Valstybė tai melžiama karvė

 Kita  15 Responses »
Jul 202010
 

Laisvalaikiu perskaitinėjau valstybės sukūrimo (Mindaugo karūnavimo) dienos šventines kalbas. Gražūs, iškilūs žodžiai. Gaila kad už jų visai nebeliko nei turinio, nei prasmės. Apsidairius aplinkui susidaro kardinaliai priešingas įspūdis: didelė dalis Lietuvos gyventojų žiūri į savo valstybę – kaip į melžiamą karvę. Skundžiamasi sumažintomis pensijomis, motinystės išmokomis, kompensacijomis ir t.t. Valdžiažmogių požiūris į valstybę irgi panašus. Visi tie automobiliai kainuojantys šimtus tūkstančių, pasivažinėjimai „darbo reikalais“ po egzotiškas šalis iš šono atrodo kaip gyvenimas pagal šūkį: griebk viską ką gali, tol kol gali (aš čia net neminiu įstatymų, kurie iš šono žiūrint atrodo keistai). Mūsų visų mylimi emigrantai, rimčiau susirgę ar susižaloję, taip pat yra kartkartėmis linkę grįžti tėvynėn „apsilopyti“ (susimokėję nepilnai porą šimtų litų įgyja teisę į nemokamą gydymą) ar pasigimdyti vaikus.

Įvairios išimtys, mokesčių lengvatos ir panašūs reiškiniai – tai tik dar vienas būdas melžti valstybę (tiems kas prieiną ir tiems kas garsiausiai rėkia).

Nežinau, kodėl toks požiūris susiformavo. Galbūt tai vis dar tarybinės santvarkos atgarsiai, kuomet valstybė kuravo/kontroliavo didžiąją dalį piliečių veiklos ir viskas buvo visų (o vogimas iš valstybės net nuodėme nebuvo laikomas). Galbūt tai paprasčiausiai baimė prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ar „lengviausio kelio“ ieškojimas. Nežinau. Bet, mano nuomone, ilgai tai tęstis negali. „Melžėjų“ dalis šalyje sparčiai didėja, tų, kurie kuria vertę (ir moka mokesčius) – mažėja.

Kiek ilgai mes, kaip valstybė su tokiu požiūriu sugebėsime išgyventi ? Jau dabar tokio požiūrio pasekmės lopomos milijardinėmis paskolomis ir didinamais mokesčiais, bet ilgai tai irgi negalės tęstis. Kas bus tada ?

 Šį tekstą pradėjau rašyti skaitinėdamas proginę Mindaugo karūnavimo dienos žiniasklaidą. Tik šiandien radau laiko grįžti ir pabaigti. Per tas praėjusias keliolika dienų valstybės, kaip melžiamos karvės įspūdis tik stiprėjo. Nėra dienos, kai žiniasklaidoje nepasirodytų bent viena su tuo susijusi naujiena: pradedant pirmojo prezidento paskutinės žmonos išsikovota teisę gyventi Turniškėse (tikriausiai prašymą vyriausybei padavė neužilgo kai tik Prezidentas išėjo į amžintosios medžioklės plotus) ir baigiant vienos mamytės laimėta byla prieš Sodrą (įdomi istorija: studijavusi UK būsima mamytė dar negavus diplomo grįžta į Lietuvą, įsidarbina vadybininkę ir po poros mėnesių išeina į dekretines atostogas).

Mane labiausiai „minios“ reakcija. Visi vienbalsiai piktinasi, kai valstybę melžia „išrinktieji“, bet beveik taip pat vieningai yra džiūgaujama, kai valstybę melžia „eiliniai“.  Esminio skirtumo nėra ar tai daroma pasinaudojus įstatymo skylėmis, sukčiaujant ar elementai vagiant.

Gazdina mane toks požiūris.  20 nepriklausomybės metų atrodo neigiamai paveikė visuomenė. Formuojasi išlaikytinių ir siurbėlių mentalitetas.


Raktai: karvė, valstybe

Du ruošiami įstatymai kuria viena didelę skylę

 Komentarai  6 Responses »
Jun 262010
 

Jau rašiau kad man labai nepatinka svarstomas „atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas“ ir jame formuojamos skylės piktnaudžiavimui. Vakar akis užkliuvo už diskusijos dėl miškų įstatymo pakeitimų. Galima susidaryti įspūdį, kad kažkas specialiai kuria skyles įstatyme siekdamas sau asmeninės naudos. Konkrečiai:

a)      Atsinaujinančių įstatyme numatyta, kad nedidelės galios atsinaujinančios energijos generatorius prijungti prie tinklų nemokamai (ir be jokių leidimų).

b)      Miškų įstatyme norima įteisinti statybas miško paskirties žemėje.

Sudėję abu įstatymus gausime situacija, kai bet kuris Jonas, Aloyzas ar Antanas nusipirkęs gabalą miško žemės (diskutuojama apie 5 ha), galbūt prie kokio ežeriuko ar upelio, galės praktiškai be leidimų įsirengti vasarnamį, o pasistatęs žaislinį vėjo malūnėlį jį elektrifikuoti (ir visai nesvarbu kad miške nelabai yra vėjo). Esmė tame, kad sumokėjęs kelis (keliasdešimt) tūkstančių litų už vėjo (ar kokia kitą atsinaujinančių išteklių jėgainę) jis įgyja teisę nemokamai prisijungti prie elektros energijos tinklų (nemokamai čia reiškią kad už prisijungimą sumokės visi elektros vartotojai). Beje, elektrifikuoti sodybą kur nors atokiame miškelyje kainuoja milijonus (kartais ir dešimtis milijonų): tiesti elektros linijas per miškus yra labai brangus užsiėmimas.

Manau, kad kažkam iš didelių ir galingų (plitverslininkų) pritrūko sklypų paežerėse ir jie nusprendė vasarnamius išsiplėsti į miškus. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje yra apie 200.000 miškų savininkų.. elektra turi potencialą stipriai brangti (tiksliau jos skirstymas). Manau atsinaujinančių įstatymų pasinaudos ir visi dar nespėję paežerėse pastatytų savo vasarnamių elektrifikuoti.

P.S. abiejuose šituose įstatymuose šmėžuoja tie patys žmonės…

Auto: kiek kainuoja trumpų šviesų “deginimas” ?

 Laisvalaikis  15 Responses »
Jun 212010
 

Straipsniukas iš automobilinės serijos, bandantis apskaičiuoti, kiek automobilistams kainuojam mūsų mylimos valdžios sprendimas dienos metu važinėti su šviesomis. Pažeidinėti kelių eismo taisyklių nesiruošiu, dėl to čia pateiksiu tik teorinius skaičiavimus. Jie nuo realios situacijos gal ir skirsis, bet skirtumai neturėtų būti žymūs.

Pirmas žingsnis norint apskaičiuoti kiek kuro sunaudojama šviesoms deginti – nustatyti, kiek elektros sunaudoja trumposios šviesos. Kaip pavyzdį paimsiu savo Fiat Stilo. Įjungus trumpas šviesas užsidega priekiniai gabaritai (4 * 5W), trumposios šviesos (2 * 55W), galinės šviesos (2 * 15W), numerio apšvietimas (2 * 5W). Kokio galingumo apšvietimą naudoją spidometras – neįsivaizduoju, bet nemanau kad jis bus didesnis nei 5W.  Taigi, sumoje, įjungus trumpąsias šviesas įsijungia apšvietimo prietaisai, kurių suminis galingumas siekia 165W. Valandos kelionė su įjungtomis trumposiomis šviesomis papildomai pareikalaus 0.165 kWh elektros energijos, kuri bus pagaminama automobilyje deginant kurą. Mano atveju tai dyzelinas.

Kiek elektros energijos galima pagaminti iš litro dyzelino ? Tarkim vidutinis dyzelino kaloringumas – 8650 kcal/l (arba 9,304 kWh), dyzelinio generatoriaus efektyvumas (naudingo veiksmo koeficientas) turėtų būti apie 30% (kaip pavyzdį paėmiau kilnojamą dyzelinį generatorių, mašinoje jis tikrai nebus geresnis). Sudeginę litrą dyzelino mes galime pasigaminti apie 3,02 kWh elektros energijos. Jos užteks „deginti“ trumpąsias šviesas 18,3 valandos. Benzino kaloringumas siekia tik 8000 kcal/l, taigi pritaikius tas pačias prielaidas iš litro benzino galima pagaminti 2,8 kWh elektros energijos, kurios užteks beveik 17 valandų „deginti“ trumpąsias šviesas.

Kiek Jums kainuoja įstatymas reikalaujantis ištisus metus važinėti su įjungtais artimųjų šviesų žibintais paskaičiuoti labai paprasta:

Jei važinėjate dyzeliniu automobiliu:

0.0546 padauginkite iš valandų per mėnesį praleistų automobilyje bei padauginkite iš dyzelino kainos.

Jei važinėjate benzininiu automobiliu:

0.0588 padauginkite iš valandų per mėnesį praleistų automobilyje bei padauginkite iš benzino kainos.

Aš, asmeniškai, per mėnesį vien kelionėms į darbą ir atgal sudeginu apie litrą dyzelino (per metus 12 litrų, arba šiandienine kaina tai man kainuoja 43 litus. Vien trumposios šviesos nuvažiuoti į darbą ir atgal).

 Pažongliruokime skaičiais (kaip kad mūsų FinMin‘as mėgsta). Tarkime Lietuvoje yra 500.000 (pusė milijono) automobilių, kurie į mėnesį kelyje praleidžia 20 valandų (5 darbo dienos po pusvalandį pirmyn ir atgal). Jei visi šie automobiliai būtų dyzeliniai, per metus vien trumposiom šviesoms „deginti“ būtų sunaudota 6,5 milijonų litrų dyzelinio kuro, kuris mažmeninėje rinkoje šiuo metu kainuotų 23,6 milijono litų ir į atmosferą buvo išmesta 161338 tonos anglies dvideginio (metaną, azoto oksidus, šviną ir kitą brudą tingiu skaičiuoti).

 P.S. aš suprantu, kad gyvenant Lietuvoje, 1/2 metų važinėjant į darbą reikalingos šviesos, taigi aukščiau pateiktus suminius skaičius galima sumažinti per pusę, bet esmės tai nekeičia. Kvailas įstatymas švaisto piliečių pinigus ir teršią orą.   


Raktai: benzino kaloringumas, automobilio šviesos, dyzelino kaloringumas

Sodros reforma – vandens drumstimas

 Ekonomika  4 Responses »
Jun 152010
 

Vakar finansų ministrė atskleidė kelias naujos Sodros reformos gaires. Galbūt apie tai buvo kalbėta ir ankščiau, bet paskutiniu metu nelabai sekiau žiniasklaidą, tai šios gairės man buvo naujiena. Iš to kas buvo pasakytą ir vėl nesimato jokios reformos. Tos pačios „rožinės“ idėjos ilginti pensijinį amžių (kad jis viršytų vidutinė gyvenimo trukmė ir  daugeliui pensijų mokėti nebereikėtų), Vėl planuojama karpyti motinystės/tėvystės išmokas (gražinant vaikams prabangos prekės statusą). Gal tai ir gerai, vis tiek visas jaunimas išvažiuoja užsienin, tai kam skatinti gimstamumą ir remti Anglijos, Airijos ar Vokietijos ekonomika ? Taip pat bus galutinai sustabdytą antros pakopos pensijų reforma, atidedant įmokų atstatymą neribotam terminui. Juokingai skamba tokio veiksmo pavadinimas taupymu. Tai elementari nacionalizacija, atimant pinigus iš vienų ir atiduodant kitiems. Bet visa tai tik “žiedeliai“. Pagrindinės reformos idėjos yra kitos:

a)  Mažinti darbdavio Sodros įmokų dalį (ir didinti darbuotojo). Žiūrint grynai teoriškai, tai situacijos visiškai nekeičia – vidutiniu ir ilguoju laiku, vis tiek yra žiūrima į „atlyginimą į ranka“ ir toks mokesčių perskirstymas realios situacijos darbo rinkoje neturėtų keisti. Taip perskirsčius Sodros mokesčius dalis darbuotojų, kurie dabar nežino apie darbdavio mokamus Sodros mokesčius, apie juos sužinos. Žinojimas nėra blogai. Kita reikalo pusė atrodo kiek kitaip: trumpuoju laikotarpiu mažės realios daugelio dirbančiųjų pajamos. Ypač „silpnesniųjų“ rinkos dalyvių, kurių galimybės derėtis yra ribotos. Atsižvelgiant į dabartinį bedarbystės mastą, galima spėti, kad realios disponuojamos pajamos mažės didžiajai daugumai legaliai dirbančių, ir šis mažėjimas nebus kompensuojamas iki „krizės“ pabaigos. Dar daugiau: tai automatiškai mažinamos visų „biudžetininkų“ algos. Ar tai gerai ar blogai – čia atskiras klausimas, bet tokį paslėptą mažinimą laikyčiau nelabai korektišku: buvo pažadėta visiems ugniagesiams, mokytojams, medikams, kad daugiau jų algos nebus mažinamos, ir valdžia, šį kartą, savo pažada tesės: nominali alga nemažės, bus tik mokesčiai perskirstyti, nuimant naštą nuo darbdavių (valstybė yra didžiausias darbdavys Lietuvoje) ir perskeliant ją ant dirbančiųjų. Negražūs žaidimai, laikant nuosavą tautą buka avių banda ir tiek.  Liūdniausia.. kad tai greitu laiku gali tapti tiesa: didelė dalis galinčių parsiduoti užsieniečiams kraunasi lagaminus. Taip Lietuvoje vis didėja procentas žmonių, nenorinčių ar nesugebančių veikti ką nors naudingo (t.y. galinčiu parduoti savo laiką, gebėjimus ar išvaizdą). Taip mažėja vartotoju.. ir žlunga vienas populiariausių verslų Lietuvoje: perku-parduodu.

b)      Iš Sodros mokėti tik bazinę pensiją, likusią dalį mokant iš biudžeto (tuo remiantis didinti pajamų mokesčius bei PVM). Ekonominės logikos tokiame veiksme nėra. Čia aš matau tik norą drumsti vandenį ir maskuoti esamą padėtį. Tikriausiai neveltui premjeras jau daugiau nei metai lyg netyčia Sodros ir valstybės biudžetus suplaka į vieną: tai kalbėdamas apie PVM kėlimą aiškina kad tai yra daroma kad būtų iš ko mokėti pensijas, tai gindamas aukštą benzino akciją ir vėl užsimena apie pensijas, nors nei vienas nei kitas mokestis neturi su pensijos (žinoma išskyrus personalines) nieko bendro. Sodros ir valstybės biudžetai yra SKIRTINGI. Biudžetas yra didelė juodoji skylė, kur pinigai skirstomi ir perskirstomi pagal visiškai neaiškius dėsnius. Kai buvo pasiūlytą iš mokamų mokesčių išskirti PSD aš tokiam žingsniui visiškai pritariau – atskiras mokestis gali pridėti aiškumo pinigų srautams, o ir tikslinius pinigus sunkiau „pravažinėti“ (nors tikriausiai pagrindinė PSD atskyrimo priežastis ir buvo gerokai proziškesnė: taip buvo sumažintos įvairios kompensacijos už nekilnojamo turto paskolos procentus, įsigytus kompiuterius ir t.t.).

Bet grįžkim prie dalinio Sodros ir valstybės biudžeto sujungimo ir iš to sekančių pasekmių. Pirma kilusi mintis – taip politikai įgaus dar daugiau galios sprendžiant pensijų dydžius, nes jis bus svarstomi kasmet su kiekvienu biudžetu. Kitais žodžiais tariant prieš kiekvienus rinkimus pensijos nepamatuotai augs ir dėl to didės valstybės skola. Manyčiau Sodros reforma turėtų eiti priešinga linkme – mažinti politikų įtaka pensijos dydžiui ir aplamai Sodrai. Be to, mokant dalį pensijų iš biudžeto išnyks skiriamoji riba tarp socialinės apsaugos (a.k.a. Sodros) ir valstybės biudžeto, t.y. jau niekas nebegalės pasakyti kiek iš jo sumokėtų mokesčių eina pensijoms (ir pagal ką bus apskaičiuojama būsimojo pensininko Sodros „pensijos dalis“? Dar viena tokio sprendimo blogybė, kad Sodros skola automatiškai taps valstybės skola (t.y. iki dabar premjero naudojamo stabilizacijos kriterijaus kelias pailgės gerokai). Atsiras papildomas pretekstas pardavinėti valstybės turtą (tikriausiai vėl elektros tinklus), kad būtų sumažintos skolos. Išnyks tik bet koks poreikis taupyti ar bent jau normalizuoti pensijų sistemą – nes tai jau taps valstybės, t.y. visų mūsų skola.

Matau tik vieną tokio perskirstymo „privalumą“ esamos padėties maskavimas: žymiai lengviau yra suslėpti visus galus, kai pinigai imami „iš bendro katilo“, žymiai lengviau politikams motyvuoti eilinius mokesčių kėlimus, prisidengiant „pensininkais ir invalidais“. Nukentės tik dirbantis ir sąžiningai mokesčius mokantis žmogus, ant kurio pečių visa šita „reforma“ bus užkabinta.

Reziumuojant: drumstam vandenyje žymiai lengviau žuvis gaudyti.. tikriausiai dėl to tokią Sodros reformą laikyčiau esminiu žingsniu valstybinio finansų sektoriaus skaidrumo mažinime. Čia galėčiau paraginti tautą pasipriešinti, bet tai beprasmiška. Tie, kuriuos ši problema tiesiogiai palies – dirbantieji – neturi laiko mitingams (vieniems kantrybė dar nesibaigė.. kiti jau už sienos). Tie kas turi laiko… jiems ši reforma nežada nieko blogo.

 Older Entries  Newer Entries