Dec 152010
 

 

Laisvalaikiu dėliojuosi skirtingų kuro rūšių, skirtų deginti kieto kuro katiluose, palyginimo skaičiuoklę ir užkliuvo Lietuvoje pardavinėjamų briketų kaloringumas. Bandau nuspręsti, kuris kuras, skirtas nuosavam namui šildyti, yra pigiausias (kai kieto kuro katilas jau stovi).

Jei kas nežinot, tai kaloringumas – yra skaičius, nurodantis, kiek energijos išskirs vienas kuro masės vienetas. Dažniausiai matuojamas kilo kalorijomis kilogramui kurio (kcal/kg). Kartais mega džiauliais (MJ). Nesvarbu kuo bematuosi, bet tai vienas svarbiausių skaičių rodančio kuro kokybę, ir nusakančiu kiek gi šilumos galima gauti jį sudeginus.

Grįžtant prie kaloringumo. Visos medienos (tiek drebulės tiek ąžuolo) kaloringumas yra panašus (skiriasi tik tankis). Visiškai sausos medienos kaloringumas yra lygus apie 4510 kcal/kg (apie 19 MJ/kg). Kuo mediena drėgnesnė – tuo kaloringumas mažesnis (pvz. nedžiovintos medienos deginamos centralizuotai tiekiamos šilumos katiluose dažniausiai nesiekia ir 2000 kcal/kg).

Kurui skirti briketai dažniausiai gaminami iš medienos (pjuvenų), jas džiovinant ir spaudžiant. Dėl to pjuvenų briketų kaloringumas dažniausiai yra didesnis net už džiovintų malkų, bet neturėtų viršyti sausos medienos kaloringumo (t.y. 4510 kcal/kg arba 19 MJ/kg). Apžiūrėjus užsienio internetinėse svetainėse siūlomus pjuvenų briketų – jų kaloringumas dažniausiai svyruoja apie 4300 kcal arba 18 MJ. Teko matyti kelių Lietuvoje pagamintų pjuvenų briketų laboratorinių tyrimų rezultatų – jie irgi yra panašūs.

Visiškai kitokia situacija tarp Lietuvos briketų pardavėjų. Praktiškai nėra pardavėjų, deklaruojančių, kad jų siūlomų briketų kaloringumas mažesnis nei 4400 kcal (tiksliau peržiūrėjęs kelias dešimtis pardavėjų radau tik du tokius). Dauguma pardavėjų deklaruoja, kad jų parduodami briketai turi ne mažesnį nei 4500 kcal/kg kaloringumą. Labai madinga visiškai nenurodyti kaloringumo.

Atsiranda šaunuolių, kurie nurodo protu nesuvokiamą kaloringumą. Čia tikriausiai lyderis – briketa.lt, kuri deklaruoja, kad jų parduodamų ąžuolo briketų kaloringumas 6200 kcal/kg. Vos ne akmens anglis gaunasi. Gal jie į savo briketus maišo paraką.. kad padidinti kaloringumą ? Dar vienas iš įdomesnių pavyzdžių – Senukai. Jie kaloringumą matuoja kg/dm3. Tankis taip pat yra svarbus, briketų kokybę aprašantis rodiklis, tik jis nelabai ką turi bendro su kaloringumu. Šiuo atveju deklaruojamas Lietuvoje parduodamų briketų tankis yra lygus minimaliam reikalaujamam pvz. pagal Vokietijos standartus: 1kg/dm3.

briketa.lt deklaruojami kaloringumai

Išvada: spręsti apie Lietuvoje parduodamų briketų kokybę iš deklaruojamų verčių yra neįmanoma, nes pardavėjų nurodomas kaloringumas, tikriausiai, nereiškia visiškai nieko. Vienu nurodo vidutinį kaloringumą, kiti maksimalų, treti sausos arba tik degios masės kaloringumą, ketvirti ima „nusirašo“ nuo kaimyno. O kol kas – deklaruojamas briketų kaloringumas tai tik eilinis reklaminis triukas. Nenustebčiau jei drėgnumo ir peleningumo duomenys taip pat nebūtų visai tikslūs. Objektyviai nuspręsti kurie briketai labiausiai tinka Jūsų namo šildymui – neįmanoma, bet jei perkate kokybiškus pjuvenų briketus, jų kaloringumas bus 4200-4400 kcal/kg. Jei perkate nekokybiškus… jis bus mažesnis. Nepriklausomai nuo to, ką deklaruoja gamintojai.

www.senukai.lt deklaruojamas kaloringumas

www.senukai.lt deklaruojamas kaloringumas

Kaip namų sąlygomis nustatyti pjuvenų briketų kaloringumą galima paskaityti čia.

 


Raktai: kieto kuro kaloringumas, briketu kaloringumas, durpiu briketu kaloringumas, pjuvenų briketų kaloringumas, akmens anglies briketai, ažuolo briketai, akmens anglies kaloringumas, malku kaloringumas, medžio briketu kaloringumas, kaloringumas
Nov 232010
 

IKI prekybos centrais su partneriais šiemet, kaip ir pernai organizuoja . Pernai akcija prasidėjo labai sunkiai: jos metu ne karta buvo keičiamos tiek taisyklės tiek akcijos kodas, bet visgi taip pavyko prispragsėti 32 tūkstančius litų (už tokio masto reklaminę kampanija suma neatrodo didelė). Be to žmonės prekybos tinkle iki nupirko ir akcijai padovanojo dar 23 tūkstančius žaislų (išleisdami virš 350 tūkstančių litų). Jei kam įdomu, informacija paimta iš http://www.kaledustebuklas.lt/lt/duk.  Skaičiai tikrai įspūdingi.

Vakar, Lapkričio 22 d. prasidėjo Kalėdų stebuklo akcija 2010. Pradžia gerokai sklandesnė: pagalvota ne tik apie blogų rašytojus, bet ir apie kitus internautus. Tiesa, man įsikėlus skaitliuką jis kažkodėl nepradėjo skaičiuoti paspaudimų, bet parašius elektroninį laišką projekto palaikymo komandai iškarto buvo sureguota (pernai to padaryti nepavyko), o po poros valandų viskas pradėjo veikti.

Taigi, norėčiau visus paraginti spaudyti 😀 nuo to niekam blogiau nebus.

Nov 192010
 

Nelaikai savęs gurmanu ir nesu didelis maisto specialistas, bet skaniai pavalgyti mėgstu, dėl to nepraleidžiu progos paragauti ko nors naujo.  Šį kartą nusprendėme aplankyti japonų restoraną Kaune – YAKATA. Internete nuomonės apie jį gan palankios (nors dauguma metų ar daugiau senumo), jų svetainėje pateiktas meniu irgi paliko gerą įspūdį: kaina visai žmoniška o pasirinkimas didelis. Restorano vieta irgi parinkta neblogai – senamiestis (mašinų statymas – 1lt/val., o po 18 valandos darbo dienomis ir savaitgaliais visame senamiestyje nemokamas).

Nusivylimai prasidėjo tik užėjus: eilinis „kabakas“ su virš baro pakabintu televizorium, kuris užleistas visu garsu transliavo kažkokią muilo operą. Iš japoniškos „autentikos“ galbūt buvo tik raudona juosta, kuria padavėja buvo apsirišus juodą sijoną (o gal suknelę). Beje, per abu aukštus tai buvo vienintelis aptarnaujantis personalas, dirbantis tiek prie baro tiek su „restorano“ klientais. Gal dėl to, o gal dėl padavėjos neprofesionalumo aptarnavimas priminė skubanti traukinį: nuolat neapleido nuojauta.. kad mus nori kuo greičiau iš ten išprašyti. Ypač užkliuvo tai, kad net pilnai nepabaigus antrojo patiekalo prisistatė padavėja ir pasiūlė atnešti sąskaitą. Kitas padavėjos neprofesionalumo pavyzdys – paklausus apie porcijų dydį ji taip ir nesugebėjo atsakyti . Iš pradžių aiškino, kad jei pasakys gramais mes nesuprasim, vėliau , kai visgi paprašiau gramų… pasakė kad jų nežino, bet porcijos yra pakankamos (kam ?).

Kitas didelis nusivylimas – meniu. Internete pateiktas meniu nėra tiesiogiai susijęs su tuo, ką galima užsisakyti restorane. Prieš eidamas buvau nusprendęs paragauti  kiaulienos „Butaniku no shyogayaki“ arba jautienos „Wafu“. Nei vieno šio patiekalo meniu nebuvo.

Pats maistas iš principo neblogas. Ypač patiko arbata. Tiek skonis, tiek serviravimas. Jų gaminami suši taip pat skanūs. Rinkinio serviravimas „laivelyje“ atrodo gražiai. Jautienos „Giuniku no asuparagasu“ nesužavėjo:  švieži agurkai su pomidorais nelabai derinos su šparagu ir jautiena, o gausiai vartojamas sojos padažas patiekalą darė sūroku. Beje, jų internetinėje svetainėje prie jautienos patiekalų yra šio patiekalo nuotrauka. Realiame gyvenime jis atrodo labai panašiai, tik be porų (ar svogūnų) ir agurkai pjaustyti skiltelėmis

Apie porcijų dydžius. Nesu nei labai stambus (75 kg gyvo svorio), nei valgus, bet mano patarimas tiems kad ten žadate pavalgyti: imkite po 2 porcijas. Kitaip išeisite taip ir nesupratę kad pavalgėte. Tikriausiai porcijos buvo skaičiuotos žmonėms, kurie valgo 4 patiekalų pietus. Pridėjus salotas, sriubą ir desertą maisto galbūt  pakaktu.

Nelabai įsivaizduoju kas galėtų būti tipinis šios vietos lankytojas.  Užsienio turistus turėtų iš karto atbaidyti restorano interjeras (ypač televizorius transliuojantis muilo operas). Tautiečius, norinčius normaliai pavalgyti tikriausiai atstums kainos/kokybės santykis. Vieta tinkama nebent paplepėti prie puodelio arbatos ar taurės vyno. Ir tai tik antrame aukšte, nes apačioje… jums teks konkuruoti su televizorium.

Išvada: Gal dėl per didelių lūkesčių, gal dėl netinkamai pasirinko laiko (ketvirtadienis 17:30), bet šiuo restoranu likau nusivylęs. Antra karta į restoraną YAKATA neičiau.

P.S. Kiek matėsi.. virtuvėje nepastebėjau nei vieno dirbančio azijiečio.


Raktai: japonų restoranas kaune, yakata
Oct 142010
 

Man buvo keista sužinoti, kad Nigerija pretenduoja į turistinės valstybės statusą. Buvo/yra kuriamos įvairios turizmo populiarinimo programos, leidžiami milijonai šalies įvaizdžiui gerinti. Tiesa, programa Nigerija – Afrikos širdis buvo sustabdyta dar 2009 metais kaip nepateisinusi lūkesčių, bet dabar vystomi naujo šūkiai: „Turism is Life“ ar “Nigeria: Good People, Great Nation.“, bet šūkio pakeitimas tikrai šalies nepavertė  patrauklia turistams. Bent jau daugeliui iš jų.

Pirma didelė problema, norint pakliūti į Nigerija – viza. Jos negalima gauti paštu: būtina atvykti į ambasadą pokalbiui. Ir ne į bet kokią ambasadą, o tik į tą, kuri priskirta šaliai, kurios pilietybę turi (taip man nepavyko gauti vizos Lenkijoje). Be to vizos išdavimo kainą yra gerokai didesnė nei oficialiai skelbiama – kolegai iš Austrijos už vizą teko sumokėti 220 eurų (nors oficialiai ji tekainuoja 70, bet prisidėjo visokios papildomos rinkliavos). Nigerijoj taip pat nėra tokio dalyko kaip „visa on arrival“: imigracinės tarnybos atstovai oro uoste neturi teisės išduoti vizos. Tiesa, turint normalų vietinį palaikymą, galima į Nigerija ir be vizos važiuoti, bet tuomet procedūra yra nelabai maloni (bent jau man tikrai nepatiko): viskas prasidėjo nuo to, kad manęs nenorėjo išleisti iš Viliaus oro uosto (bilietų spausdinimo sistema rašo kad išvykstantis asmuo privalo turėti vizą, O raštas iš emigracinės neatrodė labai įtikinamai), vėliau, Nigerijoje, Abudžos oro uoste, imigracinės darbuotojai pasiėmė mano pasą (jis keliauja į centrinę būstinę, kur, vėliau, reikia nuvykti jo pasiimti). Taip dvi paras buvau nelegalas be jokių dokumentų. Gana nemalonus jausmas.

O pati šalis paliko geresnius įspūdžius nei tikėjausi. Prieš važiuodamas buvau prisikaitęs įvairios informacijos apie tai, kokia tai baisi šalis. Vos ne į gatvę be apsaugos nosies negalima kišti (JT rekomendacijos Nigerijai įspūdžio tikrai nepagerino). Realybėje tai šalis kaip šalis. Vietiniai, kiek teko bendrauti, draugiški. Jaučiasi gal kiek „vaikiškas“ požiūris į aplinkinius ir pasaulį. Tiesa, aš buvau tik sostinėje (pati saugiausia Nigerijos vieta, vienintelė turinti „Phase 1“ statusą) ir iš viešbučio ar ofiso retai nosį teiškišdavau.

 Vienintelis dalykas, kuris tikrai nepatiko – tai viešbutis. Gyvenom Akurą viešbutyje, kuris kadaise buvo pirmasis penkių žvaigždučių viešbutis Abudžoj, bet šiuo  metu jis siaubingai nutriušęs pradedant fontanu ir baseinu be vandens, ir baigiant kambariais, kur karštas vanduo bėga tik maždaug kas antrą dieną, o oro kondicionavimo sistema veikia tik tuomet, kai yra elektra (prie generatoriaus pajungtas tik apšvietimas). Ir viso šito malonumo kaina – 100$/parai neskaitant pusryčių. Žinoma, ten yra ir normalesnių viešbučių, bet mums „pasisekė“ nuvykti per šalies nepriklausomybės minėjimo penkiasdešimtmetį.

 Iš įdomesnių įvykių – porą „mašininių“ bombų sprogusių apie 50 metrų nuo pastato kuriame mes dirbome. Tikriausiai tikėjosi sugadinti tuo metu vykusį nepriklausomybės dienos paradą, o sugadino mums visą pusdienį: policija blokavo gatves apie sprogimo vietą ir mes negalėjome išvykti į suplanuotą ekskursiją po miestą. Apie keturias valandas teko laukti, kol gavom leidimą išvažiuoti. Jas išnaudojome stebėdami paradą per televiziją. Nenuilstamą žygiavimą.. darbininkų ir moksleivių. Priminė senus gerus tarybinius laikus ir Gegužės pirmąją (ar kada ten žygiuodavo). Ir visada pasąmonėje kirbėjo mintis.. kad tai vaikai žaidžiantys suaugusius.


Raktai: nigerija
Sep 132010
 

Paskutiniu metu dažnai tenka pirkti lėktuvų bilietus. Dažniausiai tai darau arba avia.lt arba greitai.lt svetainėse. Pasidalinsiu savo (paviršutiniškais) pastebėjimais.

 Vartotojo sąsaja (interfeisas). Iš principo išvaizda ir paieškos sistema abiejuose puslapiuose panašūs: įvedate skrydžio pradžios ir pabaigos taškus, bei datas ir gaunate lentelę su pasiūlymais, kainų didėjimo tvarka (bei tinklelį su kitų datų mažiausiomis kainomis tam pačiam maršrutui). Nepaisant panašumų, yra ir skirtumu. Man labiausiai užkliuvo du:

1)      Avia.lt įpradedant vesti skrydžio maršrutą, įvedus 3-4 raides automatiškai randamas Jums reikalingas oro uostas, net jei ieškote kažko labai egzotiško. Tiesa, man kažkodėl pavadinimus reikėdavo vesti angų kalba. Greitai.lt paieškos laukelyje galima rasti tik pagrindinius oro uostus. Jei norima ko nors egzotiškiau tenka „žaisti“ su papildomais langais. Esant greitam internetui man labiau patinka avia.lt variantas (esant lėtam internetui – jis man neveikdavo).

2)       Kitas avia.lt vartotojo sąsajos privalumas – prie pateikiamų skrydžių yra rodomas ir kompanijos, vykdančios skrydį logotipas. Nežinau kaip kiti, bet aš mielai sumoku keliolika papildomų litukų už teisę skristi, tarkim, Lufthansa o ne AirBaltic. Taigi – avia.lt vartotojo sąsaja man priimtinesnė.

 Randami variantai. Žinoma, svarbiausias kriterijus, pagal kurį reikia vertinti bilietų paieškos sistemas – randami skrydžio variantai ir jų kaina. Čia ką nors konkrečiau pasakyti yra neįmanoma: kartais tas pats bilietas avia.lt būna keliolika litų pigesnis nei greitai.lt. Kartais atvirkščiai. Yra buvę, kad vieną dieną avia.lt pateikiau daugiau/pigesnių skrydžių, bet yra pasitaikę ir atvirkščiai. Vertinant objektyviai – greitai.lt pateikia daugiau alternatyvų, bet buvo ir taip, kad avia.lt pasiūlymas pasirodė 600 litų pigesnis nei greitai.lt (jie nerodo to skrydžio). Tikrai skaičiuojant pinigus pravartu užmesti akį į abi svetaines.

 Vartotų aptarnavimas nemažiau svarbi bilietų pirkimo proceso dalis. Jei viskas klostosi normaliai, Jums tikriausiai neteks susidurti su vartotojų aptarnavimo specialistais, bet jei iškilo problemų – yra gera žinoti, kad turi į ką kreiptis. Šioje srityje avia.lt ir greitai.lt pasirinko priešingus sprendimo variantus. Greitai.lt – bet koks bendravimas su klientų aptarnavimo specialistais – mokamas (2 lt./min.), bet veikia 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą (tiesa, nebandžiau skambinti nei savaitgali, nei naktį). Jūms tikriausiai nepavyks rasti jokių kitų kontaktų, tik mokama telefono numerį. Kita vertus avia.lt kol kas neima pinigų už bendravimą su savo klientais, bet jų operatorės gali padėti tik darbo metu.(beje, darbo laikas pas juos ilgas, apimantis net savaitgalius). Yra tekę bendrauti tiek su avia.lt, tiek su greitai.lt klientų aptarnavimo specialistais: jokių problemų nekilo, nebent tai, kad greitai.lt gan ilgai užtruko kol mano užsakymo numerį „suprato“. Reikėjo ne tik paraidžiu padiktuoti, bet prireikė dar ir žodžių prasidedančiu ta raide sugalvoti. Kadangi nesu didelis mėgėjas mokėti papildomai, avia.lt man yra priimtinesnis.

  Papildomos funkcijos abiejose sistemose panašios: visokie draudimai (bagažo ar sveikatos, priminimai ir t.t.) ir pan. Nesu jomis naudojęsis, dėl to pakomentuoti negaliu. Tiesa, be viso šito greitai.lt siūlo dar ir bilieto grąžinimo draudimą (t.y. pirkdamas bilietą sumoki 10% jo kainos), po to, bilieto gali atsisakyti ir atgauti apie 80% kainos. Avia.lt irgi turi panašiai pavadinta paslaugą, bet jos aprašymas labai neaiškus. Beje, greitai.lt reikalauja kad ši paslauga būtų užsakyta bilietų rezervavimo metu. Karta norėjau šią paslaugą užsisakyti po rezervavimo, bet prieš apmokėjimą – pasiūlė perrezervuoti bilietą, įtraukiant grąžinimo draudimą (deja, to padaryti nepavyko, nes mane dominančiame reise ekonominės klasės bilietų nebebuvo).

 Išvada: man asmeniškai priimtinesnės yra avia.lt siūlomos paslaugos, bet jei yra tikimybė, kad bilietą reikės grąžinti – geriau greitai.lt. Ir visada, ieškant geriausio varianto, verta aplankyti abu puslapius: gali pavykti sutaupyti nuo kelių iki kelių šimtų litų.


Raktai: avia lt atsiliepimai, avia lt, avia lt skundai, greitai lt atsiliepimai, greitai lt, atsiliepimai apie avia lt, greitai lt skundai, pinigaigreitai com