Dec 202011
 

Šiandien labai madinga tema: „kodėl didėja Vilniečių šildymo sąskaitos“. Ja  spekuliuoja visi kas netingi. Perskaitęs pora straipsnių auksinės žiurkės pasekėjų tinklaraštyje  (čia ir čia) nusprendžiau iš aš įkišti savo trigrašį.

Pradėti reikėtų nuo to, kaip iš tiesų veikia daugiabučio namo šildymo sistema. Didžioji dalis daugiabučių (jei ne visi) turi taip vadinamą „šilumokaitį“. Nelabai įsivaizduoju sistemos, kurioje namo viduje cirkuliuotų termofikacinis vanduo „iš trasos“ tiesiogiai. Be šilumokaičių, be daliklių ir t.t. Apie tai kaip veikia „standartinė“ šildymo sistema galima pasiskaityti čia .

Remiantis commonsense.lt pateikta sąmokslo teorija, Vilniaus energija, siekdama „išbuožinti“ šilumos vartotojus tiekiamą „sušildė“ daugiau nei reikalauja minimalūs techniniai reikalavimai. Dėl to visi/daugelis Vilniečių suvartojo daugiau šilumos nei reikėjo. Daroma prielaida, kad pakėlus temperatūrą pastato įvade automatiškai vartojama daugiau šilumos pastato viduje.

Realybė yra kiek kitokia. Normaliai sureguliuotame šilumos punkte namui galima atiduoti lygiai tiek šilumos, kiek norima (į namą patenkantis šilumos kiekis apskaičiuojamas daugiau/mažiau tiksliai) o vidinę namo cirkuliaciją galima valdyti (dažniausiai). Kiekvienas nuosavo namo šeimininkas, turintis kieto kuro katilą tą kuo puikiausiai daro (katile cirkuliuoja 85 laipsniai, sistemoje – 30-50 laipsnių. Ir jokios problemos).

Daugiabučių problema yra ta, kad ten šildymo sistemą taip pat kažkas turi reguliuoti (yra automatinių punktų, bet didžioji dalis vis dar reguliuojami rankomis). Kol namo šilumos mazgus kažkas prižiūrėdavo ir buvo atsakingi už bent minimalų reguliavimą.. Vilniečiai mokėjo už realų šilumos poreikį (nereikėdavo laikyti atidarytų buto langų) ir už namo vartojamą šilumą (tiksliau jos reguliavimą) buvo kažkas atsakingas. Priėmus naują įstatymą situacija mažumėle pasikeitė (beje, kiek teko girdėti, buvęs Rubikon tokius pakeitimus labai nuoširdžiai sveikino). Dabar daugiabučio šilumos sistema (viduje) tapo pačių gyventojų galvos skausmu. O kadangi didžiosios dalies daugiabučių gyventojai apie reguliavimą žino nedaug (valytoja ar vadybininkas nėra patys tinkamiausi žmonės prižiūrėti šildymo sistemą). O ir lysti į šilumos punktą daug norinčių nėra dėl to ir turime tai ką turime: pasitraukus administratoriams/prižiūrėtojams niekas nebereguliuoja šilumos punktų ir šilumos suvartojama gerokai daugiau.

Kodėl taip atsitiko tik Vilniuje o ne visoje Lietuvoje pasakyti sunkiau. Turiu negerą įtarimą, kad vilniečiai turi daugiau laisvų pinigų rimtiems teisininkams pasisamdyti ir vadovaudamiesi naujuoju įstatymų sugalvojo pakišti kiaulę tiek Prezidentei (iniciavusiai pakeitimus), tiek valdantiesiems (juos „patobulinusiems“ ir priėmusiems). Mažesnieji (arba priklausantys savivaldybėms) ir toliau liko reguliuoti ir prižiūrėti. Grynai formaliai žiūrint Vilniaus energija nepažeidė nieko (ji laikosi minimalių termofikacinio vandens temperatūrų). Kaip šilumos punktus prižiūrėjusi/reguliavusi kontora išsisuks nuo „pereinamojo laikotarpio“ (jei gerai pamenu iki liepos mėnesio) – šito nežinau.

Taigi, mano asmenine nuomone, dėl visos šitos betvarkės Vilniuje kalčiausias naujas įstatymas (klausiau vieno teisininko komentarą.. tai pasak jo – pagal naująjį įstatymą iš viso neįmanoma prižiūrėti šilumos punktų). Vilniaus šilumos tiekėjai su šilumos punktų prižiūrėtojais paprasčiausiai bakstelėjo nosimi į šią problemą ir tiek. Vilniečiams telieka džiaugtis, kad tai atsitiko dabar.. o ne kai lauke -20. Toks įvykis galėtų būti kaip šaltas dušas gyventojams pradėti domėtis savo namu. Bet, turiu įtarimą, kad viskas baigsis kaip visada: bus kalti šilumos tiekėjai, nors kalčiausi tikriausiai yra tie, kurie įstatymus “kepą” nelabai pagalvodami/išmanydami. O verslui reikia tokioje mėsmalėje išgyventi. Ypač reguliuojamam verslui turėtų būti nesaldu: p. Imbrasas jau kažkada parodė savo “valdžią”. Vilniečiai iki šiol dabar neišsimokėjo. Dabar valdžią rodo Seimas.. Ir vėl pagal principą: pirma padarom.. o po to žiūrėsim kas bus. Eksperimentai žinoma gerai.. bet nieko dėtiems žmonėms jie nemažai kainuoja.

 Papildyta: pagal commonsence pateiktus duomenis, tiek pernai tiek šiemet termofikacinis vanduo atiduodamas Vilniaus miestui idealiai tų pačių parametrų. Pernai. Šiemet. Taigi visa šita eskaluojama sąmokslo teorija apie padidintą temperatūrą trasose yra iš piršto laužta.

 

Dec 042011
 

Praėjusias kelias savaites dėliojau straipsniuką žurnalui Greenas apie naujausias tendencijas alternatyvioje energetikoje. Tiksliau pats dėliojimas užėmė gal kokius 2-3 vakarus. Daugiausia laiko sugaišau knisdamasis ir sistemindamas informaciją. Dirbdamas su/prie energetikos, dažniausiai seku su tuo susijusios informacijos srautą, bet taip susidarau tik labai chaotišką vaizdą (srautas pakankamai intensyvus ir paprasčiausiai nėra laiko jį visą detaliau panagrinėti). Dėl to pasinaudodamas straipsnio rašymo priedanga, ir skyriau laiko pasiknisti, kas čia tam pasaulyje daros. Prisipažinsiu: išvados kurias padariau – mane nustebino.  Dar prieš gerą pusmetį buvau įsitikinęs, kad saulės energetika yra gerai, bet kol ji taps nors kiek reikšmingesne pasauliniame galių balanse praeis ne mažiau dešimtmetis. Tą liudijo ir aukšti saulės energijos supirkimo tarifai, ir fantastiškai aukštos didesnių projektų kainos. Bet visgi aš klydau. Elektra gaminama saulės jau šiandien gali konkuruoti su daugeliu tradiciniais laikomų energijos resursų. Visų pirma dėl to, kad saulės elementų kainos nukrito tiek, kad net didžiausi entuziastai prieš porą metų net svajoti negalėjo.

Teko dalyvauti vieno Pakistano projekto pristatyme. Idėja – dykumoje pastatyti kelis GW saulės elektrinių. Projekto sąmatoje 1W pilnai instaliuotos galios kaina – 2$ ( arba 5,5 lito). Projekto autoriai lygino įvairias alternatyvas ir priėjo išvados, kad būtent saulės elektra yra pigiausia bet kokiu atveju (nebent visų kitų kuro rūšių kainos kristų daugiau nei du kartus). Žinoma, ten gamtinės sąlygos yra palankios, elektros poreikio pikas sutampa su saulės piku, gamtinių išteklių importas problemiškas ir t.t. Bet tai nekeičia fakto, kad šiltuose kraštuose „kondicionierių“ piką galima labai smagiai dengti saulės elektra.

Teko su vienu Lietuvos verslininku kalbėti saulės elementų tema. Pasak jo – šiuo metu Kinijoje galima nusipirkti saulės elementų už maždaug 900 $/kW CIF Klaipėda (tiesa, pirkti reikia ne 1kW ir net ne 10kW). Jei gerai pamenu LT gaminami kainuot žada po 3-4 eurus/W (bet čia galiu ir klysti). Įvertinant elementų kainą – pilną saulės elektros gamybos sistema tikriausiai išteitų apie 2000-3000 $/kW. Prie tokių kainų Lietuvoje  patvirtintas saulės elektros supirkimo tarifas kvepia korupcija arba sabotažu. Čekai su Slovakais atsibudo ir greituoju būdu jau sumažino saulės elektros supirkimo kainas. Gal ir lietuviams jau būtų laikas.

Yra ir tamsioji šitokio kainų kritimo pusė: tiek JAV tiek ES saulės elementų gamintojai skundžiasi dempingu iš Kinijos. Vienas, atrodo ES gamintojų net pareiškė, kad šiandieninė kainą nelabai padengia jų medžiagų sąnaudas, jei nekalbant apie atlyginimus, amortizaciją ar pelną. Visą rinką valdo kinai, kurie nebūtinai investavo į tyrimus. JAV ir ES remdama saulės elektrines iš tiesų remia ne jų tobulinimą ir vystymą, o tik kintiečių gamintojus. Nesu tikras ar toks rėmimas yra tikslingas. Dar daugiau, atrodo kad taip atpigę saulės elementai „užmuš“ visas kitas saulės elektros technologijas. Dar prieš 4-5 metus terminės saulės elektrinės (solar thermal) atrodo geresnė alternatyva.. bet šiuo metu jos jau nebegali konkuruoti.

Pabaigai: prisipažinsiu, kad su saulės, kaip ir su vėjo energetika aš klydau. Ji atėjo žymiai anksčiau nei tikėjausi.


Raktai: saules energijos supirkimo kaina 2012
Oct 022011
 

VIAP – visuomenės interesus atitinkančios paslaugos. Tai elektros kainos dalis (jei neklystu šiuo metu siekianti 6 ct.kW/h) kurią moka visi elektros energijos vartotojai. Vėliau surinkti pinigai perskirstomi remtinom veiklom (liūto dalis tenka šelpti Lietuvos elektrinei, taip pat tenka kogeneracinėms jėgainėms, atsinaujinantiems ir t.t.). Per metus į VIAP fondą priksapsi apie 3/4 milijardo. 

Zuokas savaitės pradžioje pasiūlė dalį VIAP fondo atimti iš „Elektrėnų“ ir atiduoti tecams (kogeneracinėms elektrinėms). Kitais žodžiais tariant visi Lietuvos elektros energijos vartotojai susimeta ir dotuoja dalį Vilniaus (galbūt Kauno, Kaipėdos, Panevėžio) centralizuotai tiekiamos šilumos kainos. Aš irgi norėčiau kad kas nors susimestų ir nupirktų man anglių. O jei rimtai – pilnai pritariu, kad „Elektronų“ kvotos atrodo nepagrįstai, bet aš labiau būčiau linkęs pritarti elektros tarifo mažėjimui o ne didmiesčių šildymo subsidijavimui.

 Vėliau eteryje pasirodė pranešimai, kad lyg žadama naikinti paramą visom šiluminėms elektrinėms deginančioms iškastinį kurą (netikiu kad taip galėtų būti). Tuomet elektros kaina galėtų kristi kokiais 4 ct. kWh (jei neklystų apie 500 milijonų yra skiriama šiai paramai).

 Prieš gerą pusmetį buvo siūloma dalį VIAP‘o atiduoti kapitalo subsidijoms atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Visi jaučia nenumaldomą norą dalintis svetimus pinigus. Ar dėl politinių dividendų (kaip kad p. Zuokas) ar dėl asmeninės naudos įvairios atsinaujinančios energijos asociacijos. Ar paremti valstybinę įmonę (kaip kad yra „Elektronų“ atveju).

 Jei ne VIAP‘as tai Lietuvoje gaminti elektros neapsimokėtų praktiškai niekam (išskyrus Kauno HE, didžiųjų miestų TE žiemos piko metu ir įmonių elektrines dirbančias „savoms reikmėms“). Pasižiūrėjus į Lietuvos elektros rinką: importuoti elektrą mes galime už 16-18 ct/kWh o pasigaminti sugebam tik už 30 ct.kWh. Tą 12-14 ct/kWh „skylę“ ir užkemša VIAP. Kilsteldamas elektros kainą galutiniam vartotojui 6 ct/kWh.

 Čia nesiimsiu analizuoti ar VIAP‘as reikalingas ir kokio dydžio jis turėtų būti, bet esu įsitikinęs kad jis neturėtų būti parceliuojamas įvairiems investiciniams fondams kurti (kad kad buvo siūloma su AEI rėmimu, ar de-facto yra su „Elektrėnais“) ir juo neturėtų būti naudojamasi remti didmiesčių šilumos vartotojams. Sutinku, kad kažkiek nuosavos elektros gamybos turėti yra privalu, bet 6 ct/kWh (1/3 realios rinkos kainos) jau ir taip yra daug. Dėl to reikėtų kažkaip riboti įvairių pretendentų didinti šį mokestį apetitus. Tiek šiluminių tiek AEI, tiek politverslininkų. Kad VIAP iš tiesų atitiktų visuomenės o ne tik atskirų jos grupių interesus.

 


Raktai: VIAP
Oct 012011
 

Lietuvos žemėje patapo madinga skelbti apie didėsiančias/mažėsiančias elektros ar šilumos kainas. Aš irgi noriu neatsilikti nuo mados.

 Yra keturios pagrindinės elektros kainos dedamosios:

 Elektros didmeninė rinkos kaina. Lietuvoje rinkos kainą formuoja importas. Jei pasižiūrėsime į skaičius – 2010 metais apie pusę elektros energijos Lietuva importavo. Liūto dalis likusios – buvo pagaminta pagal įvairias rėmimo schemas. Jei nesigilinant į smulkmenas – Lietuvoje elektros gaminti iš viso neapsimoka. Galėčiau spėti, kad vidutinė elektros importo kaina bus panaši. Dėl viso pikto, sakykim brangs 1 ct.

 Elektros perdavimas – jau kažkas paskubėjo pareikšti, kad elektros perdavimas nedidės. Tikiu kad taip ir gali būti (jei naujas linijas „pakiš“ po VIAP). Jei ne… tai bent 2 ct. reikėtų pridėti.

Elektros skirstymas (ir pardavimas) – čia galėčiau spėti kaina turėtų kilti, nes po LESTO suformavimo buvo priimti sprendimai paremti „ateities sutaupymais ir pelnais“. Tarifą tai turėtų pakelti bent 1 ct. Gal 2 ct.

VIAP (visuomenės interesus atitinkančios paslaugos). Čia yra didžiausias nežinomasis. Viena vertus didėja įsipareigojimai remti atsinaujinančius. Bet tai šiuo metų VIAP‘ą gali padidinti iki 1ct. brangsta dujos.. norint išlaikyti tokius pačius įsipareigojimus šiluminėms elektrinėms tarifas vėlgi turėtų didėti. Kita vertus sumažinus „Elektronų“ kvotą – VIAP‘ą galima net sumažinti.

 Susumavus visus už ir prieš, aš būčiau linkęs palaikyti 4-5 ct. kainos kilimo prognozę. Tiesa, brangstančios dujos prie to nelabai prisidės.

 Liūdniausia, kad visos kainos dedamosios yra politinės. Kaina rinkoje, žinoma, tiesiogiai nepriklauso nuo politikų sprendimo, bet jau šiemet ėjo kalba apie importo muito elektrai įvedimą. Be to politikai nusprendžia, kiek ir kokios elektros remti (t.y. riboja rinkos dydį).

 Skirstymas ir perdavimas tai „valdiškos“ kontoros, kurios, pagal ministro užgaidą ar politinę liniją gali didinti/mažinti savo kainos komponentes, nepriklausomai nuo to, kaip tai paveiks įmonės būklę po metų.

 O VIAP‘as tai eilinis paslėptas mokestis, kurį susimoka visi elektros energijos vartotojai. Toks PVM priedas skirtas paremti Lietuvos įsipareigojimus ES bei vietinius bizniukus (tokius kaip Lietuvos elektrinės spekuliacijos importine elektra).

 Tai buvo mano būrimas iš kavos tirščių.

 


Raktai: elektros kainos 2012, kuro kainu prognoze 2012
Sep 282011
 

Vakar gan smagiai praėjo konferencija „Lietuvos energetika po ekonominės krizės ir Ignalinos AE uždarymo”. Nors 5 iš skelbtų pranešėjų dalyvauti negalėjo, bet konferencija vistiek buvo įdomi. Ypač pirmoji dalis. Kas joje nebuvo – siulyčiau bet skaidres pavartyti

 Ypač pariko prof. Jankausko pasisakymas. Akivaizdžiai parodė, kad dabartinė valdžia, žaizdama vabank elektros sektoriuje nesilaiko ne tik 2’osios direktyvos reikalavimų (nekalbant jau apie 3’čiąją). Tuo tarpų dujų sektoriuje, vienintelė tarp kaimynų, pasirinko patį grieščiausią 3’čiosios direktyvos įgyvendinimą.

Kitas man patikęs pranešimas – Akademiko Vilemo. Tiesa, dauguma jo pateiktų faktų buvo žinomi. Lietuvoje per mažai diskutuojama tiek apie atominių elektrinių tipus tiek apie pasaulines tendencijas. Beje, akademiko nuomone, reali investicijų į atominę kaina šiuo metu yra apie 6000 $/kW instaliuotos galios. Panašias prielaidas aš prieš pora audojau savo spekuliacijose.

Didelė dalis likusių pranešimų taip pat buvo verti sugaišto laiko. Gaila tik kad valdžios pozicija nebuvo išsakytą. Gal dėl to beveik visų nepriklausomų pranešėjų pasisakymuose jautėsi didesnė/mažesnė kritika dabartinėms „reformoms“ vykdomoms energetikos sektoriuje, o jų ginti nekilo niekas.