Sep 112012
 

Arba Lietuvoje gerai gyvena tik pensininkai…

Šiandien statistikos departamentas išplatino 2011 metų skurdo rizikos rodiklius, kuriuos pamačius man ant nugaros plaukai pasišiaušė. Statistika, atvirai kalbant, primena katastrofą. Ar bent jau stichinės nelaimės padarinius

Visų pirma, 4 asmenų šeima skurdo riba 1452 Lt. 105 Eurai žmogui arba 3,5 eurai dienai.. Prie dabartinių energetinių resursų ir maisto kainų.. mažoka. Įvertinus skurdo gylį – šis skaičius nukrenta mažiau 2.5 euro/dienai.

O ir pats faktas, kad 1 iš 5 Lietuvos gyventojų oficialiai gyvena žemiau skuro ribos

Iš amžiaus grupių Lietuvoje labiausiai skursta vaikai. Praktiškai 1 iš 4 vaikų pernai gyveno už skurdo ribos.

Daugiavaikėse (3 ir daugiau vaikų) situacija Be pašalpų neišgyventų 2 iš 3 šeimų….

Visada sakiau kad vaikai Lietuvoje prabangos prekė.. bet tikrai negalvojau kad situacija tokia.

O geriausiai Lietuvoje gyventi pensininkams. Tik  mažiau nei 1 iš 8 pensininų gyvena žemiau skurdo ribos (palyginkite vaiku.. kurių 1 iš 4).

Žinoma, remiantis pasaulio banko duomenimis, Lietuvoje tik 0.2% gyventojų gauna mažiau nei 1.25 USD/dieną. (palyginimui Nigeryje virš 40%. Tiesa.. jiems šildymas pigiau kainuoja).

P.S. žinau kad realybė nuo statistikos skiriasi..  Nelegalus darbas, imigrantų pinigai. Nepaisant to, bet kuri save gerbianti vyriausybė gavus tokius skaičiukus privalėtų pasidaryti Seppuku. Ir tai galioja ne tik šiai, bet ir praėjusioms vyriausybėms.

Aug 162012
 

Atrodo akivaizdu: CCCP subyrėjo, kapitalistinės vakarų valstybės – triumfuoja. Bet pasižiūrėjus atidžiau.. galima susidaryti kardinaliai priešingą vaizdą: didžioji vakarų Europos, o ypatingai Skandinavijos gyventojų dalis seniai gyvena išvystyto socializmo sąlygomis. JAV irgi bėga ristele šia linkme. Žinoma, egzistuoja nedidelė visuomenės dalis, kuri „gyvena geriau nei turėtų“. Bet išimtys nepanaikina taisyklės.

Pasakysiu dar daugiau: atskiros asmenų (socialinės) grupės jau seniai pasiekė netgi komunizmą. Abejoju, ar be „gerovės valstybės“ pavyzdžio panosėje tiek ES, tiek JAV būtų tokios, kokios yra dabar. Manyčiau kad tai didelė tarybinės propagandos pergalė.

Tik gaila, kad nei socializmo nei komunizmo tvarumu aš netikiu.

Liūdnos mintys pritrūkus duonos ir paaiškėjus, kad per Žolinę Austrijoj nedirba nei viena maisto prekių parduotuvė poros kilometrų spinduliu. Išvystytas socializmas.

Aug 022012
 

(anti) Rinkiminis straipsnis.

Paskutinį dešimtmetį aktyviai dalyvauju visuose rinkimuose, klausausi partijų politinių programų, bet iki šiol nesu niekada nesu už nieką balsavęs. Visada balsuoju prieš ką nors. Mažesnio blogio koncepcija. Per paskutinius seimo rinkimus pasirinkimas buvo tarp žvaigždūnų ir konservatorių. Baldavau prieš žvaigzdūnus. Per prezidento rinkimus nebalsavau, nes nugalėtojas buvo žinomas iš anksto. Per savivaldybių rinkimus balsavau prieš Kupčinską. Kiek save prisimenu, visada balsuoju prieš ką nors. Renkuosi tarp blogai ir visiškos katastrofos. Ir vėliau tas blogai „atstovauja mane“.

Balsuojame už „fizionomijas“.

Nežinau kaip kitur, bet Lietuvoje partijų identiteto nebeliko. Ši „dešiniųjų“ konservatorių vyriausybė tikriausiai buvo pati kairiausia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Tokio noro viską nacionalizuoti dar nerodė nei viena vyriausybė. Partijų programos pasirinkime už ką balsuoti taip pat bevertės. Paskutinių seimo rinkimų konservatorių programa tikrai buvo viena stipriausių (gandai sklando, kad nepigūs konsultantai ruošė). Bet šioje programoje nebuvo nei II pakopos pensijų nusavinimo, nei VAE, nei aplamai viso Lietuvos energetikos sektoriaus išdraskymo.

Taigi, per rinkimus galima balsuoti tik myliu/nemyliu arba gražus/negražus arba tikiu/netikiu. O visa kita tai tik rusiška ruletė.

Klaninė struktūra

Pagal šiandien galiojančius rinkimų įstatymus, į valdžia yra du keliai: prisijungti prie jau veikiančių klanų (dar vadinamų partijomis) arba kurti naują. Pirmuoju atveju privalai žaisti vadovaudamasis klano interesais. Kol kilnosi teisingai rankutes būsi partijoje.. Antrasis variantas įmanomas tik jei esi žvaigždūnas ir seniai bei daug maišaisi mėlynuosiuose ekranuose. Kitų variantų nėra.

Ir net, jei per klaidą į seimą patektų tikras žmogus… tai situacijos niekaip nepakeistų. Nei vienas nei dešimt prieš sistemą nepapūs. Čia reikia revoliucijos. Nors ir revoliucija problemos neišspręs. Paprasčiausiai ateis nauji, labiau išalkę.

Kam atstovauja seimas ?

Ir apie kokį atstovavimą galima kalbėti, kai seimu pasitiki mažiau nei 6% gyventojų ?. Kažkodėl  manau kad bet kuris iš „arabų pavasario“ nuverstų lyderių buvo populiaresnis.. O ir ką reiškia „tautos atstovavimas“, kai atstovaujančia struktūrą  pasitiki tik 1 iš 17 piliečių ? Turim vos ne idealią revoliucinę situaciją. Tiesa… revoliucijos neturim. Ir tikriausiai dar ilgai neturėsim. Čia labai gerai suveikia apsauginis emigracijos vožtuvas.  Mums pakankamai ilgai ir sakyčiau efektyviai buvo kalama į galvą, kad su sistema nepakvosi. O ir kovoti dabar nebereikia: žymiai paprastesnis būdas susidėti lagaminus ir patraukti ten, kur geriau maitina. Tikriausiai kvailiai buvo sovietai kietai uždarę sienas. Būtų leidę „garui išeiti“ nebūtų jokių perestrojkų dar ilgai.

Kažkokie keisti ir nedaug kam suprantami valstybingumo idealai, tautiškumas, pilietiškumas tai tik tuščios sąvokos Mamonos valdomam pasaulyje. Aišku, krepšinis yra išimtis.. Bet nėra esminio skirtumo ar „sergi už savus“ po lietingu Londono dangum ar po apsiniaukusia Lietuvos padange.

Demokratija

Taip, mes turime teisę balsuoti. Bet dažniau ja pasinaudojame susikraudami lagaminus nei įmesdami balsavimo biuletenį už kažką, kuo tikime. Taip, egzistuoja pas mus valdančiųjų kaita, bet ji daugiau simbolinė: šiandien aš, rytoj tu.. poryt vėl aš. Tikros žmonių kaitos nėra, yra tik dalybos: laimėjusysis atsiriekia didesnį pyrago gabalą. Bet čia demokratija baigiasi. Pasakei kažką garsiai ar tik pakėlei ne taip ranką… ir turi problemą. Tiesa… į Sibirą nebesiunčia. Ir nebešaudo. Beje, nebešaudo iš žmogžudžių ar prievartautojų. Mamonos pasaulyje mušama per kišenę. Ir netoks žodis gali būti įvertintas brangiau nei žmogaus gyvybė.

Jul 202012
 

Verslo žinios paskelbė labai įdomų faktą. Cituoju:

“Estijos ir Lietuvos energetikos bendrovių atstovai, politikai jau porą metų deda pastangų, kad ES apribotų elektros importą iš Rusijos muito mokesčiais”
 

Paskutiniu metu esu gan nutolęs nuo Lietuvos problematikos, dėl man buvo naujiena kad Lietuvos politikai ir energetikai stengiasi įvesti muitus elektrai iš Rusijos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuva perka elektrą iš Rusijos už 14-20 ct/kWh, o vietoje pagamintos energijos supirkimas svyruoja ties 30+ centų kWh riba, galima suprasti lobistus, kurie nori įvesti muitą: pritaikius pakankam aukštą tarifą pradės apsimokės gaminti elektrą ir iš mėnulio šviesos. Atominės pagaminta elektra taip pat gali atrodyti labai pigi.. pritaikius “teisingus” muitus.

Žiūrint ne iš lobistinės varpinės toks elgesys galėtų būti traktuojamas kaip valstybės sabotažas: įvestas muitas automatiškai padidintu elektros kainą tiek verslui tiek gyventojams, reiškia kad ne tik sumažėtų žmonių disponuojamos pajamos, bet ir padidėtų išlaidos verslui (kiltų kainos, mažėtų konkurencingumas). Vien tik neigiamos pasekmės. Penktoji kolona dirba ?

Įdomus ir paminėtas terminas: pora metų. Vienareikšmiškai konservatoriškas būdas „mažinti kainas“. Kubilius, Sekmokas & Co.

Pikta, kad siekdami padidinti planuojamos statyti Visagino atominės elektrinės (VAE) ekonominį patrauklumą poliyikams visos priemonės geros, įskaitant ir didmeninės elektros kainos dirbtinį kėlima: pakankamai sukėlus kainas VAE siūlomą elektrą galima padaryti labai patrauklią. Tik kas iš to išloš ?

Mano nuomone vien tas faktas, kad VAE rankose sutelkta visa Lietuvos elektros energetika (tikriausiai tam, kad būtų galima užstatyti imant paskolą atominės statybai) yra didelė Lietuvos energetinio saugumo spraga. Dabar aiškėja, kad siekiant padaryti investicijas į VAE patrauklesnes siekiama sukelti didmenines elektros energijos kainas. Statom atomine bet kokia kaina, o po manęs nors ir tvanas ?

Bijau kad kuo toliau.. tuo daugiau tokių siurprizų mūsų laukia…

Jul 172012
 

Arba konservatoriškas komunizmo ilgesys

Kuo toliau šalį valdo Kubilius & Co, tuo labiau šis valdymas „nešą į kairę“. Galime prisiminti, kad tik atėję į valdžią konservatoriai „perpirko“ VST. Visą jų kadenciją tik ir girdėjosi pareiškimai apie poreikį ką nors nacionalizuoti: tai dujų perdavimo tinklus, tai šilumos ūkį. Ne mažiau „kairuoliškai“ skamba ir naujas premjero palaikomas pasiūlymas renovuoti daugiabučius savivaldybės lėšomis (vėliau, galbūt per sumažėjusias šildymo sąskaitas išleistus pinigus atsiimant iš gyventojų). Iš pirmo žvilgsnio idėja atrodo labai patraukliai (jei neklystu ji yra paremta „užsienio praktika“ ir Lietuvoje sklando jau daugiau nei dešimtmetį): gyventojams nereikia nieko užstatyti ar įsipareigoti bankams, įmonė (privati) užsiimanti renovacijos organizavimu pinigus atsiima per sumažėjusi šilumos suvartojimą (dėl to ji suinteresuota kad šis sumažėjimas būtų kuo didesnis). Be to vienai įmonei vystant kelis renovacijos projektus atsiranda galimybė skolintis pigiau ir bent dalinai diversifikuoti gyventojų nemokumo riziką.

Realybė, mano nuomone, kiek kitokia: visų pirma renovacija apima ne tik priemones skirtas sumažinti šilumos suvartojimą, bet ir kapitalinį namo ir jo sistemų remontą, dėl to investicijos vien šilumos sutaupymas neatpirks Ypač per verslui patrauklų terminą. Jei tokią renovaciją organizuos savivaldybė ar jos sukurta VŠĮ turėsime tipinė finansinės katastrofos scenarijų: politinių vėjų blaškomi valdininkai (ar politiniai VŠĮ vadovai) neturi nei atsakomybės nei paskatų (o dažnai ir kompetencijos) užtikrinti efektyvų renovacijos procesą. Jei trumpai – gausime daug nedidelių valdovų rūmų išsibarsčiusių po visą respubliką (nekalbant jau apie tai, kad skolintis pinigų didelei daliai savivaldybių neleistų šiuo metu galiojantys limitai).

Kita, grynai lietuviška tokio renovavimo būdo problema: komforto lygis. Niekam nepaslaptins, kad senuose daugiabučiuose vidaus temperatūra žiemą gali nukristi gerokai žemiau sanitarių normų (18 laipsnių). Pačiam yra tekę gyventi daugiabutyje, kur šaltomis žiemos naktimis temperatūra nukrisdavo iki12 laipsnių). Turiu negerą įtarimą, kad atlikus renovaciją „investuotojo“ lėšomis namo gyventojų komforto  poreikis ženklai pakils (iki kokių 20-21 laipsnio) ir realus energijos reikalingos pastato apšildymui sutaupymas taps gerokai mažesnis nei tikimasi.

Be to toks renovavimo būdas nesprendžia didelių sąskaitų už šildymą problemos: jos lieka tokios pat ar bent jau panašios. Tiesa, namas taps išoriškai patrauklesnis, o ir valstybės mastu renovacija yra gerai: didėja užimtumas, gerėja užsienio prekybos balansas.

Pabaigai: ir pats principas, kad ateina geras dėdė politikas (savivaldybės) ir sutvarko tavo namą.. nemokama man nepatinka (ir nėra konservatoriškas). Tokiu būdu siunčiami labai blogi signalai gyventojams, ne tik mažinantys asmeninę atsakomybę už save (ir savo būstą) bet ir premijuojantis tinginius ir lodarius: pats nieko nedarai.. kiti ateina ir padaro. Ir kaip visada lieka nuskriausti individualių namų savininkai, kurie turi mokėti už kolūkiečių gerovę.