Dežavu

 Laisvalaikis  No Responses »
Dec 202012
 

Arba kur geriausios lietuviškų prekių kainos.

Seniai,  seniai, gūdžiais tarybiniais laikais, verslesni žmonės važinėdavo į Rusiją prekiauti. Viena iš namop vežamų prekių būdavo.. Kaune gaminami nedidelių gabaritų televizoriai „Šilelis“. Nukeliaudavo jie 1000 kilometrų kad susirastų savo galutinį pirkėją visai šalia vietos kur buvo pagaminti.

Praėjo beveik 30 metų, bet situacija pasikeitė nedaug. Kaip tik šiuo metu ieškau vonios, ir žvilgsnis apsistojo ties Poliplast‘o Kyma Audra. Pirk prekę Lietuvišką. Įdomu tai, kad jos kaina Kaliningrade prasideda nuo 806 Lt. Pas Lietuvos mažmenininkus kainos prasideda nuo 1000 Lt (dažnai siūloma už „kataloginę“ 1349 Lt kainą) T.y. Lietuvoje lietuviškas produktas tampa 20%-70% brangesnis nei Rusijoje. Kadangi gyvenu toli nuo šios sienos, tai dėl 200-300 Lt vis dar neapsimoka važiuoti į Rusija, bet susimetus 3-4 pliusas būtų jaučiamas.

 P.S. PVM‘as čia nedaro esminės įtakos: Lietuvos PVM 21%, Rusijos – 19%. Viskas susiveda į tarpininkų maržą.

JAV energetinė nepriklausomybė – mitas ar tikrovė?

 Ekonomika, Filosoffas  No Responses »
Dec 032012
 

Chris Martenson,  the Crash Course 17a-20 dalys

 

Visai neseniai Alfa.lt komanda paskelbė įdomų straipsnį „Pigios skalūninės dujos ir didieji pasaulio geopolitiniai pokyčiai”.

Šį kūrinėlį sugalvojo ne jie patys, tačiau gavo iš „The Guardian“. Ir Alfa, ir The Guardian nusitvėrė idėjos, kad JAV netrukus taps energetiškai nepriklausoma ir dėl to  pasaulio  politika keisis.

Štai geriausia citata: „Kaip energijos išteklių perteklius paveiks geopolitiką, iki galo nėra aišku. Prognozuojama, kad Australija turėtų pralenkti Katarą iki 2030 metų kaip didžiausia suskystintų dujų eksportuotoja. Vakarų Afrika, kaip ir Argentina, turėtų tapti naujais didžiuliais veiklos centrais. Taigi laukia įdomus daugiapolis pasaulis.”

 Nenoriu nieko įžeisti, bet, mano nuomone, tas straipsnis ( ir Alfos,  ir „The Guardian“ originalas) visiškai prasilenkia su realybe. Energetinių išteklių pertekliaus JAV ir tuo pačiu likęs pasaulis neturės. Neturės dėl paprasčiausių gamtos dėsnių. Tuos dėsnius dar 1956 metais aprašė Marion King Hubbert – geologas ir mokslininkas. Ta proga pristatome svarbiausias Žlugimo kurso dalis,  o 17a dalis yra skirta būtent šiai teorijai- naftos piko teorijai.

Pabaigoje keli skaičiai iš visiškai priešingos analizės apie energetinę JAV nepriklausomybę.  Šiaurės Dakotoje, skalūninėse uolienose, yra apie 4500 gręžinių, vidutiniškai duodančių 144 barelius naftos per dieną  iš gręžinio. Tuo tarpu  įprastas vienas gręžinys (ne skalūninėse uolienose) gali duoti nuo 3500 iki 5000 barelių naftos per dieną, o viena jūrinė platforma netgi iki 200 000 barelių iš daugelio gręžinių. Tam, kad JAV taptų nepriklausoma naudojant skalūninę naftą, reikia išgręžti dar 60 000 gręžinių ir juos pergręžti kas 3-4 metus, siekiant išlaikyti produkciją. Akivaizdu, kad tai neįmanoma, nes geriausios vietos gręžiamos jau dabar, o likusios bus prastesnės, dėl to vėliau produkcija tik kris.

Kas tinka naftai, tinka ir dujoms. Taigi, kur tiesa,o kur  nusišnekėjimai,  vertinkite patys, jei  anglų kalba maišo, pažiūrėkite likusias Žlugimo kurso dalis – titrai lietuviški. Dvidešimta dalis netitruota, tačiau tai autoriaus valia. Jei ką nors sudomins sprendimų priėmimo metodas, parašykite, paskelbsiu vertimą.  Vienu aspektu Alfa ir The Guardian yra teisūs – pasaulis keičiasi, o sprendimai laukia sunkūs.

 17a dalis: Naftos piko teorija

Chapter 17a: http://www.youtube.com/watch?v=cwNgNyiXPLk

17b dalis: Energijos biudžetas

Chapter 17b: http://www.youtube.com/watch?v=WeBtdwPpTQM

17c dalis: Energija ir ekonomika

Chapter 17c: http://www.youtube.com/watch?v=6w6gf3tSGTg

18 dalis: Ekosistema

Chapter 18: http://www.youtube.com/watch?v=PfAQktktGgQ

19 dalis: Būsimas šokas

Chapter 19: http://www.youtube.com/watch?v=YDNvr82gqd0

20 dalis: Ką mums  daryti?

Chapter 20: http://www.youtube.com/watch?v=4juZfRsQRzs

Tekstas: Filosoffas

Pirma dalis, Antra dalis, Trečia dalis.

Apie elektros kainą ir pusę milijardo dividentų

 Energetika  11 Responses »
Nov 232012
 

Keletas faktų su nedideliu komentarų kiekiu. Pradžioje žadėjau apsiriboti tik skaičiais.. bet dėl geresnio skaitomumo įdėjau „rišančio“ teksto.

  1. Daugiausiai dividendų į valstybės biudžetą šiemet sumokėjo energetikos įmonės. O tiksliau Visagino atominė elektrinė (VAE) – 275 milijonus litų. Labai džiugi naujiena: nepastatyta elektrinė jau moka solidžius dividendus.
  2. Pagrindiniai VAE pajamų šaltiniai – jai priklausančių įmonių mokami dividendai:  “Litgrid” savo valdytojai šiemet sumokėjo 381 mln. Litų; “Lesto” – 140,725 mln. litų. T.y. iš Lietuvos elektros tiekimo sektoriaus į VAE buvo įlieti 521.725 mln. litų. Iš kurių 275 Visagino atominė elektrinė sumokėjo į biudžetą, o 246.725 mln. litų sunaudojo savo reikmėms.
  3. Remiantis p. Vaitkaus pateikiama informaciją 170 milijonų „regioniniai“ partneriai pripažino kaip Lietuvos indėlį į Visagino atominės elektrinės projektą. Netgi darant prielaidą kad VAE kitokių pajamų neturėjo.. 76.725 mln. litų buvo “sudeginti”. Jei atominė elektrinė nebus statoma “sudegintais taps visi 246,725 milijonai. Vien per 2012 metus. Kokia suma bus įsisavinta 2013 kol kas neaišku.
  4. Remiantis galutiniu elektros suvartojimu šalyje, elektros kainos struktūroje dividendai turėjo sudaryti 6 ct/kWh. T.y maždaug vienu centu daugiau nei kitąmet didės elektros energijos tiekimo kaina galutiniams vartotojams.
  5.  Besidomintiems elektros energijos kaina siūlyčiau pastudijuoti  valstybinės kainų ir energetikos komisijos pateikiamą informaciją: Tarifo buitiniams vartotojams ir VIAP struktūra. Ypač atkreiptinas dėmesys į kainos sandarą (kiek % sudaro gamybos kaina, ir kiek visokie rėmimai), bei prognozuojamą elektros energijos suvartojimą 2013.
  6.  2011 LESTO grupės grynasis konsoliduotas nuostolis sudarė 65,84 mln. litų ir buvo 5,55 proc. didesnis, lyginant su 2010 m. 2011 m. „Litgrid“ nuostoliai viršijo 20 mln. Norint išmokėti dividendus minimus 1 punkte pinigai buvo skolinami iš bankų (dalis).

Konservatoriai atliko labai panašią machinaciją kaip savo laikų privatūs VST savininkai: skolintais pinigais išsimokėjo dividendus. Šiandieninės finansų inžinerijos laikais tai nėra labai nuostabus dalykas: už paskolas mokamos palūkanos mažina pelno mokesčius (jei tokio pelno yra žinoma). Bet monopolinei valstybinei įmonei didelių tokių veiksmų privalumų nematau (tiek mokesčiai tiek dividendai subyra į valstybės kasą). Čia greičiau buvo ėjimas žirgu: išmokėtais dividendais buvo finansuojamas Visagino atominės elektrinės projektas.. o ir ministrui grąžų pasigirti: va kiek mano sektoriaus įmonės nešą naudos valstybės biudžetui. Tik kažkodėl nutylima.. kad visi tie išmokėti pinigai bus surenkami iš kiekvieno elektros energijos vartotojo. Kai supranti, kad tie gražus pelnai reiškia kad už vieną kWh buvo/bus sumokėta 6 ct. daugiau džiaugsmą turėtų pakeisti pyktis. Jei per mėnesį Jūsų namų ūkis suvartoja 200 kWh elektros, tai papildomu „pelno“ mokesčiu Jūs paėmėte Visagino atominę elektrinę 12 litų (Per metus – 144 Lt). Tiesa.. pusę to sumos ji vėliau pervedė į biudžetą.

Toks pinigų išpumpavimas labai gražiai pasislepia tarife (kaip perdavimo/paskirstymo kaina) ir akių nebado kaip atskiros eilutės pvz „VAE finansavimas“ ar pan. Paskirstymo/perdavimo mokestis daugeliui kliūna netgi mažiau nei VIAP‘as. Tai vienas iš būdų, kaip „neskausmingai“ yra melžiami Lietuvos gyventojai prisidengiant įvairiomis energetikos sektoriaus reorganizacijomsis. Salsu, kiek atominių svajonių priedangoje  šiemet bus išgręžta dividentų iš elektos energijos vartotojų. Jau žinome kad ši suma nepriklauso nuo perdavimo/paskirstymo įmonių veiklos rodiklių (pvz. pelno), o tik nuo valdžiazmogių ir “teigingų dėdžių” užimančius “teisingus postus” norų.

P.S. Smalsu, kodėl viešumoje nebesirodo jokios informacijos apie įmonę NT valdos (kuri perėmė milijardinį energetikos kompanijų turtą, bet taip ir nesugebėjo įsigyti normaliai veikiančios www svetainės (jei kam įdomu: www.valdos.eu sukurta gana mėgėjiškai WordPress pagrindu).

 

Gausi Lietuvos vidurinioji klasė

 Ekonomika  18 Responses »
Nov 202012
 
Mėsos - tai beišsipildanti Lietuvos viduriniosios klasės svajonė

Mėsos – tai beišsipildanti Lietuvos viduriniosios klasės svajonė

Visada galvojau kad viduriniosios klasės Lietuvoje beveik nėra. Yra 80%-90% skudžiai gyvenančių piliečių, kokie 5% „vidutiniokų“ o visi likusieji „elitas“. Pasirodo klydau. Remiantis Verslo Žinių duomenimisLietuvoje gyvena beveik 200.000 viduriniosios klasės šeimų. Arba 22% namų ūkių. Skaičiai nuteikia džiugiai… kol nepradedi žiūrėti  į prielaidas, kas, pasak VŽ žurnalistų yra vidurinioji klasė Lietuvoje. Kad nereikėtų daug skaityti VŽ tekstų pateiksiu 5 punktų sąrašiuką pagrindinių viduriniosios klasės požymių Lietuvoje:

  1. Turi pinigų susimokėti mokesčius
  2. Gali sau leisti iki higienos normų reikalavimų šildyti būstą
  3. Gali sau leisti savaitę per metus praleisti palapinėje prie ežeriuko
  4. Gali sau leisti kas dieną valgyt mėsą
  5. Turi 250 eurų santaupų.

Pagal mano pasaulėžiūrą tai greičiau skurdo riba o ne viduriniosios klasės požymis. Šie 5 punktai tai yra minimumas būtinas išgyventi. Tiesa.. galima mėsos valgymą sumažinti iki 2 kartų per savaitę. Ir neturėti bankėje paslėptų 250 eurų juodai dienai, bet tai situacijos iš esmės nekeičia. VŽ maišo skurdo ribą su viduriniąja klase. Sunku įsivaizduoti, kaip galima „vidutiniokais“ laikyti šeimą.. kuri teišgali susitaupyti pusę vidutinės mėnesinės algos.

Keista, kad į Lietuvos vidutiniosios klasės apibrėžimą galėjo patekti sąlygą valgyti pilnavertį maistą. Arba galimybė normaliai šildytis turimą būstą ? Tai apibrėžimas bėdžiaus.. kol kas dar nemirštančio iš bado ar šalčio. Tikriausiai panašus apibrėžimas turėjo būti „pasiturinčio baudžiauninko“  kažkur XIX a. glūdumoje. Gyvenant XXI a. Tikriausiai grįžtame į senovės Romos laikus, kai plebėjai gatvėse reikalaudavo duonos ir reginių. Lietuvos vidutinė klasė tokiu atveju turėtų reikalauti mėsos ir šilumos. Mano supratimu šiandieninė vidutinioji klasė privalo sau leisti truputėlį daugiau nei vien pavalgyti ir išsimiegoti šiltoje lovoje.

Tikriausiai to daiktais net nepavyks išreikšti (vienam vertybė naujas automobilis, kitam – kelionė po pasaulį). Nepaisant to, „vidutiniokas“ neturėtų pusę metų taupyti kad nueiti pas dantistę ar į restoraną šeimyninių pietų. Gyvename atvirame pasaulyje, dėl to ir vidutiniokus reikėtų vertinti bendrame kontekste. Jeigu tokių pas mus yra. Daugiau nei graudu, kai pradedama aiškinti.. kad vidutiniokas tai tas kuris nebadauja. Arba tas, kuris gauna vidutinę algą (apie 450 eurų/mėn), kuri yra ženkliai mažesnė nei daugelio ES šalių minimumas. Aš žinau, kad pasaulyje yra daug skurdesnių šalių. Nepaisant to neįsivaizduoju Lietuvos ateities, kur gyvenimo pasiekimo laikomas elementarus gebėjimas įsigyti mėsos.

Pabaigai: reikėtų išmokti daiktus vadinti tikraisiais vardais. Skurdo ribą pavadinus viduriniąją klase gyvenimas tikrai nepagerės.

Turėti pietums mėsos – tai skiriamasis Lietuvos viduriniosios klasės bruožas.

Infliacija – tyčinis politinis aktas

 Ekonomika, Filosoffas  3 Responses »
Nov 132012
 

Chris Martenson,  the Crash Course 12-16 dalys

Šiandien pateikiame jums dar penkias Žlugimo kurso dalis. Jos skirtos daugiausia JAV, tačiau galite rasti panašumų su visomis „išsivysčiusiomis šalimis“. Pavyzdžiui, statistiniai skaičiavimai. Kuomet pasidomėjau Vartotojų Kainų Indekso skaičiavimo metodika, taikoma Lietuvoje, sužinojau, kad ši metodika atkeliavo iš tarptautinio valiutos fondo, o pastarasis ją gavo iš JAV. Taigi, viskas, ką čia sužinosite apie statistinius „įdomius“ metodus, tinka ir Lietuvai. Nežinau tik, ar yra tyčinis valdžios noras „pamažinti“oficialią infliaciją.

Truputis istorijos su tulpių svogūnėlių manija visai gali būti naudingas. Juk nedaugelis žino, kad už vieną tulpės svogūnėlį Olandijoje buvo galima nusipirkti namą…

Demografinę situaciją verta žinoti bent tam, kad galėtumėte įsivaizduoti, koks skirtingas bus pensininko gyvenimas jau už kokių 10 metų. Visai gali būti, kad daugeliui teks paprakaituoti darbe ilgiau nei tikitės.

Kad infliacija yra tyčinis politinis aktas, turėjote sužinoti iš praeito rašinėlio, kas tingės žiūrėti visus skyrius, užmeskite akį į  dešimtą dalį. O jei norite trilijonų dolerių bokštus pamatyti kitose dimensijose, siūlau aplankyti puikų puslapį: http://demonocracy.info/ .Tikrai velniškas puslapis. Skirtumas nuo Chris Martensono pateiktos vizualizacijos tas, kad jie naudoja ne 1000 bet 100 dolerių nominalo banknotus. Man ypač patinka JAV galybė.

 Beje, kai rašau,  šiame puslapyje apsilankymų iš Lietuvos IP adresų vos 126. Visiškas užkampis, tačiau koks!

Taigi gero žiūrėjimo.

Dvylikta dalis: Skola

Chapter 12:   http://www.youtube.com/watch?v=bcc-TqvCXqU

Trylikta dalis: Nacionalinis nesugebėjimas sutaupyti

Chapter 13: http://www.youtube.com/watch?v=Mrp1N1N2cWs

Keturiolikta dalis: Turtas ir demografija

Chapter 14: http://www.youtube.com/watch?v=fUJU1aLEQQA

Penkiolikta dalis: Burbulai

Chapter 15: http://www.youtube.com/watch?v=0F7SCbrU5sQ

Šešiolikta dalis: Neaiškūs skaičiai

Chapter 16: http://www.youtube.com/watch?v=zPkTItOXuN0

 Tekstas: Filosoffas

Pirma dalis, Antra dalis. Ketvirta dalis.

 Older Entries  Newer Entries