Dali.us

Sep 222011
 

Lietuvoje vėl paaštrėjo diskusijos dėl partijų finansavimo. Į prezidentės pasiūlymą uždrausti juridiniams asmenims finansuoti partijas… didžiųjų partijų atstovai atsakė užuominomis apie būtinybę didinti partijų finansavimą iš biudžeto. Tokią retoriką tikriausiai reikia suprasti, kad partija (nebūtinai komunistų) yra vienatinis gėris ir jį, kaip, tarkim šeimą, reikia visokeriopai skatinti ir pinigais paremti. Teoriškai žiūrint, partija atstovauja savo rinkėjus. Žmones, kurie už juos balsavo. Bet, galbūt, jie balsavo ne už kažką.. o prieš kažką ? Ir ne už partiją o už kažkur matytą fizionomiją ? Manau, jei leistų pasirinkti.. ar gauti 20 litų grynais ar balsuoti už partiją.. balsuojančių skaičius būtų nykstamai mažas.  Bet to kol kas niekas net nesiruošia siūlyt. Pikti žmonės kalba, kad už teisingą partiją atiduotas balsas yra vertinamas puslitriu. O už nebalsavimą niekas nemoka. Nei cento. Taigi, manyčiau rinkėjams partija nereikalinga.

Tauta mielai balsuoja ir už žvaigždūnus, ir už agurkų valdovus, ir už pažadukus su knysliuko akimis ir už prielipas pasislėpusius „didžiųjų“ šešėlyje. O jei paklausi tūlo rinkėjo apie jo požiūrį į Seimą ir valdininkus.. tikriausiai sužinosi, kad „visi jie vagys“. Jei pasodintume didį partijos vadą kryžkelėje su kepure prie kojų… aukų partijai rinkti, įdomu ar surinkta suma padengtų išlaidas apsaugai. O džipo nuomą ? Nelabai tikiu, kad tauta laisvanoriškai susimestų net ant parlamentarų „kanceliarinių išlaidų“. Dėl to ir bandomą partijų išlaikymą „užkarti“ ant biudžeto. Kai pinigai imami iš  bendro katilo niekam per daug galvos neskauda. Aš irgi mieliau atiduočiau milijoną iš biudžeto nei 100 Lt iš savo kišenės

Aš suprantu, kad verslui partijos reikalingos. Neparemsi gi vieno kandidato.. kad ir labai savo. Laimėjęs jis gali nepajėgti savo priešrinkiminių pažadų (kontorai) ištesėti. Va kai paremi partija.. tai visa armija Kibaldžiukų žiūrėk ir gerą užsakymą prastums.. ar įstatyme teisingoj vietoj skylutę paliks (aš neteigiu, kad visos partijos/politikai korumpuoti, čia šiaip. Lyriniai nukrypimai). Tai ir remia firmos firmelės būsimus geradarius. O jei rimtai, vienas protingas dėdė, kurio pavardės nepamenu, yra pasakęs, kad investicija (verslo) į rinkimus, sėmės atveju per kadencija, privalo duoti ne mažiau 1000% pelno. Kitaip neapsimoka. Rizika per didelė. Tikriausiai tas protingas dėdžius niekada Lietuvoje nebuvo. Čia ta pati kontora gali visas partijas paremti. Solidariai. Vardan 100% garantijos. Čia aš Prezidentei pritariu. Reik uždrausti firmom oficialiai partijas remti.

Kam tą tautą be reikalo erzinti. Dar supras kam ir už ką įstatymai priiminėjami. Kaip kadencijos pradžioje paaiškino vienas labai proletariškos pavardės politikas – per viešus pirkimus plaunami milijardai. Va 10% nuo milijardo ne vieną partiją galėtų išlaikyti. O kur dar visokių Kibaldžkukų kaišiojimas į šiltas vieteles. Jie irgi gali įnešti savo personalinį indėlį į partijos kasą. Ir, tikiu, neša. Ne po vieną, o būriais. Taigi, šaltinių partijų finansavimui iš verslo apstu, net uždraudus tiesiogiai duoti pinigus politikams.

Kai gerai pagalvoji.. tai partijų nariams partijos yra būtinos. Nebus partijos.. kieno nariais jie bus. Taigi, manyčiau rinkdamos nario mokesčius partijos ir galėtų finansuoti savo veiklą. Jokių ten dotacijų ar fizinių asmenų paramos. Jei jau dėl kažkokios mistinės priežasties esi klano (partijos) narys – būk geras ir susimokėk. Jei mokėti nenori.. .tai ta partija tau tiek ir reikalinga. Kodėl visokie anglai ir amerikonai sugeba mokėti nario mokesti o lietuviukai ne. Atsakymas žinoma akivaizdus: įvedus mokestį partijos narių skaičius sumažėtų dešimtimis kartų (ir tikriausiai nedaug viršytų valdžiažmogių ir jų šeimos narių skaičių).

Galvojant toliau gali kilti mintis, o gal visai tų partijų nereikia. Išsirinktume „asmenybes“, o jau po to, seime, jie galėtų išsiaiškinti, kas žaliasis, kas raudonasis o kas žydrasis. Ar taip ar taip dabar vis tiek visi pasidalina į dvi komandas: vieni save pozicija, kiti opozicija krikštija. Ir nesvarbu kiek ten tų partijų, komandos vis tiek dvi: vieni bando stumti įstatymus (pozicija), kiti visaip jiems trukdo ir bando savo pagalius į svetimus ratus kaišioti (opozicija). O ir politines kampanijas reikėtų apriboti debatais. Pieš TV kamera katedros kieme kiekvienas sugeba gražus pabūti. Ar su traktorium kaimyno agurkus išvažinėti. Net aš tai tikriausiai sugebėčiau. O va paaiškinti kad kiekvienas lodarius nusipelnė gyventi geriau reikia sugebėjimų (kokių nevardinsiu, kad po to cenzūra neprisikabintų).

Grįžtant prie politinių partijų finansavimo. Mano nuomone partijų finansavimas turėtų atrodyti taip:

a)      Jokio partijų finansavimo iš biudžeto.

b)      Jokio partijų finansavimo fizinių juridinių asmenų lėšomis.

c)       Privalomas partijos nario mokestis (ne mažesnis nei 1 MGL). Nenorintys/negalintys mokėti gali atidirbti (tvarkydami aplinką, etc.)

d)      Laisvanoriškos aukos (iki 1% deklaruotų pajamų). Ribojimas netaikomas partijos lyderiui.

e)      Galimybė pervesti iki 1% nuo GPM‘o (čia nusižiūrėjau iš kažkurio oficialaus pasiūlymo).

Viskas. Žinoma dar reikia pilnos buhalterijos su finansiniu auditu kiekvienais metais.

Kitas klausimas: ar išviso Lietuvoje yra tikrų partijų ? Pasižiūrėjus į partijos deklaruojamą ideologiją ir jų siūlomus/palaikomus sprendimus matosi aiški takoskyrą. O partijos programa (jei tokia iš viso yra) verta  mažiau nei popierius ant kurio ji spauzdinama. Vistiek programos nuostatų nesilaiko niekas.

 


Raktai: partiju skaicius lietuvoje
Sep 212011
 

Įkišiu ir aš savo dar 2 aliuminius centus į diskusiją. Pasakysiu iš karto: nepritariu dabar siūlomam variantui, kai lenkiškas mokyklas baigę vaikai turi laikyti tuos pačius egzaminus kaip ir lietuviškas. Nesąžininga taip. O ir kuris Lietuvos politikos šviesuolis šią problemą sugalvojo iškelti prieš rinkimus Lenkijoje ? Medalį tokiam į dantis ir atgal prie žagrės.

Grįžtant prie Lenkiškų mokyklų – užteks čia išsidirbinėti. Reikia nuosekliai pereiti prie europinio tautinių mažumų standarto. Modelio naudojamo daugelyje „senųjų“ ES šalių, JAV ir t.t.: visose valdžios finansuojamose mokyklose visi dalykai PRIVALO būti dėstomi valstybine kalba. Jei yra noras ir pinigai kišenėse netelpa – galima rinktis privačias mokyklas. Šeštadienines mokyklas. Mokyklas su sustiprinta rusų, lenkų ar turkų kalba. Bet visos valstybinės mokyklos privalo būti LIETUVIŠKOS.

Tik taip galima apginti Lietuvos piliečių turinčių lenkiškas, gudiškas ar rusiškas šaknis teises ir paskatinti jų integraciją į šalies ekonominį ir kultūrinį gyvenimą. Patys pagalvokit, kam lengviau darbą rasti Lietuvoje: žmogui kuris laisvai kalba/rašo/skaito lietuviškai, ar žmogui, kuris lietuvių kalbą girdėjo tik per TV. Visi kurie galvoja kitaip yra priešiškų Lietuvai jėgų papirkti pakalikai ir jais turi užsiimti saugumas. Arba medikai.

Tiesa.. perėjimą reikia daryti švelnų. Paprasčiausiai nuo kito rudens nebeformuoti mažumų klasių ir tiek. Kas pradėjo mokytis „lenkiškoje“ ar „rusiškoje“ mokykloje lai ir baigia ta pačia kalba. Kai pagalvoji Lenkijos valdžia tokį sprendimą turėtų džiugiai palaikyti: juks atsivers tiek galimybių padėti savo tautiečiams užsienyje. Kaip jie padeda JAV ar JK lenkų bendruomenėms. Taip pat jie galėtų padėti ir LT lenkų diasporai.

Sep 212011
 

 Geriamo vandens sistemos, liaudyje žinomos kaip atbulinio osmoso (reverse osmosis) arba RO yra bene labiausiai mitais apipinta namo infrastruktūros dalis. Dažnam teko susidurti su komivojažieriais einančiais per namus/butus ir siūlančiais vandens gerinimo sistemas kainuojančias po kelis ar net keliolika tūkstančių litų. Kitam pasirinkimo spektro gale yra sistemos, kainuojančios vos kelis šimtus litų. Jei visai tiksliai normalią 5-6 pakopų RO sistemą galima nusipirkti už nepilnus 400Lt.

 Kai pats pradėjau ieškoti geriamo vandens sistemos pirmas klausimas, kuris man kilo – kuo skiriasi atbulinio osmosio komplektas už 4500 Lt ir 400 Lt ? Ir ar tikrai sistema kainuojanti 4500 Lt verta tokios kainos. Į šiuos klausimus ir pabandysiu žemiau atsakyti.

 Svarbiausias klausimas prieš renkantis geriamo vandens sistemą – koks slėgis jūsų vandentiekio sistemoje. Atbulinio osmoso membranos optimaliai dirba esant 3-7 atmosferų slėgiui, optimalus rekomenduotinas – 6 atmosferos. Jei jūsų sistemoje slėgis mažesnis – teks rinktis sistemą su slėgio kėlimo siurbliu. Jei slėgis didesnis – teks jį mažinti. Esant per mažam slėgiui bus švaistomas vanduo. Jei Jūs planuojate statyti geriamo vandens sistemą nuosavame name, kur vanduo tiekiamas hidroforo pagalba – Jums tikriausiai teks statyti slėgio kėlimo siurbliuką. Jei gyvenate daugiabutyje – gali tekti mažinti slėgį (gerokai pigiau nei siurblys). Bet kuriuo atveju prieš renkantis sistemą tikslinga būtų vandens slėgį pasimatuoti.

 Pagrindinis RO sistemos komponentas – atbulinio osmoso membrana. Jos pagalba yra pašalinami pagrindiniai teršalai ir teoriškai, paeina tik grynas vanduo. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį membranos rūšiuojamos – tai jų pralaidumas, matuojamas galonais per dieną. Buitinėms membranoms šis dydis svyruoja 50 GPD, 75 GPD, 100 GPD. Nelabai galiu įsivaizduoti šeimą suvartojančią daugiau nei 100 galonų per dieną. Taip pat svarbu ir pačios membranos kokybė (dažnai reklamose vyrauja teiginiai: membrana pagaminta JAV). Jei gamintojo šalis neakcentuojama – membrana bus pagaminta Kinijoje. Internete vyrauja nuomonė, kad gera membrana gali tarnauti 3-5 metus, normali (įskaitant kiniškas) – 2 – 4 metus. Turiu įdomų įtarimą, daugumoje sistemų, kurios naudoja standartinio tipo membranas ir  reklamuojasi kaip naudojančios JAV gaminius naudoja Filmteck gaminius (jei trumpai, tai pats pigiausias gamintojas, 30$ už 50 GPD membraną. Kinietiška Hidrotek membrana kainuoja tiek pat).

 Pirminiai filtrai – komponentas užtikrinantis membranos ilgaamžiškumą. Internete vyrauja nuomonė, gal gera sistema privalo turėti bent 3 (tris) pirminius filtrus (mano nuomone, dažnai gali užtekti tik 2). Įdomu tai, kad daugelis Lietuvoje pardavinėjamų geriamo vandens sistemų naudoją tokią kombinaciją: 5 mikronų kietų dalelių filtras, anglies filtras (birios arba blokas), 1 mikrono kietų dalelių filtras. Pas mane, vandens tiekimo sistemoje, ant įėjimo jau stovi du filtrai (5 ir 1 mikrono), dėl to nematau prasmės RO sistemoje dėti 5 mikronų filtrą. Kita vertus užsienyje populiaresnės sistemos turinčios 2 anglies filtrus ir tik vieną kietų dalelių. Taip iš ateinančio vandens efektyviau pašalinamas chloras (galintis suardyti atbulinio osmoso membraną). Žinoma, tokios sistemos savikaina kokais 5-10 dolerių ( apie 15 Lt – 25 Lt) didesnė. Daugelis šaltiniu rekomenduoja dėti vieną kietų dalelių ir du anglies pirminius filtrus.

Priklausomai nuo to, kur bus naudojamas vanduo, už RO membranos statomi papildomi vandens kokybės gerinimo filtrai. Aktyvios anglies filtras statomas praktiškai visada (pagerina vandens skoni ir kvapą). Tokia sistema dažnai vadinama RO5 (3 pirminiai filtrai, 1 membrana, 1 aktyvios anglies filtras). Papildomai prie šios sistemos galima prijungti mineralizatorių (grąžina į vandenį atbulinio osmoso membranos pašalintus mineralus), UV filtrą (žudo mikroorganizmus) ir t.t.

 Korpusas. Dažnas pardavėjas, akcentuojantis, kad jo siūlomi filtrai pagaminti vakarų šalyse pabrėžia, kad tokių filtrų komponentai, tokie kaip korpusai, jungtys, ventiliai ir t.t. yra kokybiškesni, tarnaus ilgiau ir t.t. Tikriausiai tame yra teisybės. Pats susidūriau, kad Kinijoje gamintus filtrus reikia atidžiai patikrinti: per sujungimus jie yra linkę leisti vandenį. Bet pačių filtrų korpusų bei išsiplėtimo bakelio kokybė ir kiniškų filtrų atrodo gan solidžiai. Man asmeniškai patinka, kai pirmasis (kietų dalelių) filtras turi stiklinį korpusą: tuomet filtro būklę galima vertinti jo nenuėmus.

 Elektronika. Daugelis šiuo metu pardavinėjamų po „kriaukle kabinamų“ geriamo vandens sistemų neturi jokio elektroninio valdymo ar informacijos pateikimo sistemų. Nors elektronika šio filtro darbui ir nėra būtina, bet ji gali prailginti filtro tarnavimo amžių ir palengvinti jo priežiūrą. Pagrindiniai „elektronikos“ atliekami veiksmai:

  • Matuoja vandens užterštumą prieš ir po membranos. Taip galima nustatyti membranos būklę ir kada ją reikia keisti
  • Atsimena kada buvo pakeisti filtro komponentai ir primena apie jų tarnavimo laiko pabaigą
  • „Praplauną“ atbulinio osmosio membraną taip prailgindami jos tarnavimo laiką.

Tiesa, elektronika pabranginą RO sistemą bent 150 litų.

 Šiuo metu baigiu  testuoti savo įsigytą/susirinktą sistemą. Kai įsitikinsiu kad ji veikia taip kaip noriu – ją irgi aprašysiu.

 


Raktai: geriamo vandens filtrai, vandens sistemos, slegio kelimo sistemos, vandens slegis daugiabuciuose, geriamo vandens sistemos, kaip pasirinkti vandens filtra
Sep 202011
 

Su savo Android OS telefonu „kankinuosi“ jau daugiau nei tris savaites. Po truputi pradedu įprasti, susirinkti man reikiamas programas ir t.t. Šiame įraše norėčiau pasidalinti savo pastebėjimais, ką turėtų žinoti kiekvienas naujas Android telefono savininkas.

 Telefonas su Android operacine sistema, tai nedidelis kompiuteris, su savo privalumais ir trūkumais. Vienas iš tokių trūkumų – tai nelabai aiškios kilmės programėlių gausa. Daugelis jų geros ir naudingos. Kitos.. gali pridaryti daug kiaulysčių. Instaliuota programa, priklausomai nuo teisių, kurias jai suteikiate gali naudotis internetu (tiek beaidžiu WiFi, tiek ir mobiliuoju paketiniu 3G), rašyti ir skaityti SMS žinutes, tvarkyti Jūsų duomenis, skambinti ir t.t. Dar daugiau: į telefoną instaliuotos programos gyveną nuosavą gyvenimą – jos paleidinėja įvairius procesus (dažnai vartotojui net nematant). Tai eikvoja bateriją, lėtiną patį telefono darbą ir t.t. Pikčiausia, kad nėra standartinių priemonių ne tik sustabdyti nepageidaujamą instaliuotų programėlių veiklą, bet netgi pasižiūrėti, kas ir ką veikia Jūsų telefone.

 Pasidalinsiu savo patirtimi: per paskutines kelias savaites išbadžiau virš 100 įvaikių programėlių (kai kurias rimčiau, kai kurias tik instaliavau ir išmečiau). Šiuo metu pas mane telefone yra gal koks 30 programų, kurių didžioji dalis keliaus į šiukšliadėžę. Visas programas siunčiausi iš Android Market. Taigi, per šį laikotarpį buvau įsidiegęs programėlę, kuri (tikriausiai kad parodytų savo reklamą) sugebėdavo pati įsijungti paketinių duomenų (3G internetas) perdavimo funkciją. Kažkuri iš mano išbandytų programų per savaitę sugebėjo parsisiųsti 3GB (tris gigabitus) informacijos (iš kurių 800 Mb per vieną naktį). Turėjau įsidėjęs WiFi „monitorinio“ programikę, kuri net nepaleista sugebėdavo iškrauti bateriją per 20 valandų (kas naudoja bateriją galima pažiūrėti standartinėmis priemonėmis). Be to iš kažkur atsirado į užsienį išsiųstas SMS (nors nepamenu kad būčiau kam nors ką nors siuntęs). Ir visa tai su oficialiomis programomis iš Android Market. Žinoma, tikriausiai visais šiais atvejais pats esu kaltas, nes neskaitydavau aprašymų, nesigilindavau į programų nustatymus (palikdavau viską pagal nutylėjimą) ir t.t.

 Taigi, pagaliau priėjau prie 5 svarbiausių patarimų naujiems Android vartotojams:

  1. Prieš instaliuodami bet kokią programą į Android telefoną Jūsų visada prašo suteikti jai tam tikras teises (naudotis internetu, įrašyti duomenis į kortelę, skaityti/rašyti SMS ir t.t.). atidžiai perskaitykite kokių teisių Ekranas atsirandantis iškart paspaudus „Atsisiųsti“ mygtuką tikrai vertas Jūsų dėmesio. Reikėtų apsispręsti, ar tikrai norite suteikti įdiegiamai programai jos prašomų teisių (ir ar jai jų iš viso reikia). Siūlyčiau vengti programėlių prašančių per daug teisių (kurių prasmės Jūs nesuprantate)
  2. Instaliavę programa būtinai atidžiai perskaitykite visus nustatymus. Taip tikriausiai pavyks ne tik sutaupyti baterijos energiją, bet ir Jūsų laiką bent iš dalies žinosite ko iš įdiegtos programos galite tikėtis. Gaila… kad tie nustatymai retai apima ir automatinį pasileidimą ar informacijos paiešką internete.
  3. Jei nesate stiprus kompiuterių srityje, o apie Linux tik girdėjote troleibuse – nedarykite savo įrenginiui „rootinimo“ (tariasi rūtinimas). Taip, „rootintas“ telefonas turi daugiau galimybių, bet jis taip pat yra ženkliai pavojingesnis nepatyrusiam vartotojui: instaliuota programėlė kaip „rootas“ gali su Jūsų telefonu daryti ką tik nori, ir jai nebereikia jūsų leidimo (aprašyto 2 punkte).
  4. Venkite nelegalių programėlių. Geri dėdės, kurie platina nelegalius programinius produktus, kartais prie jų „nemokamai“ prideda ir kokį virusiuką, „backdoors“ ar kokią kitą kenkėjišką programėlę. Turiu negerą nuojautą, kad parsiuntus 1Gb duomenų naudojant 3G tinklą daugeliui mūsų kainuos ženklai brangiau nei piratinę programėlę nusipirkti legaliai. Čia net nekalbu apie galimą privatumo praradimą.
  5. Telefone laikykite minimalų reikalingą programėlių skaičių: nemaža dalis nenaudojamų programėlių, dėl mistinių priežasčių, yra linkusios kartkartėmis pačios pasileisti. Yra gan smagu stebėti kaip mažėja laisvos operatyvinės atminties

Apibendrinant: perėjimas prie Android OS telefono gali nemalinai kirsti per Jūsų piniginę išaugusiomis telefono sąskaitomis. Ypač jei ką ir kaip instaliuojant. Lietuvoje mobiliojo interneto kainos dar nėra draugiškos vartotojams, dėl to su išmaniaisiais telefonais, kurie „mėgsta“ internetą reikėtų elgtis atsargiai.

 


Raktai: android telefonai, programos android telefonams, android telefonas, rootintas telefonas, telefonai android, android telefonai lietuvoje, androidas telefonas
Sep 162011
 

Motyvuodamas tuo, Ignalinos atominės elektrinės (IAE) vadovas gavo 34% didesnę mėnesinę alga. Jei visai tiksliai papildomus 10.000 Lt per mėnesį. Šaunu, kai žmonės gerai dirba ir dėl to daug uždirbą. Tiesa, yra vienas nedidelis BET: IAE jau kuris laikas kaip nebegamina elektros… Uždarymo procedūros (remiantis žiniasklaida) stringa.

Delfi šiuo mažumėle situacija paaiškina: pasirodo direktoriaus dėka atominė nesprogo (nebuvo radiacijos pastebimo nutekėjimo) ir elektros/šilumos suvartojo limitų neviršijo.

Skambėtų juokingai.. jei būtų kalbama apie kokį privatų objektą ar elektrinę Lenkijoje..

(galima prisiminti V. Ševaldino algą, kuri, elektrinei dirbant, nesiekė 1/3 dabartinio vadovo atlygio).

Tokie cirkai išdarinėjami valdančiųjų statytinių neskatina nei paprastų mirtingųjų noro mokėti mokesčius nei ES skirti dar milijardą „pravalgymui“.

Panašu kad su saiko jausmu ne pas visus gerai…