Nov 132012
 

Chris Martenson,  the Crash Course 12-16 dalys

Šiandien pateikiame jums dar penkias Žlugimo kurso dalis. Jos skirtos daugiausia JAV, tačiau galite rasti panašumų su visomis „išsivysčiusiomis šalimis“. Pavyzdžiui, statistiniai skaičiavimai. Kuomet pasidomėjau Vartotojų Kainų Indekso skaičiavimo metodika, taikoma Lietuvoje, sužinojau, kad ši metodika atkeliavo iš tarptautinio valiutos fondo, o pastarasis ją gavo iš JAV. Taigi, viskas, ką čia sužinosite apie statistinius „įdomius“ metodus, tinka ir Lietuvai. Nežinau tik, ar yra tyčinis valdžios noras „pamažinti“oficialią infliaciją.

Truputis istorijos su tulpių svogūnėlių manija visai gali būti naudingas. Juk nedaugelis žino, kad už vieną tulpės svogūnėlį Olandijoje buvo galima nusipirkti namą…

Demografinę situaciją verta žinoti bent tam, kad galėtumėte įsivaizduoti, koks skirtingas bus pensininko gyvenimas jau už kokių 10 metų. Visai gali būti, kad daugeliui teks paprakaituoti darbe ilgiau nei tikitės.

Kad infliacija yra tyčinis politinis aktas, turėjote sužinoti iš praeito rašinėlio, kas tingės žiūrėti visus skyrius, užmeskite akį į  dešimtą dalį. O jei norite trilijonų dolerių bokštus pamatyti kitose dimensijose, siūlau aplankyti puikų puslapį: http://demonocracy.info/ .Tikrai velniškas puslapis. Skirtumas nuo Chris Martensono pateiktos vizualizacijos tas, kad jie naudoja ne 1000 bet 100 dolerių nominalo banknotus. Man ypač patinka JAV galybė.

 Beje, kai rašau,  šiame puslapyje apsilankymų iš Lietuvos IP adresų vos 126. Visiškas užkampis, tačiau koks!

Taigi gero žiūrėjimo.

Dvylikta dalis: Skola

Chapter 12:   http://www.youtube.com/watch?v=bcc-TqvCXqU

Trylikta dalis: Nacionalinis nesugebėjimas sutaupyti

Chapter 13: http://www.youtube.com/watch?v=Mrp1N1N2cWs

Keturiolikta dalis: Turtas ir demografija

Chapter 14: http://www.youtube.com/watch?v=fUJU1aLEQQA

Penkiolikta dalis: Burbulai

Chapter 15: http://www.youtube.com/watch?v=0F7SCbrU5sQ

Šešiolikta dalis: Neaiškūs skaičiai

Chapter 16: http://www.youtube.com/watch?v=zPkTItOXuN0

 Tekstas: Filosoffas

Pirma dalis, Antra dalis. Ketvirta dalis.


Raktai: INFLIACIJA
Nov 012012
 

DykumaChris Martenson,  the Crash Course 6-11 dalys

Pieš kelias dienas mes jums pristatėme pirmas penkias Crash Course dalis. Tiems, kas praleido, – trumpa šių dalių santrauka.

Pirmiausia, mes sužinojome, kad ateinantys dvidešimt metų bus visiškai kitokie nei praėję dvidešimt.  Tai galima pasakyti ne tik apie 20 metų, tačiau ir apie dar didesnį laikotarpį. Iš tiesų,  mes gyvename milžiniškų permainų laikotarpyje, tokiame reikšmingame kaip pirmykščio žmogaus ugnies atradimas. Permainos jau prasidėjo.  Jos susiveda į tris paprastus “E”. Pirmas “E”- Ekonomika.  Antras “E”- Energetika, trečias  “E”- Ekosistema. Visos jos yra labai glaudžiai susijusios. Norite žinoti, kaip? Tai paaiškinta kitose „Žlugimo kurso“ dalyse.

Dar mes sužinojome, kad gyvename pasaulyje, pilname eksponentinių funkcijų ir kad šios funkcijos yra beveik neįkandamos žmogaus suvokimui. Augimas tam tikru procentiniu dydžiu yra eksponentinė funkcija. Labiausiai žinoma ir dažniausiai aptariama tokia funkcija – ekonomikos augimas. Galiu drąsiai teigti, kad ši funkcija yra nesuvokiama ne tik penktos klasės moksleiviams, tačiau ir  ekonomikos ekspertams – netgi pačio aukščiausio rango.

Šalia to, ekonomistai, socekonomės ir bankų analitikai tokie kaip R. Kuodis,  A.Maldeikienė ir  G.Nausėda gavo dar vieną labai didelį akmenį į savo gražiai suartą teorijų daržą.  Tas  akmuo neįtikėtinai paprastas.  Ant jo iškalta:  „Augimas yra pertekliaus pasekmė.“ Viskas. Tai žiauriai elementaru.  Visus, kurie aiškina apie ekonomikos augimo būtinybę, paprašykite paneigti šią koncepciją, jei jiems pavyks jus įtikinti, kad taip nėra, žinokite, turite reikalų su burtininku, šamanu, fakyru ar mažų mažiausiai hipnotizuotoju….

Šiam vakarui kelios dalys apie paprastą dalyką – pinigus. Nors pinigai toks kasdieniškas ir neypatingas dalykas, tačiau ir čia galima padaryti atradimų, Taigi, gero žiūrėjimo.

Šešta dalis: Kas yra pinigai?

Chapter 6: Kas yra pinigai ?

Septinta dalis:  Kaip atsiranda pinigai?

Chapter 7: Kaip atsiranda pinigai?

Aštunta dalis: Kaip kuriami pinigai Federaliniame Rezervo Banke

Chapter 8: Kaip kuriami pinigai Federaliniame Rezervo Banke

Devinta dalis: Trumpa JAV pinigų istorija

Chapter 9: Trumpa JAV pinigų istorija

Dešimta dalis: Infliacija

Chapter 10: Infliacija

Vienuolikta dalis: Kiek daug yra trilijonas?

Chapter 11: Kiek daug yra trilijonas?

Tekstas: Filosoffas

Pirma dalis, Trečia dalisKetvirta dalis.

Oct 152012
 

MikroskopasDovanoju Jums mikroskopą. Visiškai veltui. Pasiimti patiems.

Pagaliau ta diena atėjo. Aš jos laukiau daugiau nei pusantrų metų ir štai mikroskopas beveik jūsų.  Ne aš ji sukonstravau, tačiau  jis stovi ant mano stalo. Dovanoju jį kiekvienam, kuris ne itin moka anglų kalbą arba visai tokios negirdėjo. Ta dovana  skirta mokslininkams, inžinieriams, verslininkams, pardavėjoms, žaliesiems, studentams,  mokytojams ir net mokiniams. Tiesą sakant juo gali naudotis bet kas – nebūtinai pagal paskirtį. Kažkur skaičiau,  kad mikroskopu galima kalti vinis. Tikra tiesa, jis pakankamai sunkus ir senas. Ir visai ne gaila, svarbiausia, kad rastumėte,  kaip jį panaudoti. Jei su mikroskopu kalsite vinis arba gliaudysit riešutus, būsiu laimingas, tai reikš,  kad mano darbas nenuėjo veltui, taip pat darbas žmonių, kurie jį projektavo, konstravo ir gamino.  Gali būti, jog jūs išpešit ne tiek daug, kiek tikėjosi žmonės, prisidėję prie jo gamybos, tačiau tai vis tiek gėris. Svarbiausia, kad mikroskopas jums pasitarnautų. Šiaip ar taip mikroskopas tik įrankis.

Mano indėlis į šią dovaną nėra didelis, aš tik išverčiau vartotojo instrukciją. Tiesą sakant,  instrukcijos nebuvimas buvo pagrindinė priežastis, dėl ko negalėjau mikroskopo padovanoti anksčiau.  Jei jums įrankis patiks, atleiskite, kad buvau toks lėtas. Bet, sakoma, geriau vėliau nei niekada. Laiko panaudoti mikroskopą jums  dar yra. Nežinote, kur? Pasufleruosiu. Šis mikroskopas tinkamas stebėti nevisai  mažus dalykus – laikraščių antraštes, politikus, ekonomistus,  naftos platformas, VAE, uraną ,dujas, anglį, infliaciją, nykstančią ekosistemą ir net į visą žemės rutulį. Tai nepaprastai geras įrankis – tokio įrankio  neturi nei vienas universitetas, nei viena mokykla ir nei viena mokslo įstaiga.  Apie jį negirdėjo jokia laboratorija ir joks tyrinėtojas.

Tiesą sakant,  tai ne  mikroskopas – tai idėja.  Galinga idėja, parodanti,  kaip galima žvelgti į pasaulį ir  žmones. Idėja žiauriai paprasta, tačiau ir paprasti dalykai ne visada matomi.  Iki Izaoko Niutono daugybė žmonių vaikščiojo žeme ir  niekada niekas nepagalvojo, kad žemė traukia ir ta trauka priklauso nuo žemės masės. Šiandien tai akivaizdu, prieš  350 metų to nežinojo  niekas. Taigi nenustebkite, įrankis,  kurį dovanoju, labai paprastas, tačiau to paprastumo nežino ir nesupranta beveik niekas. Nepaisant to,  jis pakeis pasaulį. Kažkada suomių studentas Linusas Tovardas nusprendė sukurti savo operacinę sistemą, dabar turime Linux, ir tūkstančius žmonių, dirbančių ir kuriančių iš idėjos. Net ir vienas žmogus gali pakeisti pasaulį, ar ne?

Taigi, grįžtam prie mikroskopo. Idėjos kūrėjas ir savininkas yra Chris Martenson. Keliu prieš jį skrybėlę ir reiškiu didžiausią pagarbą. Tai žmogus, kuris sugebėjo apibendrinti sudėtingus dalykus ir išreikšti juos paprasta idėja. Kaip ir visame moksle, čia neapsieita be matematikos, statistikos ir grafikų. Tačiau nesijaudinkite- tai, ką pamatysite pro mikroskopą, yra labai paprasta. Taip paprasta, kad tikriausiai kai kurie rausis plaukus nuo galvos- kaip jiems nešovė į galvą tokia idėja!

Taigi,  prie reikalo. Mikroskopas –  tai trumpi  filmukai – prezentacijos. Galbūt kartais nuobodūs dalykai. Tačiau jei ištversite, nesigailėsite. Filmukai vadinasi Crash Course, lietuviškai –  Žlugimo kursas. Tiesą sakant,  nesu tikras, ar gerai išverčiau pavadinimą (vis tik aš nesu vertėjas). Taigi kritiką  priimu. Tačiau filmukų turinys… Bet gal geriau pažiūrėkite patys. Arba ne.

Turiu įspėti: tai, ką pamatysite, gali atimti jums ramybę, gražią ateitį ir sudaužyti svajones. Niekaip tiksliau nenusakyčiau esamos situacijos kaip scena iš Matricos, kuomet Morfėjus  parodo Neo dvi piliules. Pasirinksi žalią –  gyvenimas tęsis kaip iki tol. Pasirinksi raudoną – sužinosi visus atsakymus, tačiau prarasi ramybę. Taigi raudona piliulė- žiūrėti ir priimti iššūkį. Jei norite ramybės, geriau to nedarykite.

Visai gali būti, kad pažiūrėję Žlugimo kursą  pamanysite, kad užsirovėte ant kvailio. Nieko tokio. Parodykit jį kitiems, papasakokit, tačiau,  jei kartais nuspręsite,  kad tai rimta, tuomet klauskite. Ką galėsiu,  paaiškinsiu. Kaip žiūrėti? Spaudžiat ant nuorodų ir žiūrite. Ant grotuvo dešinėje, apačioje, yra mygtukas su  užrašu „CC“, paspaudžiate ant jo ir išsirenkat lietuviškus titrus, jie gali praversti net jeigu  mokate anglų kalbą ( kaip patirtis rodo, kartais tai reikalinga). Kartais titrai slenka per greitai, būkite kantrūs, tai nėra absoliučiai tobulas darbas, atsukite,  jei reikia atgal, už kantrybę bus atlyginta.

Ką dar galiu pasakyti? Yra kelios kalbos, kuriomis  Žlugimo kursas yra pilnai  įgarsintas, ir daug kalbų, kuriomis procesas dar tik prasideda. Įgarsinimai yra vokiečių, ispanų ir ,berods, hebrajų kalbomis.  Kinai … ir tie pradėjo įgarsinti. Be to, yra tik 7 kalbos, kuriomis  Žlugimo kursas sutitruotas, o viena iš jų –  lietuvių. Kadangi visi esam užimti ir laiko neturim daug, suskirstėm Žlugimo kursą į kelias dalis. Geri filmai, tokie kaip Matrica, turi tęsinius, tad tegul bus tai nedidelis serialas. Šiam vakarui pirmos  penkios dalys, viso mažiau nei 20 minučių, tačiau jau bus apie ką pamąstyti.

Pirma dalis: Trys įsitikinimai.

http://www.youtube.com/watch?v=XnXZzx9pAmQ

Antra dalis: Trys “E”.

http://www.youtube.com/watch?v=JTEHUbfP7OA

Trečia dalis: Eksponentinis augimas.

http://www.youtube.com/watch?v=EXd66gP53fk

Ketvirta dalis: Procentinis augimas yra problema.

http://www.youtube.com/watch?v=iIwyMif5EOg

Penkta dalis: Augimas ar gerove ?

http://www.youtube.com/watch?v=k1KsFDLZ3B4

Ir tai tik pradžia….

Tekstas: Filosoffas

Antra dalis, Trečia dalisKetvirta dalis.


Raktai: dovanoju mikroskopa
Sep 112012
 

Arba Lietuvoje gerai gyvena tik pensininkai…

Šiandien statistikos departamentas išplatino 2011 metų skurdo rizikos rodiklius, kuriuos pamačius man ant nugaros plaukai pasišiaušė. Statistika, atvirai kalbant, primena katastrofą. Ar bent jau stichinės nelaimės padarinius

Visų pirma, 4 asmenų šeima skurdo riba 1452 Lt. 105 Eurai žmogui arba 3,5 eurai dienai.. Prie dabartinių energetinių resursų ir maisto kainų.. mažoka. Įvertinus skurdo gylį – šis skaičius nukrenta mažiau 2.5 euro/dienai.

O ir pats faktas, kad 1 iš 5 Lietuvos gyventojų oficialiai gyvena žemiau skuro ribos

Iš amžiaus grupių Lietuvoje labiausiai skursta vaikai. Praktiškai 1 iš 4 vaikų pernai gyveno už skurdo ribos.

Daugiavaikėse (3 ir daugiau vaikų) situacija Be pašalpų neišgyventų 2 iš 3 šeimų….

Visada sakiau kad vaikai Lietuvoje prabangos prekė.. bet tikrai negalvojau kad situacija tokia.

O geriausiai Lietuvoje gyventi pensininkams. Tik  mažiau nei 1 iš 8 pensininų gyvena žemiau skurdo ribos (palyginkite vaiku.. kurių 1 iš 4).

Žinoma, remiantis pasaulio banko duomenimis, Lietuvoje tik 0.2% gyventojų gauna mažiau nei 1.25 USD/dieną. (palyginimui Nigeryje virš 40%. Tiesa.. jiems šildymas pigiau kainuoja).

P.S. žinau kad realybė nuo statistikos skiriasi..  Nelegalus darbas, imigrantų pinigai. Nepaisant to, bet kuri save gerbianti vyriausybė gavus tokius skaičiukus privalėtų pasidaryti Seppuku. Ir tai galioja ne tik šiai, bet ir praėjusioms vyriausybėms.

Jul 252012
 

Socialiai atsakingas verslas, verslas su aukštais moraliais idealais, aplinkai draugiškas verslas. Vis tai tėra mintai. Verslas negali būti nei socialiai atsakingas nei kažkam draugiškas. Verslas tai pinigų darymo mašina ir nieko daugiau. Sutinku, kad egzistuoja nišinio verslo atvejai, kuomet verslas tai daugiau savirealizacijos priemonė nei pinigų darymo mašina. Bet tai mailius. Smulkmė į kurią nereikia kreipti dėmesio. Dar verslas gali būti socialiai atsakingas, jei tai mažina kaštus. Egzistuoja mitas, kad laimingas darbuotojas yra produktyvesnis. Taip egzistuoja gandai apie vaikų ar vergų darbą trečiojo pasaulio šalyse gaminant produkcija gerai žinomiems prekių ženklams.

Kol verslas smulkus ir pats savininkas bendrauja su klientais.. toks verslas gali turėti žmogišką veidą, emocijas ar moralės principus. Kai verslas suauga jis tampa mašina. Automatu. Kalbėti apie automato moralės ir etikos normas kažkaip net keista.

Iš tiesų, socialiai atsakingi, draugiški aplinkai ir t.t. gali būti tik vartotojai. Jei vartotojas sutinka mokėti daugiau už socialiai atsakingą produktą (arba „žalia etiketė“ yra bent vienas iš veiksnių lemiančių jo pasirinkimą) verslas stengsis būti žalias, draugiškas, socialus. Kol tai apsimokės. Ir nei centu ilgiau.

Masėse labai populiaru personifikuoti verslą. Internetuose madinga demonizuoti kai kuriuos (kartais net visus) prekybos tinklus hiperbolizuojant jų blogąsias savybes. Bet kol didžioji masė vartotojų apsipirkinės būtent prekybos centruose situacija iškliks tokia kokia yra. Vartotojas balsuoja pinigais. Jei jam 3 centų (arba 3 litų) nuolaida yra svarbiau už vietinį produktą, geras darbuotojų darbo sąlygas ar „asmeninį“ aptarnavimą jis rinksis prekybcentį. Galbūt dėl to išmirs smulkusis verslas. Nuo to prekubcentriai tik apsidžiaugs (nors miręs smulkus verslas mažina suminę perkamąją galią.. bet tai jau per aukštos materijos).

Būtent dėl to rinkdamasis iš dviejų lygiaverčių produktų aš niekada nesirinksiu Apple. Man nepriimtina nei jų vykdoma patentų politika, nei taip mėgstamas „lock out“. Bet toks mano nusistatymas taip pat turi savo „kainą“. Jei Apple produktas bus ženkliai pranašesnis (ar tos pačios kokybės kainuos pastebimai pigiau), aš galbūt rinksiuos jį. Ir velniop tuos principus.

Reziumuojant: verslas duoda vartotojui tai ko pastarasis nori (sąmoningai ar nesąmoningai). Nesvarbu, kad galbūt tai žaloja vartotoją ar naikina mus supančia aplinka. Verslas neturi moralės. Yra tik ribos, sąlyginai jas galime pavadinti žaidimo taisyklėmis, kurių legalus verslas peržengti negali. Ir ne dėl moralės.. o dėl to kad tokie įstatymai ir už ribos tampi nelegalus. Tokios ribos tai ir prekyba žmonėmis ar narkotikais ir elementarus mokesčių nemokėjimas.