Nov 022011
 

Jau keli mėnesiai džiaugiuosi savo vandens gryninimo sistema. Kaip ir pagal kokius kriterijus rinkausi aprašyta čia.

 Šiame įraše noriu pasidalinti informacija apie tai kokį filtrą ir kodėl išsirinkau, bei savo nuomonę apie jį. Po ilgų svarstymų apsistojau ties 100% kinietišką sistemą Hidrotek A01:  (pirkau per vokietijos ebay ir su atsiuntimu į Lietuvą man kainavo be kelių centų 400 litų). Tai pati pigiausia 5 pakopų sistema su slėgio pakėlimo siurbliuku kurią radau. Prie progos įsigijau dar ir pigiausią 6 pakopų PurePro sistemą (su mineralizacijos filtru), kurią naudosiu kaip atsarginių dalių šaltinį. Tiesa, PurePro pirkau Lietuvoje.

 Komplektacija ir surinkimas.

Mano pasirinkto geriamo vandens gryninimo filtro komplektacija beveik standartinė: atvirkštinio osmosio membrana, 3 anglies filtrai (LT platinamuose dažniausiai naudojami 2) ir vienas kietu dalelių filtras (LT platinamose sistemose dažniausiai naudojamai 2).

Filtro korpusai pagaminti iš storos plastmasės su vienguba prispaudžiama tarpine. Palyginimui PurePro korpusai pagaminti iš plonesnės (lengvesnės) plastmasės, bet sandarinimas kokybiškesnis: du O-žiedai. Mano subjektyvia nuomone PurePro filtrų korpusai pagaminti kokybiškiau.

Sistemos sujungimas – tragiškas: išsitraukus iš dėžės kelios jungtys leido vandenį, o slėgio pakėlimo siurblys buvo pajungtas priekiai prieš membraną (rekomenduojama jį jungti tarp pirmo ir antro filtro. Taigi, teko praktiškai visą sistemą perrinkti.

Kitas sistemos trūkumas – metalinis rėmas ant kurio sukabinti filtrai/varikliukas aiškiai per plonas (pakabinus ant sienos visa sistema sulinko ir filtrų apačia prisiplojo prie sienos). Taigi, kai ateityje reikės pakeisti filtrus – teks nukabinti visą sistemą.

Jei rinkčiausi iš naujo, tikriausiai būčiau linkęs sumokėti kelis papildomus litus (O gal ir visą 100) už tai kad gauti pirmą (kietų dalelių) „kolbą“ iš permatomo plastiko o visą sistemą surinktą teisingai.

Mano pasirinkta sistema neturėjo jokio valdymo/matavimo komponentų. Iš principo jie nėra labai reikalingi, bet aš mėgstu viską matuoti, taigi papildomai nusipirkau/įmontavau manometrą ir dviejų kanalų TDS daviklį.

Dirbdamas siurblys užkelia slėgį iki 7 atmosferų (optimalus membranai slėgis). Siurblys gamintojo parinktas teisingai.

 Vandens kokybė.

Rinkdamasis filtrą perskaičiau galybę įvairių nuomonių, kad grynas vanduo (teoriškai per atbulinio osmosio sistemą praeina tik toks) yra nesveikas, neskanus, turi nemalonų kvapą ir t.t. Paveiktas tokių nuomonių paskubėjau įsigyti mineralizacijos filtrą.. kurio man dabar visai nereikia.

Vandns „užterštumas“ prieš patenkant į mano RO-5 sistemą, išmatuotas TDS davilio: 350-380, praėjus pro sistemą jis nukrinta iki12-20. Aš suprantu, kad mano TDS daviklis elementariai matuoja ne daleles esančias vandenyje, bet jo varžą. Nepaisant to – filtro efektyvumas akivaizdus.

Pro filtrą praėjusio vandens skonis ir kvapas (mano subjektyvia nuomone) yra neutralus. Tiksliau nėra nei skonio nei kvapo.

Kitas populiarus internetinis mitas susijęs su RO sistemomis, teigiantis, kad toks vanduo yra rūgštinis ir dėl to nelabai sveikas taip pat nepasiteisino. Prieš patenkant į filtrą mano vandens PH buvo 8, išėjus iš filtro – 7. Sakyčiau pats neutraliausias vanduo koks tik gali būti.

 Reziumuojant: Pats pigiausias kokį radau rinkoje geriamo vandens paruošimo filtras puikiai atlieka savo funkcijas. Tiesa, kad „atvesti jį į protą“ man prireikė kelių valandų, bet nei dėl paties filtro nei dėl slėgio pakėlimo siurblio kol kas pretenzijų neturiu.


Raktai: vandens filtrai, geriamojo vandens filtrai, vandens filtrai atsiliepimai, koki vandens filtra pasirinkti, purepro filtrai, vandens pompa geriamam vandeniui
Sep 212011
 

 Geriamo vandens sistemos, liaudyje žinomos kaip atbulinio osmoso (reverse osmosis) arba RO yra bene labiausiai mitais apipinta namo infrastruktūros dalis. Dažnam teko susidurti su komivojažieriais einančiais per namus/butus ir siūlančiais vandens gerinimo sistemas kainuojančias po kelis ar net keliolika tūkstančių litų. Kitam pasirinkimo spektro gale yra sistemos, kainuojančios vos kelis šimtus litų. Jei visai tiksliai normalią 5-6 pakopų RO sistemą galima nusipirkti už nepilnus 400Lt.

 Kai pats pradėjau ieškoti geriamo vandens sistemos pirmas klausimas, kuris man kilo – kuo skiriasi atbulinio osmosio komplektas už 4500 Lt ir 400 Lt ? Ir ar tikrai sistema kainuojanti 4500 Lt verta tokios kainos. Į šiuos klausimus ir pabandysiu žemiau atsakyti.

 Svarbiausias klausimas prieš renkantis geriamo vandens sistemą – koks slėgis jūsų vandentiekio sistemoje. Atbulinio osmoso membranos optimaliai dirba esant 3-7 atmosferų slėgiui, optimalus rekomenduotinas – 6 atmosferos. Jei jūsų sistemoje slėgis mažesnis – teks rinktis sistemą su slėgio kėlimo siurbliu. Jei slėgis didesnis – teks jį mažinti. Esant per mažam slėgiui bus švaistomas vanduo. Jei Jūs planuojate statyti geriamo vandens sistemą nuosavame name, kur vanduo tiekiamas hidroforo pagalba – Jums tikriausiai teks statyti slėgio kėlimo siurbliuką. Jei gyvenate daugiabutyje – gali tekti mažinti slėgį (gerokai pigiau nei siurblys). Bet kuriuo atveju prieš renkantis sistemą tikslinga būtų vandens slėgį pasimatuoti.

 Pagrindinis RO sistemos komponentas – atbulinio osmoso membrana. Jos pagalba yra pašalinami pagrindiniai teršalai ir teoriškai, paeina tik grynas vanduo. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį membranos rūšiuojamos – tai jų pralaidumas, matuojamas galonais per dieną. Buitinėms membranoms šis dydis svyruoja 50 GPD, 75 GPD, 100 GPD. Nelabai galiu įsivaizduoti šeimą suvartojančią daugiau nei 100 galonų per dieną. Taip pat svarbu ir pačios membranos kokybė (dažnai reklamose vyrauja teiginiai: membrana pagaminta JAV). Jei gamintojo šalis neakcentuojama – membrana bus pagaminta Kinijoje. Internete vyrauja nuomonė, kad gera membrana gali tarnauti 3-5 metus, normali (įskaitant kiniškas) – 2 – 4 metus. Turiu įdomų įtarimą, daugumoje sistemų, kurios naudoja standartinio tipo membranas ir  reklamuojasi kaip naudojančios JAV gaminius naudoja Filmteck gaminius (jei trumpai, tai pats pigiausias gamintojas, 30$ už 50 GPD membraną. Kinietiška Hidrotek membrana kainuoja tiek pat).

 Pirminiai filtrai – komponentas užtikrinantis membranos ilgaamžiškumą. Internete vyrauja nuomonė, gal gera sistema privalo turėti bent 3 (tris) pirminius filtrus (mano nuomone, dažnai gali užtekti tik 2). Įdomu tai, kad daugelis Lietuvoje pardavinėjamų geriamo vandens sistemų naudoją tokią kombinaciją: 5 mikronų kietų dalelių filtras, anglies filtras (birios arba blokas), 1 mikrono kietų dalelių filtras. Pas mane, vandens tiekimo sistemoje, ant įėjimo jau stovi du filtrai (5 ir 1 mikrono), dėl to nematau prasmės RO sistemoje dėti 5 mikronų filtrą. Kita vertus užsienyje populiaresnės sistemos turinčios 2 anglies filtrus ir tik vieną kietų dalelių. Taip iš ateinančio vandens efektyviau pašalinamas chloras (galintis suardyti atbulinio osmoso membraną). Žinoma, tokios sistemos savikaina kokais 5-10 dolerių ( apie 15 Lt – 25 Lt) didesnė. Daugelis šaltiniu rekomenduoja dėti vieną kietų dalelių ir du anglies pirminius filtrus.

Priklausomai nuo to, kur bus naudojamas vanduo, už RO membranos statomi papildomi vandens kokybės gerinimo filtrai. Aktyvios anglies filtras statomas praktiškai visada (pagerina vandens skoni ir kvapą). Tokia sistema dažnai vadinama RO5 (3 pirminiai filtrai, 1 membrana, 1 aktyvios anglies filtras). Papildomai prie šios sistemos galima prijungti mineralizatorių (grąžina į vandenį atbulinio osmoso membranos pašalintus mineralus), UV filtrą (žudo mikroorganizmus) ir t.t.

 Korpusas. Dažnas pardavėjas, akcentuojantis, kad jo siūlomi filtrai pagaminti vakarų šalyse pabrėžia, kad tokių filtrų komponentai, tokie kaip korpusai, jungtys, ventiliai ir t.t. yra kokybiškesni, tarnaus ilgiau ir t.t. Tikriausiai tame yra teisybės. Pats susidūriau, kad Kinijoje gamintus filtrus reikia atidžiai patikrinti: per sujungimus jie yra linkę leisti vandenį. Bet pačių filtrų korpusų bei išsiplėtimo bakelio kokybė ir kiniškų filtrų atrodo gan solidžiai. Man asmeniškai patinka, kai pirmasis (kietų dalelių) filtras turi stiklinį korpusą: tuomet filtro būklę galima vertinti jo nenuėmus.

 Elektronika. Daugelis šiuo metu pardavinėjamų po „kriaukle kabinamų“ geriamo vandens sistemų neturi jokio elektroninio valdymo ar informacijos pateikimo sistemų. Nors elektronika šio filtro darbui ir nėra būtina, bet ji gali prailginti filtro tarnavimo amžių ir palengvinti jo priežiūrą. Pagrindiniai „elektronikos“ atliekami veiksmai:

  • Matuoja vandens užterštumą prieš ir po membranos. Taip galima nustatyti membranos būklę ir kada ją reikia keisti
  • Atsimena kada buvo pakeisti filtro komponentai ir primena apie jų tarnavimo laiko pabaigą
  • „Praplauną“ atbulinio osmosio membraną taip prailgindami jos tarnavimo laiką.

Tiesa, elektronika pabranginą RO sistemą bent 150 litų.

 Šiuo metu baigiu  testuoti savo įsigytą/susirinktą sistemą. Kai įsitikinsiu kad ji veikia taip kaip noriu – ją irgi aprašysiu.

 


Raktai: geriamo vandens filtrai, vandens sistemos, slegio kelimo sistemos, vandens slegis daugiabuciuose, geriamo vandens sistemos, kaip pasirinkti vandens filtra
Sep 202011
 

Su savo Android OS telefonu „kankinuosi“ jau daugiau nei tris savaites. Po truputi pradedu įprasti, susirinkti man reikiamas programas ir t.t. Šiame įraše norėčiau pasidalinti savo pastebėjimais, ką turėtų žinoti kiekvienas naujas Android telefono savininkas.

 Telefonas su Android operacine sistema, tai nedidelis kompiuteris, su savo privalumais ir trūkumais. Vienas iš tokių trūkumų – tai nelabai aiškios kilmės programėlių gausa. Daugelis jų geros ir naudingos. Kitos.. gali pridaryti daug kiaulysčių. Instaliuota programa, priklausomai nuo teisių, kurias jai suteikiate gali naudotis internetu (tiek beaidžiu WiFi, tiek ir mobiliuoju paketiniu 3G), rašyti ir skaityti SMS žinutes, tvarkyti Jūsų duomenis, skambinti ir t.t. Dar daugiau: į telefoną instaliuotos programos gyveną nuosavą gyvenimą – jos paleidinėja įvairius procesus (dažnai vartotojui net nematant). Tai eikvoja bateriją, lėtiną patį telefono darbą ir t.t. Pikčiausia, kad nėra standartinių priemonių ne tik sustabdyti nepageidaujamą instaliuotų programėlių veiklą, bet netgi pasižiūrėti, kas ir ką veikia Jūsų telefone.

 Pasidalinsiu savo patirtimi: per paskutines kelias savaites išbadžiau virš 100 įvaikių programėlių (kai kurias rimčiau, kai kurias tik instaliavau ir išmečiau). Šiuo metu pas mane telefone yra gal koks 30 programų, kurių didžioji dalis keliaus į šiukšliadėžę. Visas programas siunčiausi iš Android Market. Taigi, per šį laikotarpį buvau įsidiegęs programėlę, kuri (tikriausiai kad parodytų savo reklamą) sugebėdavo pati įsijungti paketinių duomenų (3G internetas) perdavimo funkciją. Kažkuri iš mano išbandytų programų per savaitę sugebėjo parsisiųsti 3GB (tris gigabitus) informacijos (iš kurių 800 Mb per vieną naktį). Turėjau įsidėjęs WiFi „monitorinio“ programikę, kuri net nepaleista sugebėdavo iškrauti bateriją per 20 valandų (kas naudoja bateriją galima pažiūrėti standartinėmis priemonėmis). Be to iš kažkur atsirado į užsienį išsiųstas SMS (nors nepamenu kad būčiau kam nors ką nors siuntęs). Ir visa tai su oficialiomis programomis iš Android Market. Žinoma, tikriausiai visais šiais atvejais pats esu kaltas, nes neskaitydavau aprašymų, nesigilindavau į programų nustatymus (palikdavau viską pagal nutylėjimą) ir t.t.

 Taigi, pagaliau priėjau prie 5 svarbiausių patarimų naujiems Android vartotojams:

  1. Prieš instaliuodami bet kokią programą į Android telefoną Jūsų visada prašo suteikti jai tam tikras teises (naudotis internetu, įrašyti duomenis į kortelę, skaityti/rašyti SMS ir t.t.). atidžiai perskaitykite kokių teisių Ekranas atsirandantis iškart paspaudus „Atsisiųsti“ mygtuką tikrai vertas Jūsų dėmesio. Reikėtų apsispręsti, ar tikrai norite suteikti įdiegiamai programai jos prašomų teisių (ir ar jai jų iš viso reikia). Siūlyčiau vengti programėlių prašančių per daug teisių (kurių prasmės Jūs nesuprantate)
  2. Instaliavę programa būtinai atidžiai perskaitykite visus nustatymus. Taip tikriausiai pavyks ne tik sutaupyti baterijos energiją, bet ir Jūsų laiką bent iš dalies žinosite ko iš įdiegtos programos galite tikėtis. Gaila… kad tie nustatymai retai apima ir automatinį pasileidimą ar informacijos paiešką internete.
  3. Jei nesate stiprus kompiuterių srityje, o apie Linux tik girdėjote troleibuse – nedarykite savo įrenginiui „rootinimo“ (tariasi rūtinimas). Taip, „rootintas“ telefonas turi daugiau galimybių, bet jis taip pat yra ženkliai pavojingesnis nepatyrusiam vartotojui: instaliuota programėlė kaip „rootas“ gali su Jūsų telefonu daryti ką tik nori, ir jai nebereikia jūsų leidimo (aprašyto 2 punkte).
  4. Venkite nelegalių programėlių. Geri dėdės, kurie platina nelegalius programinius produktus, kartais prie jų „nemokamai“ prideda ir kokį virusiuką, „backdoors“ ar kokią kitą kenkėjišką programėlę. Turiu negerą nuojautą, kad parsiuntus 1Gb duomenų naudojant 3G tinklą daugeliui mūsų kainuos ženklai brangiau nei piratinę programėlę nusipirkti legaliai. Čia net nekalbu apie galimą privatumo praradimą.
  5. Telefone laikykite minimalų reikalingą programėlių skaičių: nemaža dalis nenaudojamų programėlių, dėl mistinių priežasčių, yra linkusios kartkartėmis pačios pasileisti. Yra gan smagu stebėti kaip mažėja laisvos operatyvinės atminties

Apibendrinant: perėjimas prie Android OS telefono gali nemalinai kirsti per Jūsų piniginę išaugusiomis telefono sąskaitomis. Ypač jei ką ir kaip instaliuojant. Lietuvoje mobiliojo interneto kainos dar nėra draugiškos vartotojams, dėl to su išmaniaisiais telefonais, kurie „mėgsta“ internetą reikėtų elgtis atsargiai.

 


Raktai: android telefonai, programos android telefonams, android telefonas, rootintas telefonas, telefonai android, android telefonai lietuvoje, androidas telefonas, Ka daryt kaip samsung paleidineja android