Šiandien KTU vyko konferencija „Mokslas ir pramonė 2011“, kurios vienas iš pranešėjų buvo UAB „Visagino atominė elektrinė“ išorinių reikalų direktorius R. Vaitkus. Jo pranešimą galite paklausyti čia tiesa, su skaidrėmis ten kažkas ne taip: rodo ne tas kurias reikia ir dar mirksi.
Iš principo nebuvo pasakyta nieko naujo: pacituoti IAEA ir, atrodo, IEA skaičiukai, rodantys, kad atominė elektra yra pigiausia, paaiškinta, kad mums trūksta/truks galios (abejotina prielaida), kad patys mes galime pasigaminti tik brangią elektrą (apie 30 ct/kWh), ir kad būti atomine valstybe yra prestižas. Priėjas prie klausimo, o kiek gi galėtų kainuoti atominės pagaminta elektra p. Vaitkus pareiškė, kad tai komercinė paslaptis (ne jūsų reikalas) ir tuo pačiu nusistebėjo kad žiniasklaidoje ir tautoje atominės palaikymas blėsta. Beje, buvo paminėtos ir privalomos valstybės garantijos (norint pastatyti atominę), tik neaiškų ką valstybė turės garantuoti ar kreditus ar stabilias elektros supirkimo kainas. Čia vėl, nenorom, iškyla klausimas: kam tas strateginis investuotojas.. jeigu valstybę ne tik į projektą įneša VISĄ Lietuvos energetikos sektorių (Visagino UAB‘as yra akcijų valdytojas), bet dar ir turi suteikti garantijas…
Iš tiesų aš nesu visiškai tikras, ar naują atominę „tauta“ kada nors rimtai palaikė. Nuolat buvo formuluojamas klausimas: ar jūs norite pigios atominės elektros. Žinoma, dauguma atsakydavo teigiamai. Aš, asmeniškai, irgi noriu pigios elektros. Jeigu galima – geriau visai veltui. Nesvarbu ar atominės, ar žalios, ar oranžinės. Tik va problema – aš netikiu kad atominės pagaminta elektra bus pigesnė nei šiuo metu importuojama iš Rusijos (jau nekalbant apie galvos skausmą dėl saugumo, stabilumo ir branduolinių atliekų). 6-8 centai, kuriais kažkada švaistėsi energetikos ministras yra iš pasakų šalies (gal dėl to labiau patyrę kalbėtojai vengia net užsiminti apie kainą: tai komercinė paslaptis !!)..
Aš nesu nusistatęs prieš atominę energetiką. Jei būtų galimybė pratęsti Ignalinos AE darbą – aš būčiau tik už, bet naujos atominės statymas, visiško slaptumo sąlygomis man kelia nerimą. Ypač prisiminus kaip buvo statomas „Būtingės“ terminalas, o vėliau privatizuota „Mažeikių nafta“. Aš netvirtintu kad taip atsitiko būtinai tik dėl politikų ir kitų „atsakingų“ asmenų korupcijos, bet statant tokį objektą už svetimus pinigus ir dar be jokios atsakomybės gerų rezultatų tikėtis sunku (net jei normaliomis sąlygomis toks objektas ir būtų ekonomiškai naudingas, kuo aš, vėlgi, nesu įsitikinęs).
Keista, bet jei gerai pamenu, diskusija ar Lietuvai reikia atominės elektrinės niekada nevyko. Iš karto buvo nuspręsta kad reikia (o visi kurie manė kitaip – apšaukti tautos priešais ir Rusų šnipais). Ir dabar, atominės reikalingumas tvirtinamas „nepriklausomybės strategijomis“, skambiais šūkiais apie valstybės garbę ir prestižą, o kiek visas tas malonumas kainuos – ne tavo, mužike, reikalas: kiek kainuos tiek mokėsi, o jei nemokėsi.. prisiminsi „balanos gadynę“.
Gąsdina ir noro sinchroniškai dirbti su UCTE „priplakimas“ prie atominė statybos. Šis „projektukas“, kuri pagal savo investicijas tikriausiai bus tokios pačios eilės kaip ir atominės statybos, o pagrindinis privalumas bus tas, kad bus prarasta galimybė importuoti pigesnę Rusišką elektrą (ir teks imti brangesnę Lenkišką). Žinoma, jei atominę visgi pastatys, elektros importas kurį laika bus neaktualus, bet vis tiek nelabai matau prasmės laužyti šiuo metu esančią sistemą ir jungtis prie kitos.