Restoranas „Master grill“, Kaunas

 Laisvalaikis  13 Responses »
Jan 022012
 

Restoranas „Master grill“ įsikūręs Kauno savanorių prospekto viduryje, šalia buvusio buitinių paslaugų kombinato „Juzė“. Šalia restorano yra pakankamai didelė aikštelė, kuru savaitgalio metu buvo pustuštė – taigi problemų su automobilių parkavimu tikriausiai nebus. Be to Savanorių prospektų kursuoja begalė viešojo transporto.

„Master grill“ save pozicionuoja kaip „steak house“. Lietuviškai tikriausiai tai būtų kepsnių namai. Iš tiesų, jų meniu dominuoja kepta mėsa, nors galima pasirinkti iš žuvies patiekalų ar sūrio kepsnį. Meniu pasirinkimas gan platus, ir didžiąją dalį patiekalų jie iš tiesų gali paruošti. Firminiais patiekalais laikomi guliašo sriuba ir kepsniai ant lavos akmenų.

 Guliašo sriuba patiekiama originaliame kaltiniame dubenėlyje kabančiame specialiame stove. Sriubą šildo po juo dubenėliu deganti žvakė. Atrodo labai patraukliai. Tiesa, pats guliašas mane nelabai sužavėjo: buvo gan skystokas, nors mėsa išvirus gerai ir skonis neblogas.

Kepsniai ant lavos akmenų gali tapti atskira pietavimo šiame restorane atrakcija: ant įkaitinto lavos akmens atneša padėtą žalios mėsos gabalą, kurį pats turi išsikepti (yra aliejaus, padažu ir t.t.). Šis patiekalas patiko. Mėsa buvo teisinga, o ir pats reguliuodamas jos apkepimo laipsnį gali gauti tiksliai tokį patiekalą kokio norį. Vienintelis trūkumas – prie kepsnio praktiškai nėra nei bulvių nei daržovių, dėl to jas teks užsisakyti papildomai (padavėja apie tai galėtų užsiminti prieš užsakant). Patiekalas tikrai patiko.

Arbatos pasirinkimas nors ir nėra didelis, bet arbata skani ir paduodama specialiuose plikymui skirtuose puodeliuose. Šiuo aspektu su „Master grill“ irgi viskas tvarkoje.

Aptarnavimas taip pat paliko teigiamą įspūdį. Nors salėje dirba tik viena mergina (o staliukų tikrai nemažai) bet ji viska spėja ir tuo pačiu nėra įkyri. Ko nors paklausus – visada paaiškina ar pataria. Normalus profesionalus aptarnavimas.

Interjeras, nors švarus ir tvarkingas man nelabai derinasi su klasikiniu „Steak House“. Ypač viduryje salės pastatyta knygų spinta. Aš suprantu, kad ji skirta sukurti kelias atskiras erdves.. bet knygos ir steikai mano nuomone nedera.

Tiesa, kainų lygis čia nėra „ekonominis“. Norint normaliai pavalgyti reikia planuoti apie 50 Lt/žmogui. Bent jau mano biudžetui tai tikrai ne kasdieninių pietų vieta. Kita vertus „Master grill“ puikiai tinka norint ką nors atšvęsti ar paminėti: klientų aptarnavimo salė suskirstyta į keturias erdves kurias sėkmingai gali okupuoti didesnė ar mažesnė kompanija.

Reziumė: „Master grill“ gera, bet nepigi vieta pavalgyti ar ką nors atšvęsti Kaune. Maistas skanus, aptarnavimas malonus. Kainos prie didesnių.

 


Raktai: kepsniai kaune, steikai kaune, steikas kaune, mail e-laiptai lt

Grupinio apsipirkimo svetainės kaip minų laukas

 Laisvalaikis  9 Responses »
Dec 072011
 

Mėgstu pirkti. Daug ir pigiai. Dėl to dažnai peržiūriu grupinio apsipirkimo svetaines, kurių Lietuvoje yra bent jau 30. Vienos jų rimtesnės, kuriose galima įsigyti paslaugų už teisingą kainą (daiktų įsigyti per grupinio apsipirkimo svetaines gerokai sunkau).. bet didžioji dauguma  nuolatos visokį šlamštą siūlo. Pradedant nuo lipdukų mobiliesiems telefonams saugančių nuo radiacijos ir baigiant Himalajų druska gydančia nuo visų ligų. Tokiose svetainėse siūlomų prekių aprašymai dažnai būna ne tik kad netikslūs bet dar ir melagingi (kaip kad vis dar platinamas šuns vilnos diržas.. iš tiesų pagamintas iš avies vilnos su šuns ir lycra).

 Didžioji dalis grupinio apsipirkimo svetainių su grupiniu apsipirkimu neturi nieko bendro: reikiamas nupirkti prekių skaičių niekingai mažas: svyruoja nuo 1 iki 5. Tai eilinis kanalas naudojamas iškišti užsigulėjusias prekes, ar pasireklamuoti nepaklausiam paslaugos tiekėjui. Žinoma, būna ir išimčių, bet jos paskęstą šlamšto jūroj. Bet čia aš nesiimsiu aiškintis kurie pasiūlymai geri, kurie ne. Čia jau kiekvieno pirkėjo asmeninis reikalas. Norėjau tik pateikti kelis faktus, kaip grupinio apsipirkimo svetainių savininkai/operatoriai mulkina savo klientus.

 Pats populiariausias mulkinimo būdas – neteisingos informacijos apie pasiūlymui pateiktas prekes/paslaugas. Dažniausiai pasiūlymo dydis automatiškai koreguojasi prikasomai nuo nupirktų prekių skaičiaus. Algoritmas elementarus: pasakai kad bus 50 kuponu… skubėkit pirkti nes tuoj nebeliks. Ir žmonės skuba (ypač jei pasiūlymas atrodo patraukliai ir yra nupirkta koks 35 iš 50 pasiūlytų kuponų). Bet pasiekus magišką skaičių 50 pasiūlymas praplečiamas iki 100, vėliau 150 ir t.t. Kiti pardavėjai pateikia ne nupirktų prekių o aplankymų puslapyje skaičių. Maždaug taip: preke sudomėjo 500 žmonių. Atrodo įspūdingai.

 Kiek mažiau pastebimas (ir tikriausiai naudojamas) nupirktų prekių kaičiaus klastojimas. Jei prekės visai visai neperka.. galima parodyti kad ji paklausi ir galbūt abejojantis pirkėjas apsispręs. Neseniai stebėjau siurblio “akciją” viename iš grupinio apsipirkimo svetainių. Per pirmas 3 dienas buvo nupirkti 5 siurbliai. Po to skaičius magiškai padidėjo iki 35… vėliau vėl niekas “nepirko”.

 Kitas būdas “gaudyti” nepastabius pirkėjus – kupono mokestis. Yra mokestis už prekę.. bet yra papildomas kupono mokestis.

 Klaidinti vartotojus (nesinori vartoti žodžio apgaudinėti) galima ir pamirštant nurodyti papildomas išlaidas. Buvo kažkada labia patrauki kelionė į Italiją. Be kelionės išlaidų (čia suprantama) ir su PRIVALOMU maitinimo pirkimu, kuris neįskaičiuotas į kuponą. Nepastebėjai šios smulkmenos.. ir kelionė tau kainuos kelis kartus brangiau. Nes siūlomas apgyvendinimas buvo sąlyginai pigus, o va maitinimas.. brangus.

Esu matęs paštu siūlomų prekių, kurių siuntimo išlaidos neįtrauktos į kuponą (ir apie jas visai pamirštama užsiminti). Tuomet, nepastabus “grupinio apsipirkimo” svetainių lankytojas būna nelabai maloniai nustebintas papildomų 10 ar net daugiau Lt mokesčiu už siuntimą.

 Vienu metu buvo labai populiarūs nuolaidų internetinėse parduotuvėse kuponai.. Vieni jų buvo visai normalūs (skirti visai parduotuvei ar konkrečiai  prekių grupei), kiti.. buvo skirti tik specialiai pažymėtoms prekėms. Jei nepasižiūrėjai kad taip pažymėtų prekių visoje parduotuvėje tėra koks 20.. ir tos pačios iš siaubų skrynelės.. pinigus išmesi vėjais.

 Visada, perkant grupinio apsipirkimo svetainėse reikia bent kelis kartu perskaityti visą aprašymą. Tuomet nebūsite nustebinti kad jūsų įsigyta prekė neturi garantijos, ar norint iš tiesų gauti Jūsų įsigytą paslaugą reikia iš anksto registruotis, ir paslauga bus suteikta jos tiekėjui (bet nebūtinai jums) patogiu laiku ir forma.

 O juokingiausia, kai tas pats “pasiūlymas” keliauja per kelis/keliolika “grupinio” apsipirkimo portalų. Tos kelionės metu kinta (kartais labai ženkliai) kaina prieš nuolaidą (ir nuolaidos dydis). Galutinė kaina dažniausiai išlieka panaši (svyruoja tik keliais litais)

 Pastebėjau, kad paskutiniu metu didelė dalis “grupinio apsipirkimo” svetainių siūlomos produkcijos už dvigubą kainą perpardavinėjami niekučiai iš Kinijos e-parduotuvių, neturintys nei kokybės nei garantijos. Tikriausiai koks nors tipelis, pasivadinęs IDV ar UAB taip iškišinėja “lievą’ prekę.


Raktai: suns vilnos dirzas

Užkandinė IPU Kaune

 Laisvalaikis  2 Responses »
Dec 052011
 

Savaitgali aplankėme greito rytietiško maisto restoraną IPU. Tai neseniai Kauno senamiestyje (Nemuno gatvėje) atsidariusi maitinimo įstaiga, kuri (tikriausiai) stengiasi papildyti  greito maisto „restoranų“ nišą. IPU savo lankytojams siūlo makaronų ar ryžių patiekalus, sumuštinius, salotas bei sušį. Lankytojas yra priverstas pasirinkti pagrindinį ingredientą (makaronai, ryžiai ar pan.) ir priedus (kumpis, krevetės, svogūnai, etc.) Jei nenorite sukti galvos, koks komponentas su kokiu geriausiai dera – tėra vienintelis pasirinkimas: suši.

Restorano vieta patogi: šalia Birštono gatvės (net darbo diena netoliese visada galima nemokamai palikti automobilį), o bastantis po senamiestį irgi visai šalia. IPU interjeras skurdus. Ne japoniškas minimalizmas.. o paprasčiausiai skurdas: nebaigtos kalti grindjuostės, ekonominės klasės (ar paprasčiausiai nevisai teisingai sudėtas) laminatas, vyniojamuoju popieriumi apklijuoti radiatoriai ir keli staliukai kuria kažkokį nebaigtumo įspūdį. Vietos IPU turi tikrai nemažai (palyginus su kitais panašiais restoranai), o staliukus gal tik kokius 5 (plius vieną, baltą, sofutę). Labai daug tuščios, niekuo neužpildytos vietos. „Virtuvė“ nuo restorano atskirta dalinai stikline pertvara. Norint galima pasižiūrėti kaip darbuojasi virėjas (tikrai gražu), bet virtuvės  ventiliacija arba per silpna arba visai neveikia: kaitinamo aliejaus kvapas jaučiamas visoje patalpoje. Tiesa, sakuros piešinys priderintas prie arbatos puodelių patiko.

Meniu kaipo tokio nelabai ir yra. Yra komponentų sąrašas, kurį gali pasirinkti prie ryžių/makaronų/salotų/pyrago, dėl to pirma karta užėjus greitai pavalgyti tikrai nepavyks (tenka skaityti ir galvoti ką su kuo komponuoti). Užsienieniuose aš labai mėgstu buterbrodines (ir panašias įstaigas) kur nemokant kalbos galima greitai ir skaniai pavalgyti: parodai pirštu ir sakai: this this and this. Pagrininis tokių įstaigų akcentas – baras/vitrina su išrikiuotais ingredientais. IPU tokio daigto nėra. Gal dėl to, kad jie pretenduoja būti restoranu.. o restorane ne lygis rodyti ingredientus. Gėrimų meniu iš viso neegzistuoja. Jei ko nors nori – reikia klausti.

Aptarnavimas taip pat neblizga. Gal oficiantė buvo pavargus nuo vakar (penktadieniais IPU dirba iki 6 ryto, o mes buvo šeštadieni apie 12). Gal šiaip labiau domėjosi kitais klientais (tuo metu ten buvo dar dvi kompanijos, iš bendravimo stiliaus supratau kad padavėjos (o gal savininkės) draugai). O gal šiaip patirties nėra. Kol rinkomės ingredientus užsakomiems makaronams.. ji stovėjo kaip prilipus. Kai užsakėm pagrindinį patiekalą.. jau taikėsi pabėgti… gerai kad spėjau dar ir arbatos užsisakyti. Lėkštę „atėmė“ dar nevisai pabaigus valgyti. Valgėm dviese, tai vienam patiekalą atnešė maždaug 10 minučių ankščiau nei kitam. Tikriausiai virėjas turi tik vieną keptuvę. Vienintelis pliusas – baigus pasiteiravo: ar skanu.

Vienintelis dalykas kas tikrai patiko – tai maistas. Makaronai buvo teisingai išvirti, ingredientai irgi normaliai paruošti, porcijų dydis – pakankamas. Pavalgėm skaniai. Tiesa, arbata (žalia) buvo tragiška. Net cukrus „skonio“ pilnai neužmušė. Nors su arbatom daugelis įstaigų problemų turi. Dažniausiai naudojamos ne pačios aukščiausios kokybės arbatos popieriniuose pakeliuose. Gal tik aš vienas jas geriu ? Kitu atveju investicija į normalią plikomą arbatą (kuri dažnai kainuoja panašiai kaip ir popieriniuose pakeliuose) ir puodelius tikrai atsipirktų pakankamai greitai.

Reziumuojant: IPU maistas ir vieta – pasirinkti gerai, bet prieš atsidarydami galėjo investuot dar bent koki 20 litų ir pabaigti kalti plintusus. Ir personalą bent jau apmokytą pasirinkti reikėjo. Vien gero virėjo ne visada pakanka. Kadangi šiame rajone maitinimo įstaigų tikrai netrūksta, tai dienos metu tikriausiai rinkčiausi kitą vietą (nebent imti maistą išsinešimui). Naktį.. kai daugiau niekas nedirba gal ir neblogas.

Papildyta 2011 12 28. Po teigiamo komentaro, neseniai vėl apsilankėme IPU.  Tikrai, jie turi ir kitokį meniu, kur surašyti patiekalai o ne ingredientai. Turi jie ir alkoholio meniu (kuris yra pakankamai platus). Visi kiti pastebėjimai išlieka: salė ne iki galo paruošta, makaronai tikrai labai skanūs…  ir padavėja (savininkė ?) nelabai tinkanti greito maisto restoranui. Itariu ji žymiai labiau tiktų dirbti kokiam restorano bare ar bohemiškoje vyninėje. O dar geriau ofise su balta apykakle. Tai tik mano subjektyvūs pastebėjimai

 


Raktai: ipu sushi, ipu kaunas, ipu maistas, ipu meniu

Geriamo vandens filtrai: praktiniai pastebėjimai

 Laisvalaikis  6 Responses »
Nov 022011
 

Jau keli mėnesiai džiaugiuosi savo vandens gryninimo sistema. Kaip ir pagal kokius kriterijus rinkausi aprašyta čia.

 Šiame įraše noriu pasidalinti informacija apie tai kokį filtrą ir kodėl išsirinkau, bei savo nuomonę apie jį. Po ilgų svarstymų apsistojau ties 100% kinietišką sistemą Hidrotek A01:  (pirkau per vokietijos ebay ir su atsiuntimu į Lietuvą man kainavo be kelių centų 400 litų). Tai pati pigiausia 5 pakopų sistema su slėgio pakėlimo siurbliuku kurią radau. Prie progos įsigijau dar ir pigiausią 6 pakopų PurePro sistemą (su mineralizacijos filtru), kurią naudosiu kaip atsarginių dalių šaltinį. Tiesa, PurePro pirkau Lietuvoje.

 Komplektacija ir surinkimas.

Mano pasirinkto geriamo vandens gryninimo filtro komplektacija beveik standartinė: atvirkštinio osmosio membrana, 3 anglies filtrai (LT platinamuose dažniausiai naudojami 2) ir vienas kietu dalelių filtras (LT platinamose sistemose dažniausiai naudojamai 2).

Filtro korpusai pagaminti iš storos plastmasės su vienguba prispaudžiama tarpine. Palyginimui PurePro korpusai pagaminti iš plonesnės (lengvesnės) plastmasės, bet sandarinimas kokybiškesnis: du O-žiedai. Mano subjektyvia nuomone PurePro filtrų korpusai pagaminti kokybiškiau.

Sistemos sujungimas – tragiškas: išsitraukus iš dėžės kelios jungtys leido vandenį, o slėgio pakėlimo siurblys buvo pajungtas priekiai prieš membraną (rekomenduojama jį jungti tarp pirmo ir antro filtro. Taigi, teko praktiškai visą sistemą perrinkti.

Kitas sistemos trūkumas – metalinis rėmas ant kurio sukabinti filtrai/varikliukas aiškiai per plonas (pakabinus ant sienos visa sistema sulinko ir filtrų apačia prisiplojo prie sienos). Taigi, kai ateityje reikės pakeisti filtrus – teks nukabinti visą sistemą.

Jei rinkčiausi iš naujo, tikriausiai būčiau linkęs sumokėti kelis papildomus litus (O gal ir visą 100) už tai kad gauti pirmą (kietų dalelių) „kolbą“ iš permatomo plastiko o visą sistemą surinktą teisingai.

Mano pasirinkta sistema neturėjo jokio valdymo/matavimo komponentų. Iš principo jie nėra labai reikalingi, bet aš mėgstu viską matuoti, taigi papildomai nusipirkau/įmontavau manometrą ir dviejų kanalų TDS daviklį.

Dirbdamas siurblys užkelia slėgį iki 7 atmosferų (optimalus membranai slėgis). Siurblys gamintojo parinktas teisingai.

 Vandens kokybė.

Rinkdamasis filtrą perskaičiau galybę įvairių nuomonių, kad grynas vanduo (teoriškai per atbulinio osmosio sistemą praeina tik toks) yra nesveikas, neskanus, turi nemalonų kvapą ir t.t. Paveiktas tokių nuomonių paskubėjau įsigyti mineralizacijos filtrą.. kurio man dabar visai nereikia.

Vandns „užterštumas“ prieš patenkant į mano RO-5 sistemą, išmatuotas TDS davilio: 350-380, praėjus pro sistemą jis nukrinta iki12-20. Aš suprantu, kad mano TDS daviklis elementariai matuoja ne daleles esančias vandenyje, bet jo varžą. Nepaisant to – filtro efektyvumas akivaizdus.

Pro filtrą praėjusio vandens skonis ir kvapas (mano subjektyvia nuomone) yra neutralus. Tiksliau nėra nei skonio nei kvapo.

Kitas populiarus internetinis mitas susijęs su RO sistemomis, teigiantis, kad toks vanduo yra rūgštinis ir dėl to nelabai sveikas taip pat nepasiteisino. Prieš patenkant į filtrą mano vandens PH buvo 8, išėjus iš filtro – 7. Sakyčiau pats neutraliausias vanduo koks tik gali būti.

 Reziumuojant: Pats pigiausias kokį radau rinkoje geriamo vandens paruošimo filtras puikiai atlieka savo funkcijas. Tiesa, kad „atvesti jį į protą“ man prireikė kelių valandų, bet nei dėl paties filtro nei dėl slėgio pakėlimo siurblio kol kas pretenzijų neturiu.


Raktai: vandens filtrai, geriamojo vandens filtrai, vandens filtrai atsiliepimai, koki vandens filtra pasirinkti, purepro filtrai, vandens pompa geriamam vandeniui

Geriamo vandens sistemos: kaip išsirinkti ?

 Laisvalaikis  11 Responses »
Sep 212011
 

 Geriamo vandens sistemos, liaudyje žinomos kaip atbulinio osmoso (reverse osmosis) arba RO yra bene labiausiai mitais apipinta namo infrastruktūros dalis. Dažnam teko susidurti su komivojažieriais einančiais per namus/butus ir siūlančiais vandens gerinimo sistemas kainuojančias po kelis ar net keliolika tūkstančių litų. Kitam pasirinkimo spektro gale yra sistemos, kainuojančios vos kelis šimtus litų. Jei visai tiksliai normalią 5-6 pakopų RO sistemą galima nusipirkti už nepilnus 400Lt.

 Kai pats pradėjau ieškoti geriamo vandens sistemos pirmas klausimas, kuris man kilo – kuo skiriasi atbulinio osmosio komplektas už 4500 Lt ir 400 Lt ? Ir ar tikrai sistema kainuojanti 4500 Lt verta tokios kainos. Į šiuos klausimus ir pabandysiu žemiau atsakyti.

 Svarbiausias klausimas prieš renkantis geriamo vandens sistemą – koks slėgis jūsų vandentiekio sistemoje. Atbulinio osmoso membranos optimaliai dirba esant 3-7 atmosferų slėgiui, optimalus rekomenduotinas – 6 atmosferos. Jei jūsų sistemoje slėgis mažesnis – teks rinktis sistemą su slėgio kėlimo siurbliu. Jei slėgis didesnis – teks jį mažinti. Esant per mažam slėgiui bus švaistomas vanduo. Jei Jūs planuojate statyti geriamo vandens sistemą nuosavame name, kur vanduo tiekiamas hidroforo pagalba – Jums tikriausiai teks statyti slėgio kėlimo siurbliuką. Jei gyvenate daugiabutyje – gali tekti mažinti slėgį (gerokai pigiau nei siurblys). Bet kuriuo atveju prieš renkantis sistemą tikslinga būtų vandens slėgį pasimatuoti.

 Pagrindinis RO sistemos komponentas – atbulinio osmoso membrana. Jos pagalba yra pašalinami pagrindiniai teršalai ir teoriškai, paeina tik grynas vanduo. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį membranos rūšiuojamos – tai jų pralaidumas, matuojamas galonais per dieną. Buitinėms membranoms šis dydis svyruoja 50 GPD, 75 GPD, 100 GPD. Nelabai galiu įsivaizduoti šeimą suvartojančią daugiau nei 100 galonų per dieną. Taip pat svarbu ir pačios membranos kokybė (dažnai reklamose vyrauja teiginiai: membrana pagaminta JAV). Jei gamintojo šalis neakcentuojama – membrana bus pagaminta Kinijoje. Internete vyrauja nuomonė, kad gera membrana gali tarnauti 3-5 metus, normali (įskaitant kiniškas) – 2 – 4 metus. Turiu įdomų įtarimą, daugumoje sistemų, kurios naudoja standartinio tipo membranas ir  reklamuojasi kaip naudojančios JAV gaminius naudoja Filmteck gaminius (jei trumpai, tai pats pigiausias gamintojas, 30$ už 50 GPD membraną. Kinietiška Hidrotek membrana kainuoja tiek pat).

 Pirminiai filtrai – komponentas užtikrinantis membranos ilgaamžiškumą. Internete vyrauja nuomonė, gal gera sistema privalo turėti bent 3 (tris) pirminius filtrus (mano nuomone, dažnai gali užtekti tik 2). Įdomu tai, kad daugelis Lietuvoje pardavinėjamų geriamo vandens sistemų naudoją tokią kombinaciją: 5 mikronų kietų dalelių filtras, anglies filtras (birios arba blokas), 1 mikrono kietų dalelių filtras. Pas mane, vandens tiekimo sistemoje, ant įėjimo jau stovi du filtrai (5 ir 1 mikrono), dėl to nematau prasmės RO sistemoje dėti 5 mikronų filtrą. Kita vertus užsienyje populiaresnės sistemos turinčios 2 anglies filtrus ir tik vieną kietų dalelių. Taip iš ateinančio vandens efektyviau pašalinamas chloras (galintis suardyti atbulinio osmoso membraną). Žinoma, tokios sistemos savikaina kokais 5-10 dolerių ( apie 15 Lt – 25 Lt) didesnė. Daugelis šaltiniu rekomenduoja dėti vieną kietų dalelių ir du anglies pirminius filtrus.

Priklausomai nuo to, kur bus naudojamas vanduo, už RO membranos statomi papildomi vandens kokybės gerinimo filtrai. Aktyvios anglies filtras statomas praktiškai visada (pagerina vandens skoni ir kvapą). Tokia sistema dažnai vadinama RO5 (3 pirminiai filtrai, 1 membrana, 1 aktyvios anglies filtras). Papildomai prie šios sistemos galima prijungti mineralizatorių (grąžina į vandenį atbulinio osmoso membranos pašalintus mineralus), UV filtrą (žudo mikroorganizmus) ir t.t.

 Korpusas. Dažnas pardavėjas, akcentuojantis, kad jo siūlomi filtrai pagaminti vakarų šalyse pabrėžia, kad tokių filtrų komponentai, tokie kaip korpusai, jungtys, ventiliai ir t.t. yra kokybiškesni, tarnaus ilgiau ir t.t. Tikriausiai tame yra teisybės. Pats susidūriau, kad Kinijoje gamintus filtrus reikia atidžiai patikrinti: per sujungimus jie yra linkę leisti vandenį. Bet pačių filtrų korpusų bei išsiplėtimo bakelio kokybė ir kiniškų filtrų atrodo gan solidžiai. Man asmeniškai patinka, kai pirmasis (kietų dalelių) filtras turi stiklinį korpusą: tuomet filtro būklę galima vertinti jo nenuėmus.

 Elektronika. Daugelis šiuo metu pardavinėjamų po „kriaukle kabinamų“ geriamo vandens sistemų neturi jokio elektroninio valdymo ar informacijos pateikimo sistemų. Nors elektronika šio filtro darbui ir nėra būtina, bet ji gali prailginti filtro tarnavimo amžių ir palengvinti jo priežiūrą. Pagrindiniai „elektronikos“ atliekami veiksmai:

  • Matuoja vandens užterštumą prieš ir po membranos. Taip galima nustatyti membranos būklę ir kada ją reikia keisti
  • Atsimena kada buvo pakeisti filtro komponentai ir primena apie jų tarnavimo laiko pabaigą
  • „Praplauną“ atbulinio osmosio membraną taip prailgindami jos tarnavimo laiką.

Tiesa, elektronika pabranginą RO sistemą bent 150 litų.

 Šiuo metu baigiu  testuoti savo įsigytą/susirinktą sistemą. Kai įsitikinsiu kad ji veikia taip kaip noriu – ją irgi aprašysiu.

 


Raktai: geriamo vandens filtrai, vandens sistemos, slegio kelimo sistemos, vandens slegis daugiabuciuose, geriamo vandens sistemos, kaip pasirinkti vandens filtra
 Older Entries  Newer Entries