Mano pagrindiniai pagrindiniai uždaviniai būtų šie:
- Panaikinčiau nemokamą mokslą (aukštosiose). Konstitucinę nuostatą apie nemokamą mokslą gerai besimokantiems.. galima įgyvendinti apibrėžiant kad gerai besimoko top 1% socialinių ir, tarkim 5% tiksliųjų mokslų studentų. Visi kiti tegul ima paskolas (kurias bus galima dalinai dengti iš GPM lengvatos). Nematau prasmės štampuoti valytojas UK naktiniams klubais su lietuviškais aukštojo mokslo diplomais. Diplomas turi būti kaip kelias į geresnę darbo vietą, o ne priežastis 4 metus durnų volioti.
- Kreipčiausi į konstitucinį teismą dėl išaiškinimo ar galima didinti pensijas. Taip pat reikėtų įstatymiškai įtesinti kad „užsidirbta pensiją“ tai ta, kuri buvo paskirta. Ir visi po to sekę padidinimai yra laikini ir naikintini. Remiantis oficialia statistika.. pensininkai mažiausiai skurstanti žmonių dalis (neatsižvelgiant į disponuojamą turtą). Mano nuomone dirbantis žmogus turėtų gauti daugiau pajamų nei nebedirbantis.
- Atskirčiau bažnyčia nuo valstybės. Ne tik formaliai. Reikia jiems mokėti mokesčius. Visus. Turto klausimas nemanau kad būtų problema. Galima kaip su žydais susitarti: 140 milijonų.. kai bus pinigai. Turiu gerą įtarimą kad per kelis metus mokesčių pavidalu iš bažnyčios būtų galima surinkti daugiau. O kur dar baudos už kultūros paveldo nepriežiūrą ir t.t.
- Panaikinčiau nemokamą sveikatos priežiūra. Nes jei pasižiūrėti realiai.. jos vis tiek nelabai yra. Bent simbolinis mokestis už paslaugas yra būtinas. O visa kitą priklausytų nuo sumokėtų mokesčių ir anksčiau gautų paslaugų.
- Grąžinčiau mirties bausmę, paleidžiant nuteistuosius „ant atsarginių dalių“. Grynai dėl ekonominių motyvų. Geriau pamaitinti alkstantį vaiką, nei žmogžudį recidyvistą.
Aišku.. kažką reikėtų daryti ir su visokiom kompensacijom, bet kol kas niekaip į galvą neateina kaip sukurti veikiančia viešųjų darbų sistemą. Reikėtų naikinti 90% VŠĮ, bet kurias ir kaip – nežinau. Reikėtų asmeninės atsakomybės tiek politikoj tiek valdininkijoj.. daug ko reikėtų. Tik niekas iš aukščiau išvardintų dalykų neįmanomas šiandieninės demokratijos sąlygomis. Neseniai perskaičiau kažkurio Italijos politiko mintį: „mes žinome kaip išeiti iš krizės, bet nežinome kaip tai padaryti ir būti išrinktiems kitai kadencijai“. Demokratija – tai žiurkės šokis pagal bukos minios dūdelę. Svarbiausia užtikrinti pakankamai duonos ir reginių ir vėl gali tikėtis gauti 4 metų trukmės amžinybę.