Dec 272010
 

Ir vėl apie greituosius kreditus

 Prieš pat Kalėdas Seimas pagaliau priėmė „Vartojimo kreditų įstatymą“, kuris be viso kito reglamentuoja ir „Greituosius kreditus“. Viena šio įstatymo naujovių – ribojama maksimali metinė palūkanų norma. 250%. Priėmus šį įstatymą kontoros, užsiimančios greitaisiais kreditais suskubo skųstis, kad tokiu atveju nebegalės skolinti mažų sumų ir/arba trumpam laikui. Paskaičiuokim, ką reiškia pasiskolinti 100 Lt. (maža suma) su maksimaliom palūkanom. Po metų Jūs būsite skolingas 350 litų. Po penkių metų Jūsų skola išaugs iki 52 tūkstančius litų. Po dešimties metų Jūs jau būsite skolingas 27,5 milijono litų. Bijau kad tokia sumą grąžinti būtų sudėtinga daugeliui Lietuvos žmonių.

Žinoma, pasiūlytas reglamentavimas yra geriau nei jokio, bet šis įstatymas, mano nuomone, neapsaugo finansiškai neįsilavinusių vartotojų. Neatsakingai pasiskolintas ir pamirštas 100 litų  gali žymiai greičiau sugriauti gyvenimą, nei išgerta dėžė degtinės.

 Jau rašiau apie savo neigiamą požiūrį į greituosius kreditus. Nuo to laiko mano požiūris nepakito: greitieji kreditai tai nežmoniškai brangi paslauga orientuota į pačias mažiausias pajamas gaunančius žmones (ar sergančius vienokia ar kitokia priklausomybę: pvz. narkomanus). Visi likę – gali turėti kreditinę kortelę ir prispyrus reikalui skolintis už 15%-25% metinių palūkanų (kas irgi yra daug).

 Posted by at 20:44  Tagged with:
Nov 222009
 

Gerąją prasme (tie kas skaitote šį įrašą per RSS srautą spauskite čia, kas skaitore puslapį – skydelis dešinėje). Nors iš akcijos organizatorių vis dar nėra patvirtinimo, kad tai tikrai jų organizuojamas renginys, tačiau blogeriai šią idėja pasigavo su dideliu entuziazmu. Yra smagu jaustis geram, ypač jei tau tai nieko nekainuoja. Truputis statistikos: vakar šios akcijos dalyvių skaičius išaugo 5 kartus. (ryte buvo apie 100 aktyvių dalyvių – vakare virš 500). Surinktų pinigų skaičius padidėjo irgi panašiai nuo nepilnai 200 iki 1000. Jeigu darysime prielaidą, kad susidomėjimas akcija nekris ir prie jos prisijungs bloginimo grandai (blogai turintis 1000 ir daugiau unikalių lankytojų per dieną), tai iki Kalėdų bus surinkta ne mažiau 100.000Lt. Jei perskaičiuotume meškiukais – 10.000 meškiuku. Išdalint jos bus didelis darbas.
Grįžtat prie akcijos. Austėjos bloge  radau detalesnės informacijos apie šią akciją. Jei ten rašoma tiesa – akcija dar nėra pilnai prasidėjus (tikriausiai dėl to organizatorių tinklapiuose nėra jokios informacijos).

 Posted by at 12:06  Tagged with:
Nov 212009
 

(arba Kalėdų stebuklas ir kitos keistenybės)

Pusryčiaudamas, ir skaitydamas tai, ką per paskutinę naktį parašė kolegos blogeriai radau informaciją apie labai įdomią akciją: „Padovanok Kalėdų stebuklą“ ir iškarto ja susižavėjau (dešinėje pusėje matote jų reklaminį skydelį: spustelkit jį ir Jūs paaukosit 5 centus vaikams iš skurstančių šeimų.  Nors iš pirmo žvilgsnio 5ct. nėra didelė pinigų suma, bet centas prie cento ir prikapsi litas.. po to 10.. o gal ir 100 ar net 1000. Idėja gera, graži ir tikriausiai labai reikalinga. Be to tai gera reklama organizatoriams. Šioje vietoje ir prasideda šis akcijos keistenybės: pagal labai skurdžią informaciją akcijos svetainėje paaiškėja, kad ja organizuoja Iki su maisto banku, bet jų svetainėse apie šią akcija nėra jokios informacijos. Jei jau organizuoji panašią akciją, tai kodėl tai laikyti paslaptyje ? Keista, ar ne ? Šį klausimą norėjau išsiaiškinti su pačiais akcijos organizatoriais, bet vėlgi – nepasisekė: jų svetainėje nėra visiškai jokios kontaktinės informacijos. Teks šiandien vakare prisėsti ir parašyti laiškus Iki, maisto bankui ir domeno savininkui. Gal jie ką nors sugebės paaiškinti. Pagrindiniai iškylantys klausimai:

  1. Kodėl nėra jokios informacijos apie organizuojamą akcija pačių organizatorių puslapyje.
  2. Kaip bus atrenkami vaikai, kurie gaus šias dovanėles ir ar bus bent kokia vieša informacija kaip tos dovanos buvo dalinamos
  3. Ar pinigai konkrečiam žaislui renkami bendrai (t.y. visų blogerių meškiukui surinkti pinigai patenka į bendrą katilą, iš kurio perkami „meškiukai“, ar „meškiukas“ perkamas tik tada, kai konkretus blogeris surinks pakankamai pinigų ?)
  4. Iš ko (kas bus žaislų tiekėjas) bus perkami žaislai ?
  5. Kokie „meškiukai“ bus perkami (visiems vienodi ? skirtingi ? kiek kainuoja vienas meškiukas ir t.t.)
  6. Kodėl informacijos sklaidai naudojami tiktai reklaminiai skydeliai ?

 Galbūt aš ir esu paranojikas, kad netikiu gražiomis Kalėdų idėjomis ir iniciatyvomis, bet aš toks esu: kai nėra pakankamai informacijos visada įtariu klastą, klastotę ir t.t.  Jei kas turi kokios nors informacijos šiuo klausimu – pasidalinkit komentaruose. Žinau – šita akcija turi savo puslapį facebook‘e bet aš ten nesu registruotas, o ta informacija kur pateikiama svetainėje nepasako nieko.

 Posted by at 14:44  Tagged with:
Oct 092009
 

Tikriausiai visi dar prisimena sparnuota p. Kirkilo frazę, kad krizė yra tik „jūsų galvose“. Nežinau kaip ją vertinti: kaip tautos mulkinimą ? saviapgaulę ? situacijos nesuvokimą ? Tai jau nebesvarbu. Garsusis pypkorius apleido Lietuvos politikos olimpą. Bet šiandieniniai valdantieji elgiasi lygiai taip pat. Šiandienos naujienų sraute užkliuvo dvi:

  1. p. Kubiliaus pasisakymas apie p. Vagnoriaus ir „Vienalietuvininkų“ sukurtą alternatyvų šalies ekonomikos gelbėjimo planą. Apie patį planą aš komentuoti negaliu. Nemačiau aš jo. O ir kūrėjų šlovė man neimponuoja. Užkliuvo kitkas: p. Kubiliaus pareiškimas, kad vis gerėjantys šalies skolinimo rodikliai (nors prieš savaitę šis reitingas buvo sumažintas su neigiama perspektyva), ir užsienio investuotojų noras skolinti Lietuvai rodo, kad yra vykdoma teisinga (sėkminga) politika, kuri ir toliau bus tęsiama. Pagal ekonomikos kritimą, bedarbystę ir pan. Lietuva yra viena prasčiausiu ES. Bet p. premjeras to nemato. Jam vienintelis sėkmės įrodymas: MUMS VIS DAR SKOLINA !!!!!. Čia gal tik man susidaro toks įspūdis, bet atrodo p. Kubilius stengiasi kiek galima ilgiau išsilaikyti valdžioje, o po to nors ir pasaulio pabaiga. Argi ne laikas būtų premjerui apsidairyti aplinkui ? Skolintis, kad atiduoti skolas (ir užkamšyti biudžeto skyles, neprisidedančias prie pridėtinės vertės kūrimo) sukels katastrofa. Kaip sniego gniūžtė paleista nuo kalno.
  2. Verslo žiniose išspausdintas „reklaminis“ straipsnis apie dyzelinio kuro pigimą (ir p. Šimonytės pareiškimą kad „socialinio eksperimento“ rezultatai nėra įtikinami. Aš nesu finansų ekspertas. Ir informacijos turiu tikriausiai gerokai mažiau nei ministrė, bet statistika atrodo taip: po dyzelinio kuri akcizo sumažinimo pardavimai ženkliai išaugo: nuo 49.673 tonų liepą iki 68417 tonų rugpjūti. Jei atsižvelgsime į tai, kad akcizas dizelinui mažėjo nuo 1140 lt iki 947 lt už toną, išeitų kad liepą akcizo buvo surinkta 56,6 milijonai litų, o rugpjūti 64,8 milijonai litų, t.y. 8,2 milijono litų daugiau. Suprantu, valstybės mastu tai nėra reikšminga suma, bet visgi pliusas, ne minusas. Aišku, norint galima spekuliuoti: sezoniškumas, atsargų pokyčiai, atsigaunanti ekonomika ir t.t. Bet visgi teigiami pinigų srautai yra gerai (ypač turint galvoje kritimą ankstesniais mėnesiais). Be to šitie pinigai liko Lietuvoje ir, galbūt buvo išleisti pirkti batoną ar kelnes, t.y. sukosi vietinėje ekonomikoje ir taip ją palaikė. Bet negi prisipažins ministrė kad jos nuogąstavimai pradedant šį eksperimentą nepasitvirtino ?

Įvertinant naujienų srautą, susidaro įspūdis, kad šiandieninė valdžia stengiasi elgtis kaip tipinis monopolistas: pakelti mokesčius tiek, kad surinktų jų maksimaliai. Trumpuoju laiku. Ir nesvarbu, kad tai dažniausiai nepavyksta – visada pasekmes galima priskirti krizei. Kažkur girdėta frazė: dabartinė vyriausybė atlieka pirmo ekonomikos kurso praktinius bandymus. Su Lietuva.

P.S. pateikė naujausius skaičiukus (ir straipsnį kad pagal finansų ministeriją neapsimokėjo šis eksperimentas), taigi pridedu ir rugsėjo duomenis: dyzelinių degalų parduotą 65032 tonos. Už juos surinkta 61,6 milijonų litų akcizo. Ženklus prieaugis palyginus su Liepos mėnesiu. Ir rugsėjui spekuliacijos dėl atsargų pokyčio jau netinka. O ir tendencijas pažiūrėjus akivaizdu, kad dyzelinio kuro akcizų sumažinimas buvo tas atsvaros taškas, kada suvartojimas nuo kritimo perėjo į augimą.

Oct 082009
 

Visų pirma norėčiau atsiprašyti už žodį lochotronas, bet lietuvių kalboje tokio gero atitikmens neradau.
Paskutinius pora metų greitieji kreditai yra madinga tema. Apie juos parašyta daug straipsniu, yra ne viena diskusijų forumuose sukurta tema. Vieni jais džiaugias, kiti keikia, treti žiūri kaip į naują ir įdomų produktą. Tiesa, greitieji kreditai nėra nieko naujo – italų šeimos Amerikoj juos jau virš 100 metų teikia. Rusijoj „bratva“ irgi šituo verslu verčiasi. Ir čia ir ten kreditą gauni greitai, be jokio užstato ir su sunkiai suvokiamomis palūkanomis. Ir čia ir ten.. nesugebėjus laiku atsiskaityti „įjungiamas skaitliukas“. Skirtumas yra nebent tame, kad Lietuvoje tai legali, nors ir beveik nereglamentuojama veikla. Ir (tikriausiai) laiku neatsiskaičiuos nėra tiesioginės grėsmės nemokamai gauti betoninius batus ir išeiti pasivaikščiot upės dugnu.
Tikriausiai iš pavadinimo visiems aišku, kad mano nuomone – greitieji kreditai tai lengvatiniu (ir kvailelių) mulkinimo aparatas. Aš pats įsivaizduoju vienintelę situaciją, kai eičiau pasinaudoti momentiniu kreditu: jei svetimame mieste pavogtu piniginę, telefoną ir paliktų pasą. Tuomet pasiimi greitą 100 litų ir grįžti namo. Visais kitais atvejais – greitais kreditas tai tiesiog laivas kritimas žemyn.
Peržiūrėjau ką iš greitųjų kreditų siūlo google. Paieškos viršuje išsidėstę kompanijos, kurios šiuos kreditus siūlo su 20%-25% mėnesinių palūkanų. Reiškia pasiskolinus 100 litų tai po metų Jums gali tekti atiduoti 400 litų (100 litų skola ir 300 litų palūkanų). Čia jei skaičiuoti paprastas.. metines palūkanas. Iš tiesų atiduoti gali tekti ir dar daugiau. O jei pasiskolinote 1000 litų ? Krizės sąlygomis tokia suma jau gali tapti rimta našta. Tiesa, yra firmų kurios skolina ir už 10% mėnesinių palūkanų. Radau net vieną, kuri paskolintų ir už 15% metinių, bet tuomet dar 10% kainuotu sutarties sudarymas. Bet kuriuo atveju, jei greitieji kreditai bus naudojami finansinėm problemoms spręsti – tai tikrai taps peiliu po kaklu: pasiskolinus net ir nedidelę sumą subalansuoti stringantiems pinigų srautams ji iškart išauga ir daugeliu atveju problema sukomplikuoja.
Situaciją dar komplikuoja ir tai, kad tokį kreditą gali gauti kiekvienas: narkomanas, kai prireikia pinigų sekančiai dozei, nuo azartinių lošimų priklausomas pilietis, kai nebelieka ką statyti, pagaliau bedarbis 18‘metis – įsigeidęs naujo žaisliuko. O esant norui (arba poreikiui) greitąjį kreditą galima pasiimti iš kelių ar keliolikos tuo užsiimančių bendrovių (VŽ duomenimis jų jau virš 20). Pasiskolinus kad ir 15 000 lt su 300 metinių palūkanų labai nedaugelis Lietuvos piliečių atlaikytų. Ir tai, per valandą ar dieną galima susigadinti gyvenimą ne tik sau, bet ir savo sutuoktiniui ar tėvams.
Mano asmenine nuomone – greituosius kreditus būtina uždrausti. Pinigus turi skolinti tik bankai (žinoma – griežtai kontroliuojami). O jei reikia pinigų čia ir dabar – tam yra kreditinės kortelės (kurių naudoti irgi labai.. labai nerekomenduoju).

Reziumuojant: greitieji kreditai tai spąstai (kartais mirtini) silpnos valios žmonėmis ir juos privalu uždrausti.

 Posted by at 19:16  Tagged with: