Apr 222011
 

Papiktino vakar spaudoje pasirodęs straipsnelis apie bankų atstovų pasamprotavimą, kad „nemokamų pietų ir paslaugų nebūna“. Esu karštas kapitalizmo šalininkas ir tikiu, kad už bet kokį darbą/paslaugą reikia mokėti. Bet taip pat tikiu ir rinka bei konkurencija. Apsidairius aplinkui akivaizdu, kad mažmeninės bankininkystės srityje konkurencijos nėra. Visiškai. Bankai konkuruoja teikdami paskolas (tiksliau konkuravo), siūlydami investicines ir kitas paslaugas.. o „kasdieninėje“ bankininkystėje nėra jokios konkurencijos. Visi bankeliai daugiau/mažiau yra apmokestinę visas paslaugas (pinigų įskaitymas į sąskaita nesiskaito). Mokesčių tarifai irgi labai panašūs. Galbūt galima įtarti kartelį. Jie ir tinkamą asociaciją turi. Bet manau situacija yra žymiai paprastesnė: paslaugų apmokestinimas buvo įvedamas tyliai (informacija skelbiama tik banko tinklapyje) ir nuosekliai, dėl to daugelis tai pastebėjo ne iš karto. O kai pastebėjo buvo jau vėlu: panašiai ekvivalentines paslaugas buvo apmokestinę visi Lietuvoje veikę bankai.

 Bankų paslaugos kainuoja šimtus.

Pamenu, dar 2005 metais, kai atlikau savo naudojamų bankų ir bankinių paslaugų reviziją situacija buvo gera. Pervedimai kainuodavo nedaug arba buvo nemokami. Pinigų išgryninimas (atskirais atvejais iki 10.000 Lt per dieną) buvo nemokamas. Apie sąskaitos aptarnavimo mokestį aplamai niekas net negalvojo. Tuomet turėjau sąskaitas visuose Lietuvoje veikiančiuose bankuose ir jų filialuose (išskyrus Medicinos banką).

Tokią pačią patikrą atlikau ir šių metų pradžioje. Situacija pasikeitė kardinaliai. Nei vienas bankas nebeleidžia nemokamai išsiimti savo pinigų (išimtys yra tik „kortelės“, bet apie jas vėliau). Neliko nemokamų pervedimų. Atsirado netgi sąskaitos aptarnavimo mokestis. Situacija tragikomiška: tu bankui patiki savo pinigus… jis juos naudoja savo veiklai vystyti (skolina) ir tau už tai nieko nemoka, bet jei nori juos atsiimti – būk malonus – susimokėk. Bankas gis tiek visokių nepatogumų patiria… ir saugo tavo pinigus.. o dabar dar juos ir grąžinti reikia.

Taigi, šiuo sąskaitas turiu tik trijuose Lietuvoje veikiančiose bankuose ir vienoje kredito unijoje. Maždaug po metų tikiuosi apsiriboti pora bankų ir unija.

Iš pirmo žvilgsnio bankų paslaugos gali pasirodyti nebrangios. Dažniausiai jos kainuoja vieną-kitą litą. Jomis naudotis patogu: sąskaitas apmokėti ir mėtyti pinigus galima neišeinant iš namų. Įdomumo dėlei suskaičiavau kiek aš 2010 metais išleidau bankinėm paslaugoms. Susidarė gana įspūdinga suma: beveik 300 litų. Didžiausią šios sumos dalį sudarė „grynų pinigų operacijos“ ir valiutos pervedimai. Bet visokios įmokos, vietiniai pervedimai ir panašiai man kainavo virš 100 Lt. Ir čia turint galvoje, kad Swedbank‘o viduje ir iš kredito unijos man pervedimai nemokami.

 Mokėjimo/kreditinės kortelės – apynasris ir pardavėjui ir klientui. Kaip klientui plastikas (kreditinės/debetinės) kortelės man patinka. Neužima daug vietos ir patogu naudotis, tiek perkant, tiek mėnesio gale suvedant išleistų pinigų balansą. Jei prireikia grynųjų – bankomatai irgi patogu. Kol šios paslaugos buvo nemokamos aš jomis mielai naudojausi. Šiuo metu vis mažiau lieka nemokamų kortelių (kreditinių praktiškai nebeliko). Pinigų išsiėmimas iš bankomatų labai ribotas (ir sklinda gandai, kad greitu laiku bus pilnai apmokestinas). Verslo padėtis dar blogesnė: jie priversti mokėti už bet kokias operacijas kortele. Jei neklystų tie mokesčiai gali siekti iki 3.5%.

„Kapitalistiniame pasaulyje“ situacija kiek kitokia. Kai gyvenau užjūriuose nesu nei karto mokėjas nei už kreditinę nei už debetinę korteles. Dar ir dabar bent kartą per porą metų vis pasiūlo.. pasiimti kokią kortelę. Šiemet siūlė Visa Gold ir žadėjo dar 50 dolerių primokėti, kad tik imčiau.  

Įdomu tai, kad kreditinių kortelių,kaip ir sąskaitų aptarnavimo mokesčiai  įkainiai visuose bankuose panašūs.

 Tęsinys bus rytoj.

Papildyta 2011 01 22:

Šiandien gavau pasiūlyma kreditkei iš CapitalOne. Kortelė Platinum Mastercard.

Pagrindinės sąlygos atrodo taip:

  • 0% intro APR on purchases and balance transfers until July 2012; 10.9%–18.9% variable APR after that (palūkanos vidutiniškos. LT irgi panašios. Tik čia duoda daugiau nei metus visai be palūkanų)
  • $0 Fraud Liability if your card is ever lost or stolen (už tai LT bankai ima pinigus, nors mano nuomone neteisėtai. Plius galioja įvairūs apribojimai, pvz laiko prasme)
  • No annual fee (Lietuvoje tai kainuoja 100’tus litų)
  • Free customization (leidžia užsidėti ant kortelės norimą paveiksliuką)
  • Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo 25 dienos pasibaigus mėnesiui. Reiškia bet kokiu atveju turi nemokamą kredita nuo 25 iki 54 dienų.

Nei vienas Lietuvoje dirbantis bankas tokių sąlygų nepasiūlys (nebent esi didelės kontoros vadovas/savininkas ir atsivedi VISĄ savo kontorą į tą bankelį (su įmonės sąskaitomis, darbuotojų atlyginimais ir t.t.)

Apr 212011
 

Tęsinys rašinėlio apie bankų nemokamus pietus

Palaiko valstybinės institucijos. Jei kam nors teko mokėti už „paslaugas“ valstybinėm institucijoms tokioms kaip Policija ar Hipoteka, jie žino, kad tokios kontoros visada reikalauja atnešti BANKO pažymą apie sumokėtą rinkliavą. Reiškia reikia eiti į banką ir palikti papildomus kelis litus. Aš suprantu kad tokia situacija atsirado dėl inercijos ir valdininkų nekompetencijos (juokingai atrodo kai moteriškė vienu pirštu suvedinėja duomenis į kompiuterį). Maždaug 20-30 simbolių į minutę. Bet tai naudinga bankams.

Grynųjų pinigų ribojimas irgi žaidimas už bankus: kuo mažiau bus grynųjų pinigų, tuo bankai gaus didesnius komisinius. Už „operacijas“ už korteles ir t.t..

Vyriausybės leidžiami taupymo lakštai vėlgi pritaikyti bankų reikmėms: palūkanos apskaičiuojamos tokios, kad šia taupymo priemone gali domėtis tik patriotai, pasiryžę bet kokioms sąlygom paremti bankus. O vyriausybė mieliau skolinas (už ženkliai didesnes palūkanas) iš bankų. Geriau užsienio valiuta.

 Kredito unijos – bankams dar ne konkurentai. Peržiūrėdamas savo bankų „krepšelį“ nusprendžiau patapti akademinės kredito unijos nariu. Nusipirkau pajų, atsidariau pora sąskaitų. Jei banku naudojatės tik mokesčiams sumokėti ir debetinei kortelei – kredito unijos nebloga išeitis, bet iki normalių bankinių paslaugų lygio joms dar labai, labai toli. Keletas pavyzdžių: patapęs kredito unijos nariu norėjau pas juos pasiimti nemokamą kreditinę kortelę. Pasirodo jei noriu kredito limito – reikia turėti laiduotoją. Net jei noriu tik vieno mėnesio algos kredito ir mano darbo stažas ilgesnis nei gyvuoja pati unija. Ir šiaip daug betvarkės dar unijose, internetinis bankas primena XX a.

Kita vertus, tokios paslaugų apimties tikriausiai pakaktų 3 iš 4 bankais besinaudojančių žmonių, o jų įkainiai tikrai viliojantys: nemokamos kreditinės, debetinės, pervedimai. Kartais ir palūkanas jie aukštesnes moka.

Nemokami pietūs. Bet grįžkime prie nemokamų pietų. Iki šiol aprašinėjau tik bankų klientams taikomus mokesčius. Už kiekvieną pasijudinimą, net tuomet, kai bankui tai papildomai nekainuoja. Bankai, pagal savo pirminę paskirtį, skolinasi iš gyventojų perteklinius pinigus, kuriuos vėliau perskolina (verslui ar tiems patiems gyventojams). Kai skolinies iš banko – moki jam palūkanas. Tai natūralu. Bet jei pinigus laikai banke.. palūkanų kažkodėl negauni. Tiksliau jų negauni jei pinigus laikai einamojoje sąskaitoje. Taigi, jei Jūs, kaip ir aš, savo atlyginimą automatiškai pervedate į banką – bent jau dalį mėnesio einamojoje sąskaitoje turite pinigų. Kuriais bankas sėkmingai naudojasi (perskolina). Kuo ne nemokami pietūs ? Elementarūs skaičiukai: jei 1.000.000 Lietuvos gyventojų vidutiniškai sąskaitoje laiko po 1000 Lt, o bankas juos perskolina su minimalios 5% palūkanom… per metus vien tai atneša 5 milijonus litų pajamų. Neblogi pietūs išeitų. Nemokamai. Atsižvelgus į šiandieninę palūkanų normą – manyčiau kad einamosiose sąskaitose laikomi ženkliai didesni pinigų kiekiai. Nemokamai (O va jei netyčia sugalvotus „išsigryninti“ nuosavus pinigus laikomus banke… susimokėtum vidutiniškai 0.6%.

Reziumuojant: palyginus su kitomis šalimis situacija Lietuvos bankiniame sektoriuje tragiška. Nors bankų yra nemažai, jie praktiškai nekonkuruoja tarpusavyje. Vartotojas „melžiamas“ kaip klasikinėje monopolinėje rinkoje. Lietuvoje VISI bankai apmokestino praktiškai viską, t.y. „kasdienės“ paslaugos šiuo metu tik kredito unijose nemokamos.

Dar daugiau – iš oficialios bankų retorikos sprendžiant, ateityje visos paslaugos bus linkę tik brangti. Ypač jei bus pradėta riboti atsiskaitymai grynais pinigais. Liūdniausia, kad iš šios situacijos praktiškai nėra išeities. Klientams judėti tarp bankų sudėtinga, o ir skirtumai įkainiuose nedideli. Su nekantrumu laukiu Euro įvedimo. Gal tuomet sumažės tarptautinių „valiutinių“ pervedimų kainos ir bus galima pradėti naudotis bankų, neregistruotų Lietuvoje paslaugomis.

Feb 112011
 

Arba blogas mokejimai.lt pavyzdys

Iš kart pasakysiu kad neturiu nieko prieš mokejimai.lt. Naudojausi ne kartą jų paslaugomis ir ateityje dar tikriausiai naudosiuos, bet kaip jų sistema buvo integruota į dienosakcijos.lt svetainę neatlaiko jokios kritikos. Vadovėlinis SCAM‘inės svetainės pavizdys.

 Egzistuoja visa eilė požymių, pagal kuriuos gali nuspręsti ar jūs jungiatės prie savo banko sistemos ar prie kokių nors niekadėjų sukurto muliažo. Viena pagrindinių – reikia jungtis tik prie oficialios savo banko svetainės. Kitas, mažiau žinomas požymis: jungiantis prie bankinių sistemų geriausia tai daryti naujame lange, ir jokiais būdais ne tame pačiame, kur buvo paleistos papildomos programos (ar tai ActiveX, ar Java ar dar kas nors). Šiuo atveju mokejimai.lt svetainė atrodė kaip nevykęs pradedančiųjų sukčių bandymas imituoti prisijungimą prie internetinio banko.

Taigi, nusprendžiau apsipirkti dienosakcijos.lt svetainėje. Jie naudojasi mokejimai.lt paslaugomis. Pabandžius apmokėti sąskaitą naudojantis Swedbank‘u iš pradžių man išmetė langą, kuriame prašo VISADA, leisti automatiškai naudoti JAVA aplikacijas (beje, iš mygtukų tame lange veikė tik x, skirtas uždaryti langui).

 

O sekančiam lange mokejimai.lt be jokios sąžinės graužaties prašo mano prisijungimo vardo ir slaptažodžio. Prie Swedbank‘o. Aš jiems duosiu savo slaptažodį… o jie jau už mane prisijungs. Ir tikriausiai pinigus kur reikia perves. Eilinis, labai primityvaus SCAM‘o pavyzdys atrodytų būtent taip. Kažkokia neaiški svetainė klausia tavo slaptažodžio.

 

Aš žinoma pasitikiu mokejimai.lt sistema, bet ne ant tiek, kad jiems patikėčiau savo banko slaptažodžius. Teko atsisakyti pirkinuko. Sutaupiau 34 litus (čia tiems, kurie pas mane pozityvo pasigenda).


Raktai: seb elektronine bankininkyste
Jan 072011
 

Dovana bankui  6 dienos per metus !

Pernai panašiu metu aprašiau savo nelabai malonius atradimus apie tai kaip bankai skaičiuoja paskolos palūkanas (ir kodėl jos gaunasi didesnės nei nurodyta sutartyje). Šiandien noriu pasidalinti Šiaulių banko kaupiamojo indėlio sutarties kopija, kurioje labai įdomiai traktuojama metų trukmė: Nuo 2011 Sausio 6 iki 2012 Sausio 7 tėra tik 360 dienų, nors kažkodėl man pavyksta priskaičiuoti visas 366.. Galėtų bent akivaizdžiai tokių absurdų nerašyti.. tai ir nebūčiau pastebėjęs.

Ir kas linksmiausia – aš pats pasirašiau sutartį, kad besąlygiškai sutinku, kad metuose yra 360 dienų. Nei jei būčiau perskaitęs sutartį prieš pasirašydamas.. vis tiek tai nieko nebūtų pakeitę. Jei nesutinki su tokiu tiesos iškraipymų.. tu negali tapti jų klientu.


Raktai: kaip bankai skaiciuoja palukanas, kaip skaiciuojasi palukanos
Jan 062011
 

Kas keli metai, dažniausiai metų pradžioje, padariau reidą po bankus (ar jų filialus). Tai žadėjau padaryti vakar bet Nordea banko dėka nespėjau.

Taigi, šiandien aplankiau Citadelę, Šiaulių, Medicinos, bei  DNB Nord. Bankus. (planavau užsukti į Swedbank, bet pamatęs žmonių minią, suskaičiavau 14, apsigalvojau).

Taigi mano subjektyvūs pastebėjimai privataus kliento akimis:

Citadelė atrodo kiek keistai (visur Parex iškabos). Dirbo dvi merginos, prieš manę laukė vienas žmogus. Patiko, nes nėra eilės reguliavimo „automatikos“, dėl to visi eina ta tvarka, kuria atėjo. Sugaišau 12 minučių. Aptarnavo profesionaliai.

Šiaulių banke irgi dirbo dvi moteriškės (kurių viena naujokė), prieš mane buvo vienas žmogus, po to atėjo dar vienas. Tikriausiai kažkas iš valdžios pamatė besiformuojančią eilę.. dėl to buvo mestos papildomos pajėgos (kabinetinių vadybininkių) ir eilė dingo. Patiko, nes nėra eilės reguliavimo „automatikos“. Aptarnavo labai profesionalai, patiko kad su klientų eile kovojama aktyviai (be to klientai norintys tik pasikeisti valiutą neapkrauna vadybininkų ir nestovi eilėse). Neefektyvus darbuotojų panaudojimas.. bet klientams patogiau. Sugaišau 15 minučių. Aptarnavo profesionaliai.

Medicinos bankas gali sukelti nostalgiją. Taip bankai atrodydavo kokiais 1995. Dvi pagyvenusios moteriškės (viena kurių man užėjus skaitė kažkokią darbo su kompiuteriu brošiūrą). Labai įtarios moteriškės. Pradžioje paklausė ko aš čia atėjau… vėliau patikrino parašą, vėliau išklausinėjo kiek ten pas mane sąskaitoj turi būti pinigų. Tikriausiai buvo ką tik gavusios kažkokias saugumo instrukcijas. Aptarnavimas nepatiko: tok jausmas kad ne banke.. o kažkokioj kaimo parduotuvėj esi. Galbūt ir iš čia reikės savo žaislus susirinkti.

DNB Nord bankas tikriausiai labiausiai tinka tiems, kas mėgsta lankytis bankų padaliniuose. Užėjus nebuvo nei vieno žmogaus o aš galėjau rinktis iš dviejų paslaugių vadybininkių. Net nepastebėjau ar turi eilės rikiavimo aparatą. Greitai ir profesionaliai.

 Posted by at 22:05  Tagged with: