Kaip taupyti (elektros) energiją

 Komentarai  19 Responses »
May 202010
 

Taupykime elektrą, naudokime žvakes !

Šiandien kolega atsiuntė RST projekto tiek kiek reikia  išleistą elektroninė knygą apie elektros taupymą.

Idėja labia gera. Tautą reikia šviesti. Problema tik ta, kad į šią savo brošiūrą jie surašė ne tik gerus, bet ir abejotinus ar blogus patarimus. Aiškiai jaučiama, kad projektukas darytas valdiškos kontoros tik dėl to, kad užsidėti pliusiuką. Kelios klaidos:

  1. 3 puslapyje yra rekomenduojama kaitrines lemputes keisti diodinėmis.. nes jos atsiperka. Autorius tikriausiai norėjo parašyti “dienos šviesos” ar “taupiosios”. Nes šviesos diodai uš “taupiąsias” lemputes sunaudoja daugiau energijos (tam pačiam šviesumo lygiui) ir yra nuo kelių iki keliolikos kartų brangesni. Norėdami sutaupyti – nenaudokite šviesos diodų (šiuo metu, ateityje tai gal ir pasikeis.)
  2. 3 puslapyje siūloma šviesos šaltinius išdėstyti tolygia per visą plotą. Jei norite apšviesti sporto salę ar sandėlį – idėja gera, bet jei reikia apšvietimo gyvenamoms patalpoms, siūlyčiau apšvietimą daryti sekcijinį apšvietimą su keliais jungikliais, koncentruojant galingesnius šviesos šaltinius ten, kur jų reikią (pvz. virtuvėje prie darbo vietos)
  3. 4 puslapyje siūloma elektrinę viryklę įjungti iš anksto (ir tai vadinama energijos taupymu).
  4. 4 puslapyje šaldiklį siūloma atitirpinti kas savaitę..
  5. 5 puslapyje siūloma taupyti naudojant žadintuvą su baterijomis (o ne maitinama iš elektros tinklo). Dėl šito nesu tikras.. bet skamba įtartinai
  6. 7,8 puslapiuose siūloma taupyti elektrą deginant žvakes. Galiu papildyti: deginant balaną galima sutaupyti dar daugiau !
  7. 7 puslapyje siūloma vandenį šildyti tik tam tikru paros metu (ryte ir vakare). Logikos tame nėra, nes jei tai momentinis šildytuvas, tai jis nenaudos elektros kol neleisite vandens, jei tai tūrinis šildytuvas, esminio skirtumo kada jis kaista nėra, nes karštas vanduo vėsta labai lėtai. Va jei būtų paminėję naktinę elektrą, būtų žymiai geriau.
  8. 9 puslapyje siūloma elektrinį vandens šildytuvą prijungti prie dujų katilo. Suprasčiau jei siūlytų prijungti kombinuotą.. bet elektrinį ?
  9. 9 puslapyje likau nesupratęs, ką turi bendro skalbimo mašinos filtrai ir šildymas. Galbūt dėl kad skalbimo mašinos kolkas nesu ardęs.

 Šioje brošiūroje taip pat siūloma išjunginėti įvairius elektros prietaisus iš rozečių kai jie nenaudojami. Idėja gera ir teisinga, tik praktikoje to padaryti neišeina: daugelis šiuolaikinių namų prietaisų turi laikrodžius, kurie, išjungus prietaisą iš rozetės “nusimuša”. Tokiu atveju kas karta įsijungus prietaisą.. iš naujo teks nustatinėti laikrodį.

Labai primygtinai siūloma naudotis apšvietimą įkraunamą saulės energija. Vėlgi idėja atrodo gražiai bet praktikoje nepanaudojama. Kad gauti pakankamą apšvietimą reikia nemažo saulės elementų ploto (niekada neatsipirks). O tie žaislai, kur šiuo metu pardavinėja sodo/daržo skyriuose pajėgūs tik “pamaitinti” vieną “antikvarinį” šviesos diodą, Prie tokio apšvietimo žiūrėti TV ar skaityti akims nėra gerai.

Nuotolinio valdymo pultuose naudoti pakraunamas baterijas irgi prasilenkia su elementaria logika. Pulteliai naudoja labai mažai energijos, dėl to pakraunamos baterijos niekada neatsipirks.


Raktai: kaip taupyti elektra

Gelbėkime Lietuvos upes

 Energetika  12 Responses »
Mar 272010
 

Po truputį skaitau „Atsinaujinančių išteklių įstatymo projektą“  kuris man labai primena pageidavimų koncertą: jame surašyti visų atsinaujinančių energijos išteklių lobistų lūkesčiai ir viltys. Vienas tokių „pageidavimų“ įrašytas 13 straipsnio 3 dalyje: hidroelektrinių prijungtų prie elektros tinklų suminę galią padidinti iki 250 MW. Realiai tai reiškia kad planuojama padvigubinti esamą hidroelektrinių galią: įsivaizduokit dar viena elektrinė panaši į Kauno HE ir padvigubės elektrinių ant mažųjų upelių. Dešimtys naujų užtvankų ir hektarai užlietų pievų. Antra kartą Nemuno tikriausiai neužtvenks (nors buvo norinčių tai padaryti), bet užtvankomis bus apstatytos Neris ir Nevėžis, Mūša ir Šventoji. Ar tikrai nėra kito, geresnio būdo pasigaminti tas kelias MWh elektros ?

Jei šie skaičiai būtų įrašyti į kokia nors strategiją – būtų galima per daug jų neimti domėn: nei viena energetikos strategija Lietuvoje nebuvo pilnai įgyvendinta, bet (jei šį įstatymą priims) prisidengus įstatymu tikriausiai bus galima „visuomenės interesu“ atiminėti žemę, statyti užtvankas ir naikinti Lietuvos upes (kraštovaizdį).

Beje, tiems kas kovoja už žalią energiją ir darnią plėtrą turiu priminti, kad hidro jėgainės nėra jau tokia ekologiška energijos gamybos forma (nepaisant kad naikinami upių baseinai su jų flora ir fauna), bet hidro elektrinės prisideda prie atmosferos taršos metanu ir atskirais atvejais gali sukelti neigiamą didesnį poveikį klimato kaitai nei gamtinės dujos. Kelios nuorodos: 

1, 2, 3

Elektra Lietuvoje brangs

 Energetika  34 Responses »
Mar 252010
 

Jau rašiau apie absurdiškumą gaminti saulės elektrą Lietuvoje ir priimtus keistu tarifus. Pagaliau paaiškėjo kieno iniciatyva buvo „pramuštas“ pasakiškai aukštas saulės elektros supirkimo tarifas: „Renerga“ ruošiasi statyti saulės elektrines.  (ir pardavinėti elektrą skirstomiesiems tinklams už 162 centus/kWh. Biržoje šiuo metu svertinis vidurkis svyruoja apie 17 ct/kWh. Už elektrą bus permokama beveik 10 kartų.  Sutinku, kad viena/dvi nedidelės saulės elektrinės ženkliai tarifo nepakels, bet jei ir kiti „žalieji verslininkai“ įsijungs į šį bizniuką elektra tikrai brangs. Šis brangimas numatytas ir „Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projekte“ į kurį yra „įsiūtas“ reikalavimas instaliuoti 50MW saulės elektrinių. Ir visa tai Lietuvoje.. kuri dažnai priskiriama šiaurės Europai. Smalsu iš kur atsirado tas 50MW ? Gal čia tokie numatoma naujosios Lietuviškos saulės elementų gamyklos pajėgumai ?

O ši frazė skamba kaip pasityčiojimas:

„Jau šiais metais pastatysime nedideles jėgaines, kuriomis įrodysime tiek bankams, tiek „Lietuvos energijai“, tiek šalies valdžiai, kad šis verslas gali būti pelningas“, – „Lietuvos rytui“ aiškino „Renergos“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas.

Esant pakankamai aukštam supirkimo tarifui pelningą bizniuką galima prasukti ir su mėnulio energija. Dar karta klausiu ar tikrai Lietuvai reikia atsinaujinančių energijos šaltinių bet kokia kainą ? Ar dar ilgai vartotojai rems visokių oligarchų bizniukus skirtus eilinių vartotojų apiplėšimui ? Mano nuomone taip ruošiamas eilinis peilis Lietuvos elektros energijos vartotojams ir visai likusiai ekonomikai.

Sekmokas elektrifikuoja sodus

 Energetika  4 Responses »
Mar 032010
 

Komunizmas tai konservatorių valdžia  + visų sodų elektrifikavimas

 Šiandien delfi.lt pasirodė trumpa žinutė, kad energetikos ministras A. Sekmokas įsakė VST ir RST vadovams per 7 dienas paruošti planą, kaip išpirkti sodų bendrijoms priklausantys elektros tinklai. Labai gera ir graži iniciatyva (nors tos 7 dienos skamba gana ultimatyviai. Per tokį laiko tarpą paruošti visą Lietuvą apimantį planą, mano galva, fiziškai neįmanoma). Seniai laikas baigti žaidimus su tais „privačiais“ elektros, dujų, vandentiekio tinklais. Jie dažniausiai yra prastai prižiūrimi o kartais net pavojingi aplinkinių gyvybės.  Tai buvo teigiama reikalo pusė.

Dabar apie neigiamą: ministras reikalauja, kad didžioji dalis tinklų būtų išpirkti esamos techninės būklės iki šių metų pabaigos (išpirkti ne neigiama verte) ir po to jie privalo būti eksploatuojami pagal teisės aktų reikalavimus.

Prieš keletą metų yra tekę domėtis sodų bendrijomis ir jų energetiniu ūkiu. Kažkuriose sodų bendrijų situacija daugiau negu tragiška: Linijos išvedžiotos bet kaip, dažniausiai be jokių planų ar projektų, individualūs apskaitos prietaisai yra ne visur (o ten kur yra ne visada veikia), sodams skirtos galios juokingos (kartais nesiekia ir 2 kW, t.y. mažiau nei reikia elektriniam arbatinukui). Situacija dar labiau komplikuoja vietiniai „keliai“ ir tvoros. Ne visur net vasara su normalia mašina pravažiuosi. Be to ir kontingentas ten stipriai atskiestas pensininkais, bedarbiais ar net asocialiais žmonėmis, kurie į sodus „pasitraukė“ ne iš gero gyvenimo.  

Visa tai įvertinus, dažno kolektyvinio sodo „elektros ūkio perėmimas ir eksplotaviams pagal teisės aktų reikalavimus“ yra tolygus naujam elektrifikavimui, pradedant transformatorinės pastotės statymų ir linijų išvedžiojimų ir baigiant individualių apskaitos prietaisų įrengimu. Ir visa tai elektros tinklų lėšomis. 100‘tai milijonų litų per vienerius metus (net ir dabartinėmis nusmukusiomis kainomis). Po to kainų ir energetikos komisija tas išlaidas pripažins investicijomis (jos tokios ir yra) ir įskaičiuos į skirstymo tarifą. Visiems. Tikriausiai solidaru, socialiai teisinga ir t.t., bet man vistiek nepatinka, kad už kažkieno kito klaidas (t.y. klaidas tų, kurie leido kurtis soduose nesutvarkius infrastruktūros) turiu mokėti aš.

 P.S. Nuoširdžiai užjaučiu tą žmogų kuris turės derinti naujų linijų tiesimą pert sodo bendrijų teritorija. Ypač po to, kai paaiškės kad linija nutiesti privalu.

Kas prezidentę konsultuoja energetikos klausimais?

 Energetika  4 Responses »
Feb 032010
 

Arba praleista dar viena gera proga patylėti.

 Kaip kitaip galima vertinti šiandieninį prezidentės interviu publikuotą delfi.lt ? Pateiksiu keletą akivaizdžių pavyzdžių:

 “Nuo sausio 1 dienos 35 proc. Lietuvos energijos perkama laisvojoje rinkoje. Pirmiausia ši pasirinkimo galimybė suteikta gamintojams, ir jų išlaidos elektros energijai gerokai nukrito”, – sakė prezidentė.

 Teigti, kad elektros energijos kaina nukrito ir dar gerokai gali tik tikrai drąsi prezidentė, neįsivaizduojanti, kiek Lietuvoje kainavo/kainuoja elektra. Elementarus palyginimas: didmenininkai elektrą iš Ignalinos AE pirkdavo už maždaug 6.8 ct./kWh. Vakar biržoje  perkamos elektros energijos svertinis kainos vidurkis buvo 14.6 ct/kWh, t.y. virš dviejų kartų daugiau nei buvo perkama iš Ignalinos. Kitas ne mažiau įdomus faktas, kad Lietuvoje elektros energijos tiekėją jau nuo  2007 metų (vidurio) gali pasirinkti visi norintys. O prezidentės minimi 35% ne tik kad turi galimybe pasirinkti elektros energijos tiekėją nuo š.m. sausio 1  – jie jį pasirinkti privalo. Kitais žodžiais tariant, tie minimi 35% elektros energijos vartotojų (ne gamintojų kaip teigia prezidentė) privalo pirkti elektra „rinkoje“, t.y. nebegali pirkti už reguliuojamas kainas.

 Ateityje mes ketiname plėsti liberalizavimą, kad visiems klientams būtų prieinama elektros energija laisvosios rinkos kainomis, – sakė prezidentė

 Šiandien kiekvienas elektros energijos vartotojas gali pasirinkti savo elektros tiekėją. Didieji elektros vartotojai tiekėją pasirinkti privalo.

 D.Grybauskaitė ir pridūrė, kad ateityje numatoma nutiesti energetikos tinklus su Skandinavija per Latviją ir Estiją.

 Smulkmena, bet jau seniai yra nutiesta elektros jungtis į Skandinaviją per Larviją ir Estiją. Ji vadinas Estlink. Dabar planuojama tiesioginė jungtis į Skandinaviją iš Lietuvos. Būtent ši jungtis labai pagerintų Lietuvos energetinį saugumą.

 Akivaizdi prezidentės (ar jos patarėjų) impotencija energetikos klausimais.

 Vienas elementarus faktas: dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo šiemet Lietuvai elektra kainuos bent pusę milijardo (500 milijonų) litų brangiau. (Skaičius gautas darant prielaidą, kad elektros energijos poreikis bus 8,5 TWh, o IAE pagamintą elektrą (maždaug 85% poreikio) pakeis 7 centais brangesnė „biržos“ elektra. Realybėje tai kainuos daugiau. Čia tik primityvus apibendrinimas, tingint knistis po skaičiukus. Gal valstybės mastus pusė milijardo litų „ekonomikai faktiškai neturėjo jokios įtakos“ kaip teigia p. Grybauskaitė. Nesiginčysiu. Turiu per mažai informacijos apie tai.

 Older Entries  Newer Entries