Kieto kuro katilas Kalvis 2-20

Kodėl tokio katilo daugiau nepirkčiau.

 Kalvis-2-20

Prieš 2 metus seną 16 kW Vienybės krosnelę pakeičiau nauju Kalvio 20 kW katilu. Pagal visus teorinis parametrus jis turėjo būti geresnis. Ypač sužavėjo deklaruojamas naudingo veiksmo koeficientas viršijantis 80%, galimybė deginti tiek malkas tiek anglis. Katilo konstrukcija irgi atrodė teisinga: uždarius įkūrimo sklendę dūmai pereina per kontūrą tris kartus ir turi daugiau laiko (ploto) atiduoti šilumai.

Noriu pasidalinti pusantrų metų katilo naudojimo pastebėjimais ir problemomis. Per tą laiką esu bandęs katilą kūrenti malkomis (beržinėmis ir ąžuolinėmis), anglimis, pjuvenų ir anglių mitiniu. Esu išbandęs net ir pjuvenų briketus, bet labai jau brangūs jie (brangiau nei malkos).

Beržinėmis malkomis šito katiliuko geriau visai nekūrenti: kol pečius įšyla iki darbinės temperatūros užtrunka gerą valandą. Kartais ilgiau. Tuo metu iš beržinių malkų sunkiasi dervos ir bėga ne tik per vidines katilo sieneles, bet ir pro dureles. Dėl to, vieną kartą, buvo užsikirtęs oro padavimo dangtis, ir nuo užvirimo katilą išgelbėjo tik tai, kad ant vamzdžio buvau užkabinęs signalizaciją, kuri pradeda cypti kai artėjama prie 100 laipsnių.

Kita didelė problema – degimo kamera (ir šachta) yra per mažos ir malkos kraunamos skersai oro padavimo kanalo. Dėl to, jai kuri malka nukris „neteisingai“ pečius gali ir neužsikurti (dėl to kartais kyla problemų jį užkuriant). Be to rupiai skaldytos malkos kartais stringa šachtoj ir taip gesina pečių.

Dar viena problema – viršutinis dangtis: kol pečius normaliai neįsidega – per ten pastoviai eina dūmai. Šiaip šitas pečiukas labai sunkai kuriasi (to nebūdavo su senąja Vienybe). Kolkas geriausias sprendimas kurį radau – tai užkūrus truputėli praverti viršutini dangtį. Tuomet gaunasi stipresnė trauka iš viršaus į apačia ir praktiškai nustoja „dūminti“. Plius dėl pradidėjusios traukos greičiau įsidega.

Kiti pastebėjimai: kūrenant vien anglimi – pečius pasidaro per daug galingas (degimas neoptimalus, ir didelė dalis anglies lieka nesudegus). Mano nuomone geriausia jį kūrenti anglies ir pjuvenų mišiniu. Ir dega ilgai, ir kuras žymiai geriau sudega.

Kai reikės rinktis sekantį pečių (ir jei vis dar žmonija degins mediena) rinksiuosi ką nors su dirbtine oro cirkuliacija. Manyčiau tuomet turėtų būti mažiau problemų.

Susiję įrašai:

Tags: , ,

1 Star2 Stars3 Stars4 Stars5 Stars (3 votes, average: 5.00 out of 5)

4 Responses to “Kieto kuro katilas Kalvis 2-20”

  1. Sveikas says:

    Deja, už universalumą visada tenka mokėti funkcionalumu, žemesniu NVK, … Aš naudoju tik malkoms skirtą katilą.
    Šiaip malkas reikia išsidžiovinti ir deginti tik 8 – 16 % drėgnumo, tada nebus jokio “ašarojimo”. Aš malkas deginu tik gerai išdžiovintas – tam vienos vasaros nepakanka. Suprantama, geriau naudoti dervų neturinčias medienos rūšis, bet aš į tai nekreipiu dėmesio.
    Antra, pakuros “rasos taško” temperatūra – 65 laipsniai, o kad katilas greičiau pasiektų tokią temperatūrą ir ją išlaikytų, naudojami trieigiai ir ketureigiai vožtuvai, cirkuliaciniai siurbliai su termoreguliacija etc.
    “Kalvio” konstrukcijos nežinau, bet normali trauka kamine (kurį valau kasmet), reguliariai valomi katilo vidaus kaitriniai paviršiai, savalaikis sandariklių pakeitimas – ir jokių dūmų…

    • Dali.us says:

      Malkas “dziovinu” 2 metus. Pirma ziema shiaip sudetos i eiles, pavasari sudedu i perpuciama darzine (nors dregnumo kuo matuoti neturiu).

      Sistemoj pas mane stovi ketureigis vostuvas (pradzioj uzdeta ant 50%, cirkuliacinis siurblys pasileidia kai vamzdis isya iki 60 laipsniu (pecius buna 70-75)

      Kamine trauka gera.

      va sandarikliunekeiciau duru, nors metos kaskur namie sandarinimo juosta, bet nemanau kad pades, ne nuo pat pradziu tas pats dares.

  2. Sveikas says:

    Hm, taip džiovinamos malkos yra idealiai sausos (jei džiovini jau kapotas), katilo darbinė temperatūra gera, vienok visvien degimo kamera rasoja? Įdomu, iš kur ta drėgmė? Dervos yra degios ir be drėgmės žaibu sudega.
    Mane nustebino, kad katilo darbinę temperatūrą pasieki tik per valandą. Jei yra tavo minimi vožtuvai ir cirkuliacinis siurblys turi termoporą, tokio dydžio katiliukas 65 laipsnius privalo pasiekti per 10-15 min.
    Kuo remdamasis sprendi, kad kamino trauka yra gera? Ar nėra, kaip įprasta, į tą patį dūmų kanalą dar židinys pajungtas? Ar, dedant indėklą, nėra susiaurintas dūmų kanalas, ar išlaikyti dūmkanalių skerspjūviai ir kampai, ar kaminas virš kraigo išlenda daugiau kaip metrą, ar nėra šalia namo aukštų tankių medžių? Ar nėra pašalinio oro pasiurbimo į dūmų kanalą? Kada valei kaminą?
    Ir paskutinė prielaida: ar lengvai ir pakankamai patenka į katilinę ir toliau į pakurą šviežio oro degimui? Neseniai teko spręsti rebusą pas pažįstamą, kuris skundėsi, kad naujame šiuolaikiniame name medžiu kuriamas katilas rūksta, nevysto galingumo. Ką tik jis nedarė: ir kaminą statybos firma su televizijos kamera iš vidaus tyrinėjo ir katilų pardavėjas technikos mokslų daktaro laipsniu šamaniškus šokius aplink namą su būgnais atliko – rūksta, netraukia ir gatava. O priežastis elementari – katilinės patalpa hermetiška, durys su guminiais tarpikliais, oras degimui į pakurą paduoti buvo numatytas specialiu kanalu, bet statybinininkai jo nepadarė su komentaru: nachu* nužno…

    • Dali.us says:

      Aciu uz geras idejas.
      Kai katilas pasiekia darbine temperatura jis neberasoja.. bet, kaip jau mineju, ja pasiekti man uztrunka ilgai. Gal ne kasden valanda.. bet kad darbine temperatura butu pasiekta per per 15 ar 30 minuciu tokio atvejo nepamenu. Del to as buvau linkes kaltinti per maza degimo kamera ir/ar per dideli vandens kieki katile, bet galbut as klystu.

      Kad trauka gera – tik speju. Nematavau jos, bet pridejus ranka jaucias kaip oras juda. Indeklas turetu buti tnkamas: dejo rimta kontora. skersmens tiksliai nezinau. reies pamatuoti.gal 20 cm. Standartinis “dvieju plytu”. I ji daugiau niekas nepajungta. Kaminas su indeku sujngtas 45 laipsniu kampu. su oro padavimu irgi viskas tvarkoj (yra kamaine atskiras kanalas tik i katiline, plius katilines durys nera sanarios (nors ziema atidarius langa trauka pagereja).
      Va del to, ar kaminas islindes virs krao pakankamai – nesu tikras. Keistai ten padaryta. Ar papildomai kur nepatenka is kur nors oras – irgi nezinau. Vasara, kai drasiau ant stogo kabarotis, reikes patikrint ir ta ir ta. (tuo paciu ir kamina ishsivalysiu, nes antras sezonas tik suodzius ishsemiu, bet pacio indeklo nevaliau).

Leave a Reply