Pažaidimai su šildymo sistema

 Energetika  8 Responses »
Feb 182010
 

Jau rašiau apie savo neigiamus įspūdžius susijusius su kieto kuro katilu Kalvis 2-20. Beje, iš nuotraukos matyti (foto daryta ber.lt), kad katilo konstrukcija, bent jau energetiniu požiūriu yra nebloga: išmetami iš katilo dūmai yra apie 110 laipsnių (katilas įsidegęs, bet oro padavimas dar atviras). Žinoma iki rekomenduojamos 60-70 trūksta, bet ir ne 300, kaip senuosiuose pečiuose.

Kadangi ši žiema buvo/yra viena šalčiausių per paskutinį dešimtmetį, tai pasinaudodamas ta proga išbandžiau keletą šildymo „strategijų“, keičiant cirkuliacinio siurblio greitį, ketureigio vožtuvo padėtį, bei termostato (esančio prie pečiaus) nustatymus. Čia pateiksiu savo subjektyvius pastebėjimus. Trumpai apie šildymą namą ir sistemą: šildomas plotas 132 kvadratai, radiatorinė priverstinės cirkuliacijos sistema, išorinės sienos dujų silikato blokas plius pusė plytos.

  1. Naudojant anglis mano namukui 20kW katilo galia per didelė. Dirbant normaliu rėžimu, kuomet katilo termostatas nustatytas ties 75 laipsniais, cirkuliacinio siurblio termostatas 65 laipsniai, o ketureigis vožtuvas ant 70%, pasiekus darbinę temperatūrą katilas pradeda „smilkti“ ir anglis pilnai nesudega. Į įsidegusį pečių supylus kibirą anglių jų dažnai sudega tik apie pusė (kitą pusę galima panaudoti antrą kartą, bet tai gana „murzinas“ užsiėmimas). Nustačius katilo termostatą ant 90 laipsnių ir pilnai atidarius ketureigį vožtuvą – anglis sudega žymiai geriau, bet tuomet radiatorių temperatūrą pasieka 60-70 laipsnių (nelabai malonu). Kai prieš kelis metus deginau lenkišką anglį – jos sudegimas buvo žymiai geresnis. Labai geri rezultatai gaunas maišant pjuvenas su anglimi santykiu 1:1 ar net 2:1. Anglis yra nepakeičiamas kuras, kai reikia greitai pakelti patalpų temperatūrą, be to jos iki 1,5 kartų pigesnės už medieną (skaičiuojant per kaloringumus).
  2.  Malkas naudoju tik kietmedžio. Ąžuolas/klevas/beržas. Vyrauja ąžuolas. Naudojant medieną jokių katilo reguliavimo problemų nekylą: malkos pilnai sudega tiek esant dideliam apkrovimui, tiek mažam. Tiesa, nesu tikras kiek dėl to krinta naudingo veiksmo koeficientas. Naudodamas skirtingus katilo/siurblio nustatymus su malkom pažaidžiau kiek daugiau nei su anglim. Dirbant normaliu rėžimu, kuomet katilo termostatas nustatytas ties 75 laipsniais o ketureigis vožtuvas ant 70% viena įkrova  dega nuo 3 iki 8 valandų, o žarijos išsilaiko 12 ir daugiau valandų (Kai yra žarijų, užkūrimas paprastesnis: įmeti apačioje smulkesnių malkų, ant viršau stambių ir katilas užsikuria. Taip per didžiuosius šalčius katilo galima visai negesinti). Taip kūrenant katilo sienelės suodžiais apsineša sąlyginai nedaug. Toks kūrenimo būdas turi du trūkumus: esant šaltesniam orui – ryte kambariai pastebimai atvėsta, o per didžiuosius šalčius man net vienas šildymo stovas buvo užšalęs (šildymo sistemos projektavimo klaida, bet vis tiek nemalonu). 
  3. Kitas, katilo nustatymų „komplektas“, mano nuomone komfortiškesnis – nakčiai, arba išvykstant visai dienai katilą sureguliuoju taip: katilo termostatas – 70 laipsnių, cirkuliacinio siurblio termostatas išjungtas, ketureigis vožtuvas nustatytas ant 50%. Tokiu būdu vanduo vamzdžiais cirkuliuoja visą laiką ir jie bent jau neužšala. Mano subjektyvia nuomone palikus nakčiai taip „sukonfigūruotą“ katilą ryte kambarių temperatūra būna bent jau 2 laipsniais aukštesnė nei katilui dirbant normaliu rėžimu. Tokio kūrenimo trūkumai:  katilo sienelės apsineša daug greičiau, ryte beveik visada nebebūna žarijų ir katilą tenka kurti iš naujo, be to vanduo boileryje gerokai pravėsta (nes jis naudojamas kaip nedidelis akumuliatorius). Nusiprausti ryte užtenka, bet jau vonios nebeprisileisi. Vienintelė rimtesnė problemą kūrenant malkas – per siaura katilo „šachta“ – stambesnės malkos linkę užstrigti. Tai ypač nemalonu, kai eidamas miegoti pakrauni pečių, o ryte randi ½ jo nesudegus.
  4. Prieš kelis metus esu bandęs kūrenti pjuvenų briketus, bet mano atveju jie nepasiteisino: nors pardavėjas teigė, kad briketai pagaminti iš uosinių pjuvenų, bet jie sudegdavo labai greitai o šilumos duodavo nedaug.  Gal man pateko nekokybiški briketai – nežinau, bet man nepatiko.

Reziumuojant:  geriausias kietas kuras – anglis, o iki pilnos laimės mano šildymo sistemai labai trūksta akumuliacinės talpos.


Raktai: ketureigis vožtuvas, katilo termostatas, lenkiski kieto kuro katilai, siurblio termostatas, katilo aprisimas, oro padavimas i katiline, kalvis 2-25, ketureigio vožtuvo reguliavimas, cirkuliacinio siurblio termostatas, cirkuliacinio siurblio greitis

Kas prezidentę konsultuoja energetikos klausimais?

 Energetika  4 Responses »
Feb 032010
 

Arba praleista dar viena gera proga patylėti.

 Kaip kitaip galima vertinti šiandieninį prezidentės interviu publikuotą delfi.lt ? Pateiksiu keletą akivaizdžių pavyzdžių:

 “Nuo sausio 1 dienos 35 proc. Lietuvos energijos perkama laisvojoje rinkoje. Pirmiausia ši pasirinkimo galimybė suteikta gamintojams, ir jų išlaidos elektros energijai gerokai nukrito”, – sakė prezidentė.

 Teigti, kad elektros energijos kaina nukrito ir dar gerokai gali tik tikrai drąsi prezidentė, neįsivaizduojanti, kiek Lietuvoje kainavo/kainuoja elektra. Elementarus palyginimas: didmenininkai elektrą iš Ignalinos AE pirkdavo už maždaug 6.8 ct./kWh. Vakar biržoje  perkamos elektros energijos svertinis kainos vidurkis buvo 14.6 ct/kWh, t.y. virš dviejų kartų daugiau nei buvo perkama iš Ignalinos. Kitas ne mažiau įdomus faktas, kad Lietuvoje elektros energijos tiekėją jau nuo  2007 metų (vidurio) gali pasirinkti visi norintys. O prezidentės minimi 35% ne tik kad turi galimybe pasirinkti elektros energijos tiekėją nuo š.m. sausio 1  – jie jį pasirinkti privalo. Kitais žodžiais tariant, tie minimi 35% elektros energijos vartotojų (ne gamintojų kaip teigia prezidentė) privalo pirkti elektra „rinkoje“, t.y. nebegali pirkti už reguliuojamas kainas.

 Ateityje mes ketiname plėsti liberalizavimą, kad visiems klientams būtų prieinama elektros energija laisvosios rinkos kainomis, – sakė prezidentė

 Šiandien kiekvienas elektros energijos vartotojas gali pasirinkti savo elektros tiekėją. Didieji elektros vartotojai tiekėją pasirinkti privalo.

 D.Grybauskaitė ir pridūrė, kad ateityje numatoma nutiesti energetikos tinklus su Skandinavija per Latviją ir Estiją.

 Smulkmena, bet jau seniai yra nutiesta elektros jungtis į Skandinaviją per Larviją ir Estiją. Ji vadinas Estlink. Dabar planuojama tiesioginė jungtis į Skandinaviją iš Lietuvos. Būtent ši jungtis labai pagerintų Lietuvos energetinį saugumą.

 Akivaizdi prezidentės (ar jos patarėjų) impotencija energetikos klausimais.

 Vienas elementarus faktas: dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo šiemet Lietuvai elektra kainuos bent pusę milijardo (500 milijonų) litų brangiau. (Skaičius gautas darant prielaidą, kad elektros energijos poreikis bus 8,5 TWh, o IAE pagamintą elektrą (maždaug 85% poreikio) pakeis 7 centais brangesnė „biržos“ elektra. Realybėje tai kainuos daugiau. Čia tik primityvus apibendrinimas, tingint knistis po skaičiukus. Gal valstybės mastus pusė milijardo litų „ekonomikai faktiškai neturėjo jokios įtakos“ kaip teigia p. Grybauskaitė. Nesiginčysiu. Turiu per mažai informacijos apie tai.

Ar Lietuvai reikia saulės elektrinių ?

 Energetika  23 Responses »
Jan 262010
 

Sulės elementai (dar vadinami saulės baterijomis, angl. sollar cell, PV) viena iš šiuo metu pasaulyje greičiausiai besivystančių energetikos rūšių, ir vidutinėje bei ilgoje perspektyvoje gali turėti milžinišką įtaką planetos aprūpinimui elektra. Jau dabar, JAV, Ispanijoje ir kitur jau dabar statomos keleto megavatų galios jėgainės. Artimiausiu metu yra planų ES pastatyti  100 MW jėgainę.

 Paskutiniu metu saulės energetikos lobistai pasiekė keletą reikšmingų pergalių kelyje į platesnį saulės elektros panaudojimą mūsų šalyje. Viena reikšmingiausių – saulės elektros supirkimo tarifo patvirtinimas 1,51-1,63 Lt/kwh. Taip, parašiau teisingai: supirkimo tarifas viršija pusantro lito už kilovatvalandę. Be to, energetikos ministerijoje iš visų atsinaujinančios energijos rūšių kažkodėl detaliau aprašyta tik saulės elektra, kurios Lietuvoje šiuo metu nelabai yra.

Pasižiūrėjus į saulės energijos intensyvumą Lietuvoje jis atrodo mažiau nei įspūdingas. Tiek pagal oficialius ES duomenis  tiek pagal energetikos ministerijos pateikiamus skaičius jis per pus mažesnis nei Ispanijoje ar Italijos pietuose. O ir saulės elementų technologijos dar tik žengia pirmuosius komercinio panaudojimo žingsnius. Dėl to man ir kyla natūralus klausimas, kam Lietuvai, kaip šaliai, reikia  „investuoti“ pinigus į resurso, kurio pas mus nėra pakankamai, vystymą. Gal geriau „užleisti“ tą garbę šalims, kurios turi ženkliai daugiau saulės energijos ?

 Pasivaikščiojus po Google rimtų argumentų vystyti saulės energetiką Lietuvoje neradau. Yra galybė rėksmingų straipsnių bei gana vienapusiškų tyrimų akcentuojančių atsinaujinančių išteklių svarbą: energetinė nepriklausomybė, einamosios sąskaitos deficito mažinimas,  pigesnė energetika, įsipareigojimai ES ir t.t. „Liaudies masėse“ labai populiarus argumentas: pasistatysime saulės elektrines, ir nebereikės brangių „Gazprom“ dujų, sumažės importas. O ir nuo nekenčiamų monopolistinių elektros tinklų atsijungsime. Argumentas dėl atsijungimo nuo elektros tinklų pats savaime yra absurdiškas. Be to nemanau kad atsirastu daug žmonių norinčių „mokėti“ po 2lt/kWh vien dėl to kad jiems nepatinka VST ar „Gazprom“. Nebent įsigaliotų paskutinė „Atsinaujinančių išteklių įstatymo“ projekto versija. Tuomet tuos, tokių elektrinių savininkai gautu kompensacijas, net jei visą pagamintą elektrą suvartotų patys, t.y. už jų gaminamą ir vartojamą saulės elektrą mokėtų visi elektros vartotojai.

 Vien pasižiūrėjus į saulės elektros supirkimo tarifus akivaizdu, kad ekonomine prasme tai visiškas absurdas. Be to jos ne tik kad nesumažins Lietuvos priklausomybės nuo eksporto, bet atvirkščiai – padidins (tiesa, importuosim ne dujas iš Rusijoj, o saulės baterijas iš Kinijos ar Vokietijos).

 Šiuo metu matau vienintelę saulės elektros intensyvaus brukimo visuomenei priežastį: kažkas nori visų elektros energijos vartotojų sąskaita prasukti smagų bizniuką. Kiekvienam turėtų būti akivaizdu, kad saulės elektra artimoje bei vidutinėje perspektyvoje Lietuvoje ekonomiškai nebus naudinga, bet patvirtinus atitinkamus, milžiniškus, jos supirkimo tarifus gali gautis visai geras verslas su ilgalaikiu, pastoviu pajamų srautu.

Ir vėl, kaip visada, už viską susimokės eiliniai vartotojai.

Gal geriau tada jau vystyti vėjo elektrines, nors jos nėra konkurencingos, bet visuomenei jų pagaminta energija kainuoja ženklai mažiau nei saulės elektra. Žinoma, ir vėjo jėgainių reikia statyti ne daugiau nei esame įsipareigoję ES. Kam be reikalo metyti pinigus vėjais ?

Aš nesu prieš saulės elektrines, bet manau kad Lietuvai jos netinka ir netiks artimiausius 10-20 metų. O kad nebaigti tokia neigiama gaidai neblogas tekstas pasiskaitymui: Didysis JAV saulės energijos planas.

 P.S. Paskutiniu metu spaudoje pasirodė įdomi žinutė: Vilniuje atidaroma saulės baterijų gamykla. Investicijos apie 3 milijonus eurų, numatoma įdarbinti 20-25 žmones. Gal kas turit daugiau informacijos, kokią gamyklą galima pastatyti už tokią sumą ir kaip gamykloje gali dirbti tik 20 žmonių ? Šiandien VŽ pasirodė papildoma informacija apie tolimesnius planus plėtoti saulės elementų verslą. Jei Lietuvoje iš tikro būtų gaminami (iš tikro gaminami, o ne tik surenkami) naujos kartos saulės elementai ir jie eksportuojami, tuomet tokią gamybą vertėtų remti (ji šiuo metu dosniai remiama ES struktūrinių fondų pinigais). Bet, stebint bendras tendencijas peršasi išvada, kad šias jėgaines bus bandoma įbrukti Lietuvai.ir visus elektros energijos vartotojus priversti pirkti saulės elektrą už 1,6 lito/kWh taip remiant šią pramonės šaką. Nemanau kad tai yra pati geriausia rėmimo forma. Gal tuomet geriau buvo privesti visus Lietuvos gyventojus pirkti tik „Alytaus Tekstilės“ audinius ir produktus iš jų? Tikriausiai tokio nutarimo ekonominis efektas būtų didesnis.


Raktai: saules elektrines, saules elektrines lietuvoje, saules kolektoriai elektrai gaminti, saules elektrine, saules elektrine lietuvoje, saules kolektoriai elektrai, saules elektrines kaina

Arba tu vagi, arba iš tavęs vagia. (I)

 Energetika  5 Responses »
Dec 112009
 

(Jei gyveni daugiabutyje – trečio kelio nėra)

Šiandien važiuodamas į darbą išgirdau dainą „tu vagis“. Daina tikrai nevykus, bet ji mane įkvėpė pagaliau susikaupti ir parašyti apie šilumos ir vandens vagystes daugiabučiuose.

 I dalis šilumos vagys.

Galiu atsakingai pareikšti, kad 99% žmonių gyvenančių senos statybos daugiabučiuose be individualios apskaitos prietaisų (skaitiklių ant kiekvieno radiatoriaus) arba patys vagia šilumą iš kaimynų arba kaimynai vagia iš jų. Procesas labai paprastas: tarkim jūsų kaimynas remontuodamas butą pasikeitė radiatorius ir susidėjo (tarkim) du kartus galingesnius. Kad šalta nebūtų. Jei jūsų butai bus vienodi – tuomet jūs už šiluma mokėsit irgi vienodai, nors pas kaimyną bus šilčiau. Toks „kaimynas“ iš jūsų ir visų likusių namo gyventoju vagią šilumą (o dar tiksliau – pinigus, nes pats moka tik už dalį suvartotos šilumos, o kitą dalį sumoką likę kaimynai). Dėl tokių „gudručių“ išsibalansuoja namo šildymo sistema ir vieni (tie kur su papildomais radiatoriais) gyvena šiltai (kartais net per šiltai), o sąžiningi žmonės šąla nors visi moka vienodai. Toks beveik komunizmas. Didžiausia problema, kad daugelis žmonių nežino už ką moką. Nemažai yra įsitikinusių, kad godūs šilumos tinklai nustato kainą (nesąžiningai per didele) kiekvienam butui ir tai niekaip nepriklauso nuo to, kiek šilumos jie (ar jų namas) suvartoja, t.y. mano „papildomi radiatoriai“ niekam nekenkia o aš gyvenu geriau.

Teko šiuo klausiu diskutuoti su keletu žmonių. Prisipažinsiu – buvo labai sunku įrodyti, kad dėl „kaimyno“ pasistatytų papildomų radiatorių už šildymą visi namo gyventojai moka daugiau. Kiek konkrečiai litų pavagia „kaimynas“ su papildomais radiatoriais apskaičiuoti sunku, bet manyčiau kad per sezoną gali susidaryti ne vienas ir ne du šimtai litų. Dar daugiau, esu matęs kaip žmonės įsirenginėja grindinį šildymą (vandenini) buto hole ir koridoriuje. Už jų komfortą irgi sumoka visi namo gyventojai. Galbūt kai šiluma vagia vienas žmogus, ir ta, papildoma, suma išsidalina po lygiai visiems, didelio monetinio kainos išaugimo nesijaučia, bet kai tokių atsiranda daugiau, sąžiningi kaimynai nukečia stipriai. Problema komplikuoja ir įstatyminė bazė: realiai niekas neturi teisės įeiti į butą ir patikrinti kokie pas tave radiatoriai (jei pats jų neįsileidi). Net ir patekus į butą – reikia specialisto, kuris žinotų kiekvieno tipo radiatoriaus galingumą, leistinas konkretaus namo konkretaus kambario normas (kampiniuose butuose gali  būti daugiau radiatorių, nes ten „šaltos“ lauko sienos) ir t.t. Šilumos tinklai tokių specialistų gal ir turi, bet jiems visai nesvarbu kas, ką ir iš ko vagia (nes vagia ne iš jų).

Pabaigai: Yra tekę kalbėti su dviejų skirtingų renovuotų namų gyventojais, kurie įsivedė individualią šilumos apskaitą butuose (visas namas). Abiem atvejais masiškai buvo atsikratoma papildomų radiatorių ar jų sekcijų: kai pačiam reikia susimokėti už papildomą komfortą – pradedi galvoti ir skaičiuoti.  Šildymas – brangus malonumas, o žiemą šildymo išlaidos sudaro nemažą kiekvienos šeimos biudžeto dalį. Šiaip informacija: Panevėžyje didžiausias procentas renovuotų daugiabučių Lietuvoje.

 

Lietuvos energetika – ristele link bedugnės

 Energetika  2 Responses »
Oct 012009
 

Niekaip kitaip negalėčiau pavadinti šiandieninės situacijos Lietuvos energetikoje. Ir ne dėl to, kad uždaroma Ignalinos AE (nors tai irgi labai svarbus įvykis), o todėl kad Lietuvoje nėra, nebuvo ir atrodo nebus nuoseklios energetikos vystymo (politikos). Atrodė, kai p. Kubilius atkūrė energetikos ministeriją reikalai turėjo pasitaisyti, bet realiai nepasikeitė niekas. Tiksliau pasikeitė – retorika. Naujieji energetikos ministerijos darbuotojai labai mėgsta posakį: „mes tik neseniai pradėjom dirbti, dabar viskas bus kitaip“. Ir dar – naujoji ministerija labai aktyviai ėmė propaguoti atsinaujinančius energijos išteklius. Ypač biomasę. Tikriausiai dėl to kad aplinkos apsaugos komitetui pradėjo vadovauti p. Šimėnas  buvęs LITBIOMA direktorius. O p. Sekmoko kalbose pradėjo atsirasti labai jau spartūs atsinaujinančių energijos šaltinių įsisavinimo tempai (centralizuotai tiekiamos šilumos sektoriuje per Continue reading »

 Newer Entries