Dali.us

Nov 012012
 

DykumaChris Martenson,  the Crash Course 6-11 dalys

Pieš kelias dienas mes jums pristatėme pirmas penkias Crash Course dalis. Tiems, kas praleido, – trumpa šių dalių santrauka.

Pirmiausia, mes sužinojome, kad ateinantys dvidešimt metų bus visiškai kitokie nei praėję dvidešimt.  Tai galima pasakyti ne tik apie 20 metų, tačiau ir apie dar didesnį laikotarpį. Iš tiesų,  mes gyvename milžiniškų permainų laikotarpyje, tokiame reikšmingame kaip pirmykščio žmogaus ugnies atradimas. Permainos jau prasidėjo.  Jos susiveda į tris paprastus “E”. Pirmas “E”- Ekonomika.  Antras “E”- Energetika, trečias  “E”- Ekosistema. Visos jos yra labai glaudžiai susijusios. Norite žinoti, kaip? Tai paaiškinta kitose „Žlugimo kurso“ dalyse.

Dar mes sužinojome, kad gyvename pasaulyje, pilname eksponentinių funkcijų ir kad šios funkcijos yra beveik neįkandamos žmogaus suvokimui. Augimas tam tikru procentiniu dydžiu yra eksponentinė funkcija. Labiausiai žinoma ir dažniausiai aptariama tokia funkcija – ekonomikos augimas. Galiu drąsiai teigti, kad ši funkcija yra nesuvokiama ne tik penktos klasės moksleiviams, tačiau ir  ekonomikos ekspertams – netgi pačio aukščiausio rango.

Šalia to, ekonomistai, socekonomės ir bankų analitikai tokie kaip R. Kuodis,  A.Maldeikienė ir  G.Nausėda gavo dar vieną labai didelį akmenį į savo gražiai suartą teorijų daržą.  Tas  akmuo neįtikėtinai paprastas.  Ant jo iškalta:  „Augimas yra pertekliaus pasekmė.“ Viskas. Tai žiauriai elementaru.  Visus, kurie aiškina apie ekonomikos augimo būtinybę, paprašykite paneigti šią koncepciją, jei jiems pavyks jus įtikinti, kad taip nėra, žinokite, turite reikalų su burtininku, šamanu, fakyru ar mažų mažiausiai hipnotizuotoju….

Šiam vakarui kelios dalys apie paprastą dalyką – pinigus. Nors pinigai toks kasdieniškas ir neypatingas dalykas, tačiau ir čia galima padaryti atradimų, Taigi, gero žiūrėjimo.

Šešta dalis: Kas yra pinigai?

Chapter 6: Kas yra pinigai ?

Septinta dalis:  Kaip atsiranda pinigai?

Chapter 7: Kaip atsiranda pinigai?

Aštunta dalis: Kaip kuriami pinigai Federaliniame Rezervo Banke

Chapter 8: Kaip kuriami pinigai Federaliniame Rezervo Banke

Devinta dalis: Trumpa JAV pinigų istorija

Chapter 9: Trumpa JAV pinigų istorija

Dešimta dalis: Infliacija

Chapter 10: Infliacija

Vienuolikta dalis: Kiek daug yra trilijonas?

Chapter 11: Kiek daug yra trilijonas?

Tekstas: Filosoffas

Pirma dalis, Trečia dalisKetvirta dalis.

Oct 182012
 

Kaip čia dabar taip, kad Lietuvą valdys seimas, turintis mažiau nei 1/2 rinkėjų pasitikėjimą ?

Nesu didelis prezidentės D. Grybauskaitės gerbėjęs. Nuo pat jos išrinkimo maniau kad ji yra tuštutė populistė, sakanti ir daranti tai, ko išalkusi minia laukia. Bet jos garsusis pirmadienio pareiškimas, kad „Naujos atominės jėgainės nauda abejoja mažiau nei trečdalis balso teisę turinčių Lietuvos piliečių“ man patiko. Tiesa, ne dėl to kad taip bandoma realybę pritemti prie nuosavų (ar klano) norų ir/ar ambicijų.

Man patiko pats principas, kad rinkimų/referendumo rezultatus reikia padauginti iš dalyvavusiųjų dalies. T.y. tautos ateitį turi spręsti tik sąmoningi piečiai, dalyvavę rinkimuose/referendume. Taip ir reikėtų įrašyti: ne rinkėjų.. o sąmoningų rinkėjų, sąmoningumą apibrėžiant dalyvavimu rinkimuose.

Aritmetika paprasta: jei partija pagal sąrašus surinko 8% dalyvavusių rinkėjų balsų.. o dalyvavo tik 50% rinkimų teisę turinčių piliečių, tai, anot prezidentės pasiūlyto principo, reiškia, kad ja pasitiki tik 4% rinkėjų, t.y. ji į seimą nepateko Taip atmetus partijas kurios nevertos net 5% sąmoningų rinkėjų balsų, likusią dalį padauginam iš dalyvavusių rinkimuose procento.. ir gauname, kad pagal sąrašus į seimą pateko ne 70 seimūnų o tik 38, taiki iki sekančių rinkimų  32 vietos seime liktų tuščios.

Čia gaunama win-win situaciją: laimi visi, tiek rinkėjai, kuriuos atstovauja būtent tie ir tiek.. kiek jie išsirinko, tiek šalies biudžetas, tikriausiai sutaupysiantis ne mažiau nei tikimasi gauti padidinus tabako akcizą. Ties.. praloš tie 32 nelaimėliai (kurie šiandien seime bet kuriuo atveju nieko neatstovauja), bet argi verta dėl tokios niekingos mažumos smulkintis.

Dar daugiau: turiu gerą nuojautą, kad įvedus tokią sistemą, žmonių, balsuojančių už „gelbėtojus“ rinkimuose gerokai smukteltų, t.y. rinkimuose žmonės iš tiesų išreikštų savo valią. Ne balsuodamas prieš kažką, o būtent balsuodamas . Ir jei nei vienas „rikimų feljetonas“ neatstovauja mano interesų aš už tai galėsiu sąmoningai pasisakyti nedalyvaudamas. T.y. mano balsu negalės prisidengti nei viena „nacionalinė vertybė“ įsitikinusi kad ji atstovaują visą tautą.

Pripažįstu, kad kai žmonės pajus savo realią rinkimų galią (tikriausiai po poros seimo kadencijų) pagal sąrašus į seimą perteks kokie 3-5 kandidatai. Bet nuo to tauta tik išloš.

Prisipažįstu, ką daryti su vienmandatėmis ir prezidento institucija kol kas nežinau. Nerealu kad jie galėtų surinkti daugiau nei pusės rinkėjų, kuriems jei „tipo“ atstovauja balsų. Tik ne šiame amžiuje.

Oct 162012
 

Batalijas dėl Visagino atominės elektrinės referendumo stebėjau kiek iš šono. Savo nepritarimą šiam projektui jau esu išsakęs ir nieko labai naujo šia tema ir dabar negaliu pasakyti. Visgi pati diskusija man pasirodė savotiškai įdomi. Visu pirma dėl to, kad joje pagrindiniai „diskutuotajai“ retai skiria kW nuo kWh (ir aš čia ne apie energetikos ministerijos darbuotojus).

Iš vienos pusės susispietę atominės šalininkai, kaip užburtą mantrą kartojantys kad atominė elektra pigiausia pasaulyje. O visi kas mano kitaip yra rusų šnipai ir kolaborantai.

Kitoje pusėje glaudžiasi atsinaujinančios energetikos Lietuvoje šalininkai, siūlantys milijardus investuoti į atsinaujinančią energetiką ir taip išgelbėti Lietuvą nuo rusų priklausomybės.

Pigi atominė elektra vs. brangūs rangūs atsinaujinantys ir tarši/pavojinga atominė vs. „švarūs“ atsinaujinantys. Praktiškai tai ir visa diskusija. Telpanti keturiuose elementariuose taiginiuose. Dar kartais paminimos darbo vietos.. bet čia jau sunkiau pasakyti, kas jų sukurs daugiau.. dėl to šis argumentas retai naudojamas. Visa kita – baltas triukšmas apie tautos priešus, europinį kelią ir dideles grėsmes.

Tiek vieni, tiek kiti labai nori investuoti milijardus. Dešimtis milijardų. Noras žinoma labai geras, bet kodėl nepasirinkus trečiojo kelio (kuris beje irgi numatytas „statybininko sapne“, dar žinomame kaip energetinės nepriklausomybės strategija).

Kodėl neapsiriboti investicijom į elektros jungtis su Švediją ir Lenkiją ir importuoti elektros energiją rinkos kainomis. Šios linijos ar naujos atominės, ar atsinaujinančių masinės plėtros atveju vis tiek yra būtinos. O turint pakankamai stiprias jungtis su kaimynais.. galima elektra pirkti. Rinkos kainomis.

Investicijų čia reikėtų minimaliai (kažkoks niekingas milijardas su trupučiu. Maždaug tiek.. kiek būtų skirta infrastruktūros paruošimui parvežti naują reaktorių į Visaginą). Be to šios linijos taip pat yra dali „atominio“ arba dalis „atsinauinančio“ plano.

Visas šio sprendimo grožis tame, kad tokiu atveju galutinis vartotojas už elektra mokės tiek pat (o tikriausiai netgi mažiau) nei bet kuriuo iš dviejų aukščiau pateiktų alternatyvų, t.y. rinkos kainą. Ir jam nereikės per VIAP‘ą subsidijuot atsinaujinančių energijos šaltinių (ilgesnėje perspektyvoje, tikiuosi, ir Elektrėnų).  Tiesa, nebus, ir labai išsiilgo pusės milijardo kasmetinio pelno iš atominės (kuriuo aš netikiu). Bet ir neliks daugiamilijardinių investicijų rizikos. Ir kaina elektros man, ir kitiems vartotojams bus mažiausia iš visų galimų scenarijų (nevertinant sociumo subyrėjimo ir visiško importo iš užsienio nutrūkimo).

Nelaimingi liks tik firmų ir firmelių vadukai bei politekonomistai, mylintys bet kokias „valstybines“ statybas. Kuo didesnes.. tuo geriau. Ir politikieriai nebegalės išdidžiai aiškinti kad atstovaują atominę valstybę. Visi likę tik išloš.

Liks laiko, lėšų ir galbūt net proto susitvarkyti šilumos ūkį.

P.S. prisiminiau dar vieną bendrą atsinaujinančių ir atominių entuziastų argumentą: į užsienį iškeliaujantys milijardai. Kad ir kaip bebūtų gaila, abiems atvejais į užsienį iškeliauja panašūs pinigų kiekiai (kalbant apie saulę/vėją tikriausiai net didesni) nei importuojant elektrą).

Oct 152012
 

MikroskopasDovanoju Jums mikroskopą. Visiškai veltui. Pasiimti patiems.

Pagaliau ta diena atėjo. Aš jos laukiau daugiau nei pusantrų metų ir štai mikroskopas beveik jūsų.  Ne aš ji sukonstravau, tačiau  jis stovi ant mano stalo. Dovanoju jį kiekvienam, kuris ne itin moka anglų kalbą arba visai tokios negirdėjo. Ta dovana  skirta mokslininkams, inžinieriams, verslininkams, pardavėjoms, žaliesiems, studentams,  mokytojams ir net mokiniams. Tiesą sakant juo gali naudotis bet kas – nebūtinai pagal paskirtį. Kažkur skaičiau,  kad mikroskopu galima kalti vinis. Tikra tiesa, jis pakankamai sunkus ir senas. Ir visai ne gaila, svarbiausia, kad rastumėte,  kaip jį panaudoti. Jei su mikroskopu kalsite vinis arba gliaudysit riešutus, būsiu laimingas, tai reikš,  kad mano darbas nenuėjo veltui, taip pat darbas žmonių, kurie jį projektavo, konstravo ir gamino.  Gali būti, jog jūs išpešit ne tiek daug, kiek tikėjosi žmonės, prisidėję prie jo gamybos, tačiau tai vis tiek gėris. Svarbiausia, kad mikroskopas jums pasitarnautų. Šiaip ar taip mikroskopas tik įrankis.

Mano indėlis į šią dovaną nėra didelis, aš tik išverčiau vartotojo instrukciją. Tiesą sakant,  instrukcijos nebuvimas buvo pagrindinė priežastis, dėl ko negalėjau mikroskopo padovanoti anksčiau.  Jei jums įrankis patiks, atleiskite, kad buvau toks lėtas. Bet, sakoma, geriau vėliau nei niekada. Laiko panaudoti mikroskopą jums  dar yra. Nežinote, kur? Pasufleruosiu. Šis mikroskopas tinkamas stebėti nevisai  mažus dalykus – laikraščių antraštes, politikus, ekonomistus,  naftos platformas, VAE, uraną ,dujas, anglį, infliaciją, nykstančią ekosistemą ir net į visą žemės rutulį. Tai nepaprastai geras įrankis – tokio įrankio  neturi nei vienas universitetas, nei viena mokykla ir nei viena mokslo įstaiga.  Apie jį negirdėjo jokia laboratorija ir joks tyrinėtojas.

Tiesą sakant,  tai ne  mikroskopas – tai idėja.  Galinga idėja, parodanti,  kaip galima žvelgti į pasaulį ir  žmones. Idėja žiauriai paprasta, tačiau ir paprasti dalykai ne visada matomi.  Iki Izaoko Niutono daugybė žmonių vaikščiojo žeme ir  niekada niekas nepagalvojo, kad žemė traukia ir ta trauka priklauso nuo žemės masės. Šiandien tai akivaizdu, prieš  350 metų to nežinojo  niekas. Taigi nenustebkite, įrankis,  kurį dovanoju, labai paprastas, tačiau to paprastumo nežino ir nesupranta beveik niekas. Nepaisant to,  jis pakeis pasaulį. Kažkada suomių studentas Linusas Tovardas nusprendė sukurti savo operacinę sistemą, dabar turime Linux, ir tūkstančius žmonių, dirbančių ir kuriančių iš idėjos. Net ir vienas žmogus gali pakeisti pasaulį, ar ne?

Taigi, grįžtam prie mikroskopo. Idėjos kūrėjas ir savininkas yra Chris Martenson. Keliu prieš jį skrybėlę ir reiškiu didžiausią pagarbą. Tai žmogus, kuris sugebėjo apibendrinti sudėtingus dalykus ir išreikšti juos paprasta idėja. Kaip ir visame moksle, čia neapsieita be matematikos, statistikos ir grafikų. Tačiau nesijaudinkite- tai, ką pamatysite pro mikroskopą, yra labai paprasta. Taip paprasta, kad tikriausiai kai kurie rausis plaukus nuo galvos- kaip jiems nešovė į galvą tokia idėja!

Taigi,  prie reikalo. Mikroskopas –  tai trumpi  filmukai – prezentacijos. Galbūt kartais nuobodūs dalykai. Tačiau jei ištversite, nesigailėsite. Filmukai vadinasi Crash Course, lietuviškai –  Žlugimo kursas. Tiesą sakant,  nesu tikras, ar gerai išverčiau pavadinimą (vis tik aš nesu vertėjas). Taigi kritiką  priimu. Tačiau filmukų turinys… Bet gal geriau pažiūrėkite patys. Arba ne.

Turiu įspėti: tai, ką pamatysite, gali atimti jums ramybę, gražią ateitį ir sudaužyti svajones. Niekaip tiksliau nenusakyčiau esamos situacijos kaip scena iš Matricos, kuomet Morfėjus  parodo Neo dvi piliules. Pasirinksi žalią –  gyvenimas tęsis kaip iki tol. Pasirinksi raudoną – sužinosi visus atsakymus, tačiau prarasi ramybę. Taigi raudona piliulė- žiūrėti ir priimti iššūkį. Jei norite ramybės, geriau to nedarykite.

Visai gali būti, kad pažiūrėję Žlugimo kursą  pamanysite, kad užsirovėte ant kvailio. Nieko tokio. Parodykit jį kitiems, papasakokit, tačiau,  jei kartais nuspręsite,  kad tai rimta, tuomet klauskite. Ką galėsiu,  paaiškinsiu. Kaip žiūrėti? Spaudžiat ant nuorodų ir žiūrite. Ant grotuvo dešinėje, apačioje, yra mygtukas su  užrašu „CC“, paspaudžiate ant jo ir išsirenkat lietuviškus titrus, jie gali praversti net jeigu  mokate anglų kalbą ( kaip patirtis rodo, kartais tai reikalinga). Kartais titrai slenka per greitai, būkite kantrūs, tai nėra absoliučiai tobulas darbas, atsukite,  jei reikia atgal, už kantrybę bus atlyginta.

Ką dar galiu pasakyti? Yra kelios kalbos, kuriomis  Žlugimo kursas yra pilnai  įgarsintas, ir daug kalbų, kuriomis procesas dar tik prasideda. Įgarsinimai yra vokiečių, ispanų ir ,berods, hebrajų kalbomis.  Kinai … ir tie pradėjo įgarsinti. Be to, yra tik 7 kalbos, kuriomis  Žlugimo kursas sutitruotas, o viena iš jų –  lietuvių. Kadangi visi esam užimti ir laiko neturim daug, suskirstėm Žlugimo kursą į kelias dalis. Geri filmai, tokie kaip Matrica, turi tęsinius, tad tegul bus tai nedidelis serialas. Šiam vakarui pirmos  penkios dalys, viso mažiau nei 20 minučių, tačiau jau bus apie ką pamąstyti.

Pirma dalis: Trys įsitikinimai.

http://www.youtube.com/watch?v=XnXZzx9pAmQ

Antra dalis: Trys “E”.

http://www.youtube.com/watch?v=JTEHUbfP7OA

Trečia dalis: Eksponentinis augimas.

http://www.youtube.com/watch?v=EXd66gP53fk

Ketvirta dalis: Procentinis augimas yra problema.

http://www.youtube.com/watch?v=iIwyMif5EOg

Penkta dalis: Augimas ar gerove ?

http://www.youtube.com/watch?v=k1KsFDLZ3B4

Ir tai tik pradžia….

Tekstas: Filosoffas

Antra dalis, Trečia dalisKetvirta dalis.


Raktai: dovanoju mikroskopa
Sep 222012
 

Artėja rinkimai, naujasis šildymo sezonas. Idealus laikas prisiminti amžiną atsijungimo nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų temą. Ir prisiminė.. visi. Pradedant prezidente ir baigiat visažiniais interneto komentatoriais. Kainų komisija per tris paras pagimdė „naują įstatymą“, kuris palengvintų atsijungimą nuo šilumos tinklų. Bet tautai to tikriausiai neužteks, nes daugelis tikisi visiškos laivės: kiekvieno atskiro buto teisės atsijungti nuo bendrai tiekiamos šilumos.

Pa proga prisiminiau prieš kelias savaites vykusį pokalbį su pažystamu, „laikinai“ gyvenančiu Londono priemiesčiuose. Jis skundės, kad praeita sezoną, už negyvenamo buto šildymą jis sumokėjo daugiau nei 1000 svarų. Nei čia nei ten tokie pinigai gatvėje dažniausiai nesimėto.

Taigi, siūlau paspėlioti, kad pirmasis puls atsijungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos sistemų. Jei galvojate kad emigrantai.. klystate. Tiems kas nepardavė ir nenuomoja savo Lietuvoje paliktų būstų tai labai aktualu.. bet manyčiau pirmieji pradės atsijunginėti NT „investuotojai“. Po to eis emigrantai. Ir galiausiai keli drąsesni aborigenai. Ir aš esu 100% įsitikinės, kad pirmosios dvi grupės atjungtų nuo sistemos būtų nešildys. Visiškai. Ir tai natūralu: kam mokėti pinigus už šilumą, kurios tau nereikia. O ir baimės, kad butas „užšals“ praktiškai nėra: jei aplinkui bent keli kaimynai savo butus šildysis.. net ir nešildomame bute vyraus pliusinė temperatūra.

Kiekvienam, kuris gyvena daugiabutyje (gyvena realiai, o ne tik turi butą), prieš garsiai reikalaujant teisės kiekvienam atsijungti nuo šilumos tinklų siūlyčiau pasidomėti savo kaimynais, gyvenančiais tame pačiame ir gretutiniuose aukštuose. Kiekvienas toks negyvenamas butas potencialiai gali reikšti nešildomą butą. Vis dar yra noras leisti kiekvienam norinčiam atsijungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų ?

Atskirų butų atsijungimas nuo šilumos tinklų didžiausią naudą atneš tuščių butų savininkams. Visi likę gyventojai, vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu praloš. Bjaurus tas energijos tvermės dėsnis…

Pasakojimai kad pigiau yra šildytis elektra nei centraliniu.. yra kliedesiai (nebent naudoti šilumos siurblius.. ir neskaičiuoti investicijų). Dujos turi tą pačią problemą: kai pabandai sudėti investicijas reikalingas infrastruktūrai praplėsti… net ir šiandieninės (tikrai didelės) šilumos kainos pasidaro „visai nieko“.

P.S. prieš pora metų teko diskutuoti šia tema su keliais atsijungimo entuziastais. Jie nešildomų butų problemą siūlė spręsti įvedant privaloma minimalią temperatūra kiekviename atjungtame bute. Tik va kaip patekti į tą butą kuriame niekas negyveną racionalių pasiūlymų neatsirado. Net ir dabar, kai reikia patikrinti ar kažkuris butas nevagia šilumos iš kaimynų prisimontavęs papildomų radijatoriu, dažniausiai būna misija neįmanoma.


Raktai: atsijungimas nuo centrinio šildymo