Nov 212011
 

Toliau apie banko Snoras nacionalizaciją

 Pagaliau atėjo ilgai lauktas pirmadienis.. kai turėjo paaiškėti AB Snoras reali padėtis, ir jo indėlininkų/kreditorių likimas. Turėjo, bet nepaaiškėjo. Vienintelis realus pokytis „pakibę“ pervedimai iš Snoro į kitus bankus buvo grąžinti: iki šio pirmadienio dalis pervedimų darytų nacionalizavimo dieną buvo „ištirpę“: jų nesimatė nei Snoras sąskaitose, nei banko gavėjo sąskaitose. Ar pinigai pervedami į Snorą, kurie taip pat buvo „pakibę“ sugrįžo siuntėjams ar buvo perkelti į banko Snoras sąskaitas nežinau.

Tiesa, negaliu sakyti, kad informacijos apie Snoras padėtį nėra. Kad ir interviu su p. Kubilium: Snoro padėtis blogesnė nei tikėjomės . Ir didvyriškai nutylima nei tai, kokia ta padėtis.. nei ko jie tikėjosi. Reikia tik suprasti kad vyriausybiniai angeliukai išgelbėjo tautą nuo labai labai blogos padėties. Panašiai aiškina ir LB vadovas: buvo blogai, dabar bus gerai: bankas gi valstybinis !

Tik lieka neatsakytas nei klausimas nuo kokios tos blogos padėties buvo gelbstima tauta, nei ar tikrai ji buvo išgelbėta.

Įdomu tai, kad nuo pat praėjusio trečiadienio iš įvairių valstybinių tribūnų buvo aiškinama, kad yra valstybinis indėliu draudimas.. ir iki 100.000 eurų indėliai bus gražintis. Per 20 darbo dienu. Na.. jei bus labai labai blogai tai per 30. Darbo dienų. Keista tik kad niekas nepaminėjo.. kad Nacionalizacija nėra „draudžiamasis“ įvykis, dėl to jokios draudimo išmokos nepriklauso. Tai vos ne eilinis savininko pasikeitimas.. Vėliau gal bus restruktūrizacija ir jokio bankroto.

Dar įdomiau atrodo pats indėlių draudimo fondas: naujausiais duomenis . Tiksliau ne pats jo dydis (kuris lyginant su Snoras indėliais yra palyginti mažas). Manyčiau iš AB „Snoras“ turto galima išspausti pakankamai kad būtų galima atsiskaityti su indėlininkais. Problema yra su šio fondo turto struktūra: 900 iš 1400 milijonų yra saugomi.. Lietuvos respublikos vertybiniuose popieriuose. Nenuostabu kad visais įmanomais būdais stengiamasi išvengti šio fondo panaudojimo: bet kokie neramumai šalyje (tokie kaip bankų bankrotai ir nacionalizacijos) mažina šių instrumentų vertę. Jei būtų įvykęs Islandijos scenarijus.. tai aplamai šie popieriukai būtų neverti nei sudilusio skatiko. Iš šono žiūrint atrodo keistai.. kai finansinės sistemos stabilumas remiamas vertybiniais popieriais, kurių vertė tiesiogiai priklauso nuo minimos sistemos finansinio stabilumo. Na bet valdžiažmogiams tikriausiai geriau matyti. Jie arčiau sėdi.

Ir paskutinis įdomus faktas: susidariau įspūdį, kad dabartinis banko administratorius turi pilną Carte blanche: nors paties administratoriaus alga ir nustatyta fiksuota (0,5 milijono litų per mėnesį), bet, jei teisingai supratau, jis gali samdytis padėjėjus ir konsultantus savo nuožiūrą. Ir tiems konsultantams bus mokama papildomai. T.y. niekas nežino kiek realiai kainuoja/kainuos banko Snoras administravimas. (ir ar tikrai reikėjo tokio prabangaus administratoriaus sužiūrėti kas viename provincijos bankelyje darosi ?)

Darant prielaidą, kad Snoras turėjo apie 300 000 indėlininkų ir visi jie kas diena pasiima po savo išsvajotą 500Lt, tai kasdien iš banko išgryninama po maždaug 150 milijono litų. Palyginus su laikytais indėliais (6 milijardai) tai juokingas skaičius. Jei žmogus šiame banke laikė maksimalią 100 000 eurų sumą.. tai jis ją išsigrynins tik per du metus.. eidamas kasdien į banką pasiimti savo išsvajotos šimtinės.

Pabaigai: mano nuomone didžiausia šios nacionalizacijos (kaip ir daugelio procesų valstybėje) problema – informacijos slėpimas. Visa tai, kad patenka į viešumą tėra smegenų plovimas (arba atvira dezinformacija). Dėl to ir kyla įvairių klausimų.. apie tai, kad Snoro turtas bus padalintas „Teisingiems žmonėms“ o indėlininkams ir kitiems Snoro kreditoriams liks tik tuščias stiklainis nuo uogienės. O ir grąžinti visiems iki 345 000 Lt per mėnesį ar tris nerealu (nebent banko turtas bus parceliuojamas į kairę ir į dešinę už bet kokią kainą).

P.S. Šiaip mintis: o partijų finansavimas “iš biudžeto” niekaip nesusijęs su Snoro nacionalizacija ir krūva nelaimingų verslininkų su užšaldytai/prarastais pinigais ?

Nov 172011
 

Šiandien LR Prezidentė pareiškė, kad viena iš banko Snoras nacionalizacijos priežasčių – samoninga ataka prieš Lietuvos bankinę sistemą . Rusija tame straipsnyje įvardinta nebuvo.. bet kas dar gali pulti Lietuvą per rusų kapitalo valdomą banką ? Kitų alternatyvų nematau.

Šiaip visa šita nacionalizacijos istorija kvepia keistai. Iš vienos pusės įvairios kalbos apie Snoras akcininkus ir jų veiklą sklaidė jau ne vienerius metus. Bet bankas veikė, buvo kotiruojamas vertybinių popierių biržoje, platino naujas akcijų emisijas, obligacijas ir t.t. Ir visa tai su LR Banko pritarimu. Taip. Buvo siunčiami signalai, kad rasta neatitikimų.. bet jų buvo rasta ne tik Snoro banke.

Visa šita situacija kol kas  man labai primena antrąjį Irako karą. Daugelis suprato kad Irakas nebuvo gėrio oazė, bet tų ginklų… taip ir nerado. O šalies istorija pakeista negrįžtamai. Ir ne į gerąją pusę (daugumos gyventojų atžvilgiu).

Keistai atrodo ir įvykių chronologija.

AB Snoras valdžia apie žadamą nacionalizaciją jau žinojo pirmadienį. Pasak prezidentės nuo savaitės pradžios buvo pastebimi dideli aktyvų atriaukimai į offšorą. Įdomu tai buvo nacionalizacijos grėsmės pasekmė ar priežastis. Įdomu kaip būtų pasielgę bet kokios kitos formos (kad ir Šimonytės batų fabriko) savininkai sužinoję apie artėjančią nacionalizaciją.

Trečiadienis.. apie banko veiklos sustabdymą pranešama maždaug 15:45. Akcijų biržoje vis dar prekiaujama AB Snoras akcijomis. Jos tik nežymiai nukrinta. Bankomatai dirba iki maždaug 16:30. Internetinis bankas ir poskyriai iki maždaug 16:50. Visi kas norėjo.. ir žinojo galėjo reikalus susitvarkyti ir išvengti kaltinimo vidinės informacijos naudojimu. Be to toks pakopinis „samdymas“ pasėjo paniką tarp indėlininkų. Manyčiau visi būtų buvę ramesni jei apie sustabdymą būtų buvę pranešta bent jau ketvirtadieni iš ryto. Prieš 18 valanda jau žinoma kad bankas nacionalizuotas (remiantis vien įtarimais, nelaukiant auditoriaus išvadų).

Ketvirtadienis.. prezidentė džiūgauja kad buvo sustabdyta ataka prieš Lietuvą. Visi (politikai) tvirtina kad padarytas teisingas žingsnis, situacija suvaldyta.. Netgi pradėta dalinti po 500 Lt Snoro klientams.

Nepriklausomai nuo to, kaip baigsis auditas banko Snoras nebeliks. Bankinės sistemos specifika neleis jam „atsistoti“ net jei paaiškės kad tas dingęs  milijardas vis dar yra banke. Dar daugiau: atnaujinus banko veiklą didžioji dauguma bėgs atsiimti savo indėlių. Po tiek, po kiek duos.

Vyrsybės atstovai visais kanalais trimituoja kad indėliai apdrausti ir nedings. Remiantis įstatymu po mėnesio žinosim ar bent jau šį savo įsipareigojimą vyriausybė įvykdys. Nes realiai per 20 darbo dienų kompensuoti kiekvienam indėlininkui iki 100,000 eurų galimybių (nesiskolinant) nėra. Tokia jau bankų specifika kad jie nelaiko pakankamai likvidaus turto, kad būtų galima per mėnesį atsiskaitytų visais indėlininkais ir nesvarbu ar tai LT ar tai skandinaviškas bankas.  Pranešimas apie veiklos sustabdymą gali užmušti bet kurį iš jų.

Visam šitam konteste įdomiai skamba ir idėja Snoras klientus atiduoti (parduoti ?) kitam, stabiliai veikiančiam bankui. Beveik žodis-žodin garsiojo antradienio LRyto straipsnio mintys. Atimam iš rusų ir atiduodam.. skandinavams ?

Žinoma, jei Snoras iš tiesų žadėjo šiandien pareikšti apie nemokumą tai tokie Lietuvos banko ir Lietuvos vyriausybės veiksmai labai sveikintini. Bet iš šono žiūrint š ti nepanašu… o tiesos nesužinosime tikriausiai niekada.


Raktai: snoras

Nov 062011
 

Pamąstymai populiaria valstybės skolinimosi tematika.

Kaip aš galiu paskolinti valstybei ?

Šiuo metu tėra vienintelis būdas, kurio pagalba paprasti mirtingi valstybės piliečiai gali jai paskolinti pinigų: tai vyriausybės taupymo lakštai. Idėja graži, bet subalansuota taip, kad eiliniams piliečiams NEAPSIMOKĖTŲ įsigyti šių lakštų. O ir su taupymų jie nelabai susiję. Šiuo metu platinamų lakštų siūloma metinė palūkanų norma – 2,4 % (truputi daugiau nei skandinaviškų bankų, bet mažiau nei lietuviškų). Atsižvelgus į šiandieninę infliaciją (metinė, litais, apie 4%) gauname situacija kai taupome į minusą. O jei visai tiksliai, per metus nuo savo 1000Lt prarandame 16 Lt valstybės naudai. Gal ir geriau nei prarasti 20 Lt Skandinavijos bankų naudai.. bet vis tiek, tokio veiksmo nepavadinčiau taupymui. Tai pinigų aukojimas. Plius laiko ir piniginės sąnaudos įsigyjant lakštus, plius pagarsėjęs Lietuvos vyriausybės polinkis nesilaikyti savo įsipareigojimų (paprastiems piliečiams).. daro tokią „investiciją“ labai nepatrauklią.

Tiesa, yra dar aukcionuose platinamos valstybinės obligacijos, bet paprastas mirtingais jų nelabai gali įsigyti. Čia daugiau bankų ir fondų žaidimų laukas.

 Ilgalaikių pinigų Lietuvoje nėra ?

Pagrindinis finansų ministrės argumentas, kodėl nepavyksta skolintis vietinėje rinkoje (kiek žinau skolinamasi labai sėkmingai.. iš bankų) tai – fizinių ir juridinių asmenų polinkis laikyti pinigus einamosiose sąskaitose arba trumpalaikiuose terminuotose indėliuose. Pilnai sutinku, kad šiuo metu susiklostė tokia situacija. Bet tai nebūtinai reiškia, kad niekas nenori taupyti ilgesniam laikui. Paprasčiausiai to daryti NEAPSIMOKA. Kai siūlomos palūkanos yra ženkliai mažesnės už infliaciją, net „sudėtinių palūkanų stebuklas“ duoda neigiamą grąžą. Koks durnius bus linkės „investuoti“ pinigus ilgam periodui su neigiama grąža ?

Kita verus, patys bankai nelabai siūlo ilgalaikių indėlių. Daugelis jų pateikia palūkanų vertes maksimaliai 5 metų laikotarpiui (Bankui labiau apsimoką kai pinigai laikomi einamojoje sąskaitoje – tuomet jie nieko nekainuoja). Kiek kartų esu dėjęs terminuotą indėlį man niekada nėra pasiūlę dėti ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui. Plius jei indėlis padedamas ilgiau nei 2-3 metų laikotarpiui (priklausomai nuo banko) keičiasi indėlių laikymo sąlygos. Jei su bankais pabandai pasikalbėti apie ilgesnius laikotarpius.. jie visada stengiasi pasiūlyti savo fondus arba obligacijas. Kad siūlytų pasidėti ilgalaikį indėlį.. dar negirdėjau. Nors esu buvęs ne vienoje konsultacijoje.

 Kokiomis sąlygomis aš skolinčiau vyriausybei ?

Aš visada stengiuosi turėti tam tikrą pinigų rezervą nenumatytiems atvejams. Šiuo metu jį laikau įvairiuose bankuose terminuotų indėlių pavidalų (ir taip nuolat prarandu pinigus). Jei vyriausybiniai taupymo lakštai pasiūlytų pajamingumą viršijantį infliaciją (bent vienu 1%) aš mielai didesniąją dalį savo ilgalaikio „rezervo“ paskolinčiau valstybei. Tokiomis sąlygomis sutikčiau skolinti ir ilgesniam terminui. Kad ir 10‘čiai metų (žinoma, kažikokio išankstinio išpirkimo mechanizmo reikėtų.. pvz. antrinės rinkos). Šiandieninėmis sąlygomis tai būtų maždaug 5% metinių palūkanų už litus (ir 4% už eurus). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybė skolinas už 5%-9% (ir dažniausiai užsienio valiutą o ne litus), manyčiau kad mano „norimi“ procentai realūs, netgi įvertinant papildomas sąnaudas „dirbant“ su mažomis sumomis.

 O ar skolintis iš viso reikia ?

Nors kai pasižiūri į kitų metų biudžetą… tai populizmas šviečia per visus kraštus. Kalbama apie įsibėgėjančią antrąją krizės bangą, o išlaidos didžiuliais tempais atstatinėjamos iki prieš krizinį lygį. Rinkimai jaučiasi. O tas noras biudžeto deficitą didinti iki „Mastrichto“ ribos.. atrodo daugiau negu keistas. Ir taip Lietuva milijardus išleidžia skolos aptarnavimui, tai kam tą skolą dar labiau didinti ?

 

Oct 022011
 

VIAP – visuomenės interesus atitinkančios paslaugos. Tai elektros kainos dalis (jei neklystu šiuo metu siekianti 6 ct.kW/h) kurią moka visi elektros energijos vartotojai. Vėliau surinkti pinigai perskirstomi remtinom veiklom (liūto dalis tenka šelpti Lietuvos elektrinei, taip pat tenka kogeneracinėms jėgainėms, atsinaujinantiems ir t.t.). Per metus į VIAP fondą priksapsi apie 3/4 milijardo. 

Zuokas savaitės pradžioje pasiūlė dalį VIAP fondo atimti iš „Elektrėnų“ ir atiduoti tecams (kogeneracinėms elektrinėms). Kitais žodžiais tariant visi Lietuvos elektros energijos vartotojai susimeta ir dotuoja dalį Vilniaus (galbūt Kauno, Kaipėdos, Panevėžio) centralizuotai tiekiamos šilumos kainos. Aš irgi norėčiau kad kas nors susimestų ir nupirktų man anglių. O jei rimtai – pilnai pritariu, kad „Elektronų“ kvotos atrodo nepagrįstai, bet aš labiau būčiau linkęs pritarti elektros tarifo mažėjimui o ne didmiesčių šildymo subsidijavimui.

 Vėliau eteryje pasirodė pranešimai, kad lyg žadama naikinti paramą visom šiluminėms elektrinėms deginančioms iškastinį kurą (netikiu kad taip galėtų būti). Tuomet elektros kaina galėtų kristi kokiais 4 ct. kWh (jei neklystų apie 500 milijonų yra skiriama šiai paramai).

 Prieš gerą pusmetį buvo siūloma dalį VIAP‘o atiduoti kapitalo subsidijoms atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Visi jaučia nenumaldomą norą dalintis svetimus pinigus. Ar dėl politinių dividendų (kaip kad p. Zuokas) ar dėl asmeninės naudos įvairios atsinaujinančios energijos asociacijos. Ar paremti valstybinę įmonę (kaip kad yra „Elektronų“ atveju).

 Jei ne VIAP‘as tai Lietuvoje gaminti elektros neapsimokėtų praktiškai niekam (išskyrus Kauno HE, didžiųjų miestų TE žiemos piko metu ir įmonių elektrines dirbančias „savoms reikmėms“). Pasižiūrėjus į Lietuvos elektros rinką: importuoti elektrą mes galime už 16-18 ct/kWh o pasigaminti sugebam tik už 30 ct.kWh. Tą 12-14 ct/kWh „skylę“ ir užkemša VIAP. Kilsteldamas elektros kainą galutiniam vartotojui 6 ct/kWh.

 Čia nesiimsiu analizuoti ar VIAP‘as reikalingas ir kokio dydžio jis turėtų būti, bet esu įsitikinęs kad jis neturėtų būti parceliuojamas įvairiems investiciniams fondams kurti (kad kad buvo siūloma su AEI rėmimu, ar de-facto yra su „Elektrėnais“) ir juo neturėtų būti naudojamasi remti didmiesčių šilumos vartotojams. Sutinku, kad kažkiek nuosavos elektros gamybos turėti yra privalu, bet 6 ct/kWh (1/3 realios rinkos kainos) jau ir taip yra daug. Dėl to reikėtų kažkaip riboti įvairių pretendentų didinti šį mokestį apetitus. Tiek šiluminių tiek AEI, tiek politverslininkų. Kad VIAP iš tiesų atitiktų visuomenės o ne tik atskirų jos grupių interesus.

 


Raktai: VIAP
Oct 012011
 

Lietuvos žemėje patapo madinga skelbti apie didėsiančias/mažėsiančias elektros ar šilumos kainas. Aš irgi noriu neatsilikti nuo mados.

 Yra keturios pagrindinės elektros kainos dedamosios:

 Elektros didmeninė rinkos kaina. Lietuvoje rinkos kainą formuoja importas. Jei pasižiūrėsime į skaičius – 2010 metais apie pusę elektros energijos Lietuva importavo. Liūto dalis likusios – buvo pagaminta pagal įvairias rėmimo schemas. Jei nesigilinant į smulkmenas – Lietuvoje elektros gaminti iš viso neapsimoka. Galėčiau spėti, kad vidutinė elektros importo kaina bus panaši. Dėl viso pikto, sakykim brangs 1 ct.

 Elektros perdavimas – jau kažkas paskubėjo pareikšti, kad elektros perdavimas nedidės. Tikiu kad taip ir gali būti (jei naujas linijas „pakiš“ po VIAP). Jei ne… tai bent 2 ct. reikėtų pridėti.

Elektros skirstymas (ir pardavimas) – čia galėčiau spėti kaina turėtų kilti, nes po LESTO suformavimo buvo priimti sprendimai paremti „ateities sutaupymais ir pelnais“. Tarifą tai turėtų pakelti bent 1 ct. Gal 2 ct.

VIAP (visuomenės interesus atitinkančios paslaugos). Čia yra didžiausias nežinomasis. Viena vertus didėja įsipareigojimai remti atsinaujinančius. Bet tai šiuo metų VIAP‘ą gali padidinti iki 1ct. brangsta dujos.. norint išlaikyti tokius pačius įsipareigojimus šiluminėms elektrinėms tarifas vėlgi turėtų didėti. Kita vertus sumažinus „Elektronų“ kvotą – VIAP‘ą galima net sumažinti.

 Susumavus visus už ir prieš, aš būčiau linkęs palaikyti 4-5 ct. kainos kilimo prognozę. Tiesa, brangstančios dujos prie to nelabai prisidės.

 Liūdniausia, kad visos kainos dedamosios yra politinės. Kaina rinkoje, žinoma, tiesiogiai nepriklauso nuo politikų sprendimo, bet jau šiemet ėjo kalba apie importo muito elektrai įvedimą. Be to politikai nusprendžia, kiek ir kokios elektros remti (t.y. riboja rinkos dydį).

 Skirstymas ir perdavimas tai „valdiškos“ kontoros, kurios, pagal ministro užgaidą ar politinę liniją gali didinti/mažinti savo kainos komponentes, nepriklausomai nuo to, kaip tai paveiks įmonės būklę po metų.

 O VIAP‘as tai eilinis paslėptas mokestis, kurį susimoka visi elektros energijos vartotojai. Toks PVM priedas skirtas paremti Lietuvos įsipareigojimus ES bei vietinius bizniukus (tokius kaip Lietuvos elektrinės spekuliacijos importine elektra).

 Tai buvo mano būrimas iš kavos tirščių.

 


Raktai: elektros kainos 2012, kuro kainu prognoze 2012