokio masto. Sistema sukurta taip, kad jei nori gyventi… turi mokėti. Dalį į kasą, dalį „į kišenę“.

Kol asmeniškai nusidūriau su Lietuvos medicina buvau sąžiningas pilietis. Negi policijai „ant arbatos“ nesu davęs.

Istorija trumpai: praeitą vasarą „pasigavau“ stuburo išvaržą. Po truputi paskaudėdavo nugarą ir kairią koją. Nieko labai tragiško, bet kai nepraėjo nuo rugsėjo mėnesio pradėjau vaikščioti „per daktarus“. Procesas gana ilgas. Užtruko beveik 2 mėnesius, kol man visgi diagnozavo stuburo išvaržą. Per tą laiką padarė rentgeno nuotrauką ir kompiuterinę tomografiją. Išgėriau kelias saujas tablečių, buvo suleista pora dešimčių ampulių. Ir čia prasidėjo visas įdomumas.

I lygio reabilitacija

Nustačius stuburo išvaržą poliklinikoje man buvo paskirta pirminė ambulatorinė reabilitaciją. Buvau nusiųstas pas reabilitologą, kuri paskyrė nemokamus: kineziterapiją (mankštą), fizioterapiją (elektrą), masažą ir rekomendavo „nusipirkti“ vertikalias vonias.

Viskas būtų lyg ir nieko… jei ne keli įdomūs „niuansai“: visos (3)nemokamai paskirtos procedūros buvo išdėstytos 6 savaičių laikotarpyje. T.y.  viena procedūra, po to savaitės ar dviejų pertrauka, kita procedūra ir t.t. Be to nemokamai paskiriama tik pusė (arba mažiau) rekomenduojamo procedūrų kiekio. Kitas (žinoma) reikia pasipirkti. Nesu medicinos ekspertas, bet man, kažkodėl atrodo, kad taip laike ištęstos procedūros yra neefektyvios. Bent jau man nuo jų nepagerėjo. Greičiau atvirkščiai. (Sklinda kalbos, kad „patepus“ reabilitologą galima visas procedūras gauti tą pačią savaitę.). Kitas įdomus niuansas, kad reabilitologas griežtai atsisakė rašyti rekomendaciją antrinei reabilitacijai (tipo nepriklauso), nors pirminė jokių rezultatų nedavė. (ir vėl sklinda kalbos… apie „tepimo“ privalumus).

 Patekimas pas specialistus (bent jau neurochirurgus klinikose. Kaune tai vienintelė vieta, kur daromos stuburo išvaržos operacijos.) eilės tvarka irgi nėra toks jau paprastas. Normaliai registruoja už kelių mėnesių (jei aplamai registruoja).

 II lygio reabilitacija

 Po stuburo išvaržos operacijos priklauso antrinė reabilitacija. Čia situacija ne ką geresnė nei su pirmine. Trečia dieną po operacijos (kai dar aktyviai leidžiami nuskausminantys) ateina reabilitologas, paklausia ar jautiesi geriau nei prieš operaciją ir kur gyveni. Tuomet paskiria… ambulatorinę reabilitaciją. Nesvarbu, kad po operacijos negalima ne tik kad vairuoti mašinos, bet ir sėdėti o man iki artimiausio autobuso stotelės – daugiau nei kilometras (plius dar važiavimo apie 40 minučių). Paklausus reabilitologo kaip jis įsivaizduoja tą ambulatorinę reabilitaciją.. kai ne tik kad toliau paeiti, bet ir ilgiau pastovėti sunku yra paaiškinama, kad norint galima „dasipirkti” stacionarą.

O ir taisyklės, verčiančios į reabilitaciją važiuoti tiesiai iš ligoninės atrodo keistos. Kol dar pilnai neužgijus žaizda negalima daryti jokių vandens procedūrų, taigi pirmoji reabilitacijos savaitė gaunasi kaip ir prarasta.

Pabaigai 

Prisipažinsiu, taip ir nesupratau, kam reikalingas reabilitologo etatas. Nebent pakišom rinkti. Visas darbas kurį jie atlieka, tai pasižiūri į ligos kodą ir nukopijuoja reabilitacinių procedūrų sąrašą. Viskas.

 Susidaro įspūdis, kad visa sistema sukurta speneliai kad išmušinėti iš ligonių kyšius. Pradedant registratūroje, norint papulti pas specialistą, ir baigiant visokiais reabilitologais, kurių galioje paskirti mokamas arba nemokamas procedūras. O gal ir visai nieko nepaskirti. Stengiamasi ne išgydyti pacientą, o pasiųsti jį. Kur nors toliau. Jau nekalbant apie kai kurių „procedūrininkų“ darbą. Ypač kineziterapeutų.


Raktai: reabilitacija po stuburo išvaržos operacijos, reabilitacija po stuburo operacijos, stuburo isvarza reabilitacija, reikalingas reabilitologas, reabilitologas, manksta po stuburo isvarzos operacijos

Standartizacija

 Laisvalaikis  4 Responses »
May 122011
 

Arba gamintojų išsidirbinėjimas

Man, kaip vartotojui, labai patiko, kai prieš metus ar du ES priėmė direktyvą standartizuojančia mobiliųjų telefonų pakrovėjus. Yra bjauru, kai namie mėtosi 4 mobiliųjų telefonų krovikliai.. ir nei vienas netinka tavo telefonui.

Su panašia problema susidūriau ir remontuodamas savo vejos pjovimo mašiną: Partner 70530, pirktą gal prieš kokius 3-4 metus. Rinkdamas varžtus šiam technikos stebuklui gamintojas tikrai parodė išradingumo viršūnę. Viršutinės plastmasės prisuktos Philips arba plokščiais varžtais (atsuktuvą rasti ne problema). Kėbulo detalių galvutės šešiakampės, metrinės. Irgi ne problema. Kiti mazgai prisukti jau įdomesniais varžtais, turinčio colinio standarto hex ir torx galvutes. Mažumėle užtruko, kol supratau, kodėl viena galvutė per maža, kita per didelė. Truputi sudėtingiau, bet ir tokius atsuktuvus radau.

Mane galutinai pribaigė varžtas, laikantis pjovimo peilį. Galvutė pas jį normali, bet sriegis „pasmulkintas“. Užsimušk, bet tokio niekur nerasi. Aplankiau „varžtų pasaulį“, porą vejapjovių servisų. Kol kas visų atsakymas neigiamas. Tiksliau paaiškina kad tokia smulkme neprekiauja, arba pasiūlo ieškoti pagal vizualų panašumą.

Aš suprantu gamintojus. Kuo labiau jie išsidirbinės naudodami nestandartines ar retas detales, tuo didesnė tikimybė, kad po to galės užkelti atsarginių dalių kainas iki begalybės. Dėl to ir gauname normalų buitinį prietaisą su nestandartiniais sriegiais, nepopuliariais varžtų išmatavimais, penkių skirtingų tipų galvutėmis viename gaminyje ir t.t. Aš dar suprantu elektros prietaisų gamintojus, naudojančius specifines varžtų galvutes. Taip jie saugo savo kvailus vartotojus. Kad elektra neužmuštų. Bet benzininė vėjapjovė su tokiom „apsaugom“- čia jau išsidirbinėjimas.


Raktai: coliniai sriegiai, colinis sriegis

Auto elektros Adamopolyje nesitvarkykit

 Emocijos  6 Responses »
Apr 222011
 

Dar vienas neigiamas atsiliepimas apie kontorą su kurios paslaugomis susidūriau. Nesiseka man kažkodėl paskutiniu metu.

Taigi istorija trumpai. Mano Fiat‘as pradėjo skųstis, kad kažkas negerai su akumuliatorium/generatorium. Akumuliatoriaus lemputė pradėjo degti ir atsijungė vairo stiprintuvas (elektrinis). Generatorius dirbo lyg normaliai (bent jau apkrovas laikydavo: 14V ir daugiau prie pilnos apkrovos), akumuliatorius irgi atrodė geras: prieš užvedant būdavo virš 12.5V. Mašinos kompiuteris su tuo susijusių klaidų nerodė. Pasiklausinėjau pažystamų ir nusprendžiau kad geriausiai bus nuvaryt mašiną į servisą. Susiskambina su Adamopoliu, (kurie prieš metus dar buvo oficialus Fiat servisas) papasakojau kame bėdos, simptomus, kad generatorius iš pažiūros veikia ir t.t. Sutarėm laiką kada atvažiuosiu ir t.t.

 Nuvažiavus palikau mašina „patikrinimui“. Paskambino: sako generatorius „įtampos nelaiko“. Reikia keisti „rėlę“. Dar kažką apie apvijų keitimą kalbėjo. „Sutvarkė“ generatorių, bet problema nedingo. Paaiškėjo kad pagrindinis jų elektrikas bus tik po savaitės. Dar išreiškė mintį, kad tikriausiai kažkur laidas trūkęs, nes pajudinus saugiklių bloką kartais generatorius pradeda krauti.

Taigi, sumokėjau už generatoriaus remontą (360 Lt) ir gavau mašiną dar blogesnės būklės nei nuvežiau (generatorius akumuliatorių visai nustojo krauti).

 Be mašinos paskutiniu metu man gyventi neišeina, taigi teko rinktis.. arba važiuoti į kitą servisą arba pačiam bandyti knistis. Sumoj sugaišau maždaug 10 valandų. Pirmas 6-7 knisausi po internetą ir landžiojau po mašina su testeriu (prisipažinsiu nelabai įsivaizdavau kaip mašininis generatorius dirba). Likusį laiką nuiminėjau/uždėjinėjau akumuliatoriaus bloką (kad prieiti prie trūkusio laido ir jį normaliai sulituoti).

 Jei trumpai – buvo nutrūkęs laidas einantis iš ECU į generatoriaus sužadinimo gnybtą. Šiuo metu viska dirba normaliai. Net akumuliatorius beveik pasikroviau iki darbinės įtampos.

 Įdomu tai, kad laidas buvo trūkęs variklio bloke, o Adamopolis meistriukai tampydami laidus iš salono pusės sugebėdavo pajudinti trūkusią jungtį. Gal todėl grįžus iš jų pagrindinis mašinos ECU atrodė šitaip:

 

(nors normaliai skųsdavos tik deguonies sensoriumi)

 Reziumuojat: Adamopolio valdžia/priėmėjas (nežinau kas), be problemų apsiima taisyti gedimą, kurio specialistas atostogauja. Dabar niekada ir nesužinosiu, ar iš tikro mano generatoriaus srovės valdiklis tikrai buvo pradėjęs kvailioti ar buvo pakeistais tik šiaip.. kaip labiausiai tikėtina priežastis,  bet  mašinų taisymas “nauchnovo tyka” principu man nepriimtinas.

 

 Older Entries  Newer Entries