Mar 252010
 



Jau rašiau apie absurdiškumą gaminti saulės elektrą Lietuvoje ir priimtus keistu tarifus. Pagaliau paaiškėjo kieno iniciatyva buvo „pramuštas“ pasakiškai aukštas saulės elektros supirkimo tarifas: „Renerga“ ruošiasi statyti saulės elektrines.  (ir pardavinėti elektrą skirstomiesiems tinklams už 162 centus/kWh. Biržoje šiuo metu svertinis vidurkis svyruoja apie 17 ct/kWh. Už elektrą bus permokama beveik 10 kartų.  Sutinku, kad viena/dvi nedidelės saulės elektrinės ženkliai tarifo nepakels, bet jei ir kiti „žalieji verslininkai“ įsijungs į šį bizniuką elektra tikrai brangs. Šis brangimas numatytas ir „Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projekte“ į kurį yra „įsiūtas“ reikalavimas instaliuoti 50MW saulės elektrinių. Ir visa tai Lietuvoje.. kuri dažnai priskiriama šiaurės Europai. Smalsu iš kur atsirado tas 50MW ? Gal čia tokie numatoma naujosios Lietuviškos saulės elementų gamyklos pajėgumai ?

O ši frazė skamba kaip pasityčiojimas:

„Jau šiais metais pastatysime nedideles jėgaines, kuriomis įrodysime tiek bankams, tiek „Lietuvos energijai“, tiek šalies valdžiai, kad šis verslas gali būti pelningas“, – „Lietuvos rytui“ aiškino „Renergos“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas.

Esant pakankamai aukštam supirkimo tarifui pelningą bizniuką galima prasukti ir su mėnulio energija. Dar karta klausiu ar tikrai Lietuvai reikia atsinaujinančių energijos šaltinių bet kokia kainą ? Ar dar ilgai vartotojai rems visokių oligarchų bizniukus skirtus eilinių vartotojų apiplėšimui ? Mano nuomone taip ruošiamas eilinis peilis Lietuvos elektros energijos vartotojams ir visai likusiai ekonomikai.

  34 Responses to “Elektra Lietuvoje brangs”

  1. Kokią žaliosios energijos dalį kompensuoja ES?

    • ES nekompensuoja žalios energijos. Visos rėmimo schemos yra kiekvienos šalies reikalas. ES tik duoda įpareigojimus kiek % turi būti atsinaujinančių.
      Bet kokios priemokos, aukšti tarifai ir kotkia parama Lietuvoje dažniausiai eina per “viešuosius interesus” ir yra įtraukiami į elektros energijos tarigą (išskyrus kai kurias subsidijas, einančias iš ES struktūrinių fondų, bet tai greičiau išimtis nei taisyklė).

  2. Niekam ten neidomi kokia energija, zalia, balta ar raudona, svarbu bapkes paimt, nesvarbu kokiais budais ir kaip absurdiskai tai atrodys. Absurdas dabar jau norma, iprasta.
    Saunuolis, Daliau, kad rasai.

  3. Bet jei iš tikro tu matai čia verslą, užstatyk savo namą, tėvų namus, įkeisk bankui, pritrauk VC pinigų ir pirmyn.

    Nepyk, bet mano akyse krenti iki Grinevičiūtės lygio.

    • Aš čia matau ne verslą o žmonių apiplėšinėjimą ir nieko daugiau. Nuo tokio “verslo” nukentės visi, išskyrus paty “verslininką”. Lietuvoje yra didelė problema, kai verslo grupės “pasirašo” nau įstatymus ir vėliau melžia tautą.

      Beje, šiuo metu kad tokiais žaidimais užsiiminėti reikia keliu/keliolikos milijonų. Jei priims dabartinį atsinaujinančių įstatymą.. tuo galės užsiiminėti praktiškai bet kas. Va tuomet ir prasidės visas gražumas.

      • Keli milijonai nėra dideli pinigai. Jei toks tikras dėl sėkmės, tai ieškok VC JAV (atsižvelgiant, kad per krizės metus pinigai koncetravosi turtingųjų rankose, tau turėtų būti nesunku netgi juos rasti). Po metų būsi milijonierius. Man atrodo tikimybė didesnė negu išlošti milijoną, jei tu nors per nago juodimą teisus. O žmonių apiplėšinėjimo aš kolkas nematau.

        • Nemanau kad taip lengva pritraukti Venture Capital. Ypač kai tame patirties ner.
          O dėl apiplėšinėjimo elementaru: susikombinuoji įstatymą, kurio pagalba įpareigoji visuomene (šiuo atveju visus elektros vartotojus) pirkti tavo prekę 10 kartų didesne nei rinkos kaina. Ir pirkti 100% ką pagaminai ir tada kai pagaminai. Apiplėšimas viduryje baltos dienos.

        • Reik but labai aklam ir naiviam kad nematytum kas daba saly dedas. Sitas verslas tai tik eilinis! budas zmonem mulkint, ir kuo daugiau tokiu “verslinyku” taip mastys, tuo “geriau” gyvensim visi.

        • Daliau, gal gali paskolinti tuos “nedidelius pinigus” ? Norėčiau užsikurti nedidelę saulės elektrinę.

          Šiaip dali.us teisus, tokie ekonomiškai neefektyvios energijos gamybos subsidijavimai – grynojo “lubizmo” ir visuomenės-verslo interesų ignoravimo rezultatas. Mūsų politikai nesunkiai vyniojami gudručių viarslinykų, duoda komandas VKEKK, o kiek jiems ar partijoms už tai įkrenta į kišenę, palikim jų sąžinei.

  4. Lietuvoj vis ne taip kaip likusiam pasauly.
    Airija irgi apsesta “zaliosios” energijos vajumi. Jau senokai pardavinejama vejo jegainiu pagaminta elektra. Veik trecdaliu pigiau nei importuota.
    Kwh kaina 16euro centu (importuota).

    Viskas iseina tiesiogiai is Lietuvos puvinio – seimo. Jei ne ten sedintys parsidaveliai ir kysininkai Lietuva klestetu.

    • Airija ES turi vieną didžiausiu vėjo poencialų. Kai prieš kokius 5 metus buvo aktuviai diskutuojama apie vieningas kilmės garantijas ES ir galimybes “pirkti” įsipareigojimus Airija buvo kaip vienas iš pavyzdžių kur atsinaujinantys galėtų būti vystomi.

  5. Dabar dar neturiu. Kada turėsiu irgi nežinau, bet galimybės beribės, tai ką gali žinoti. Ir jeigu turėčiau atsakymas būtų “ne negaliu paskolinti”. Pirmiausia sektų klausimai: kokį pelną prognozuoji? kada pelnas prasidės? kur garantija, kad tokia aukšta kaina išsilaikys x metų (x – atsipirkimo metai)? Ką darysi, jei reikės konkuruoti rinkos sąlygomis? Kaip su biurokratinėmis problemomis (o jų tikrai bus)?

    Dėl efektyvumo – technologijos keičiasi. Paskaityk komentarus prie Daliaus Tarvydo kito straipsnio. Apskritai visos šitos diskusijos yra beletristika ir tuščiažodžiavimas be skaičių.

  6. Daliau,
    Dėl milijonų – tik replika, nepriimkite už gryną pinigą. Turiu ką veikti gyvenime, ir nesu iš tų, kurie norėtų tapti įteisintais privačiais mokesčių rinkėjais. Tokių ir taip ant Lietuvos turime per akis.

    atmetus būdvardžius, grįžkime prie esmės: interesų grupė per politikus prastūmė neefektyvios energijos gamybos technologijos subsidijavimą mūsų sąskaita. Ar ne?

    Dėl efektyvumo – kai technologijos pasikeis, tada be jokio subsidijavimo apsimokės jas naudoti. Kol jos neefektyvios – linkime jas vystantiems (tai tikrai ne lietuviai) sėkmės didinant efektyvumą tiek, kad ji mūsuose galėtų konkuruoti su kitomis energijos rūšimis. O lietuviams “lubistams” lieka palinkėti sąžinės ir sugebėjimo pripažinti, kad politikų įteisintas tautiečių melžimas po “žalia” vėliava yra tik melžimas, ir nieko daugiau.

    • Čia tik vienas iš pavyzdžių kaip daromas “verslas”, o jei priims “Atsinaujinančių įstatymą” be didesnių pataisų tuomet situacija ženkliai pablogės

    • Atsakant į tavo klausimą: žiūrint tik į tą aspektą ir jį atsiejant nuo bendros politikos – taip. Bet jei jau taip, tai kaip panaudojami mokesčiai irgi yra ne kas kita, o neefektyvių visuomenės narių subsidijavimas:
      a) nėr čia ko ubagamas rašto mokytis, jeigu negali privačiai mokytojo pasisamdyti;
      b) pensijas naikinam kaip nevykųsi Bismarko planą;

      Galėčiau tęsti iki begalybės.

      Taigi klausimai yra du: ar valstybė turi apskritai remti kažkokią ekonomikos kryptį? Ir jei remti tai kokia pinigų suma?

      Apskritai dėl Lietuvos energetinės situacijos kol kas girdėjau tik vieną pozityvų pasiulymą – statyti dujų terminalą. Bet tas gi irgi su Lubiu susijęs – taigi irgi matyt blogas (gerai, Dalius lyg ir pasakė, kad dujų terminalo reikia seniai). Tarkim tai vienas geresnių variantų Lietuvai, bet tai klausimas kuriam laikotarpiui (dujų atsargos irgi nėra begalinės pasaulyje – taigi kainos vėliau augs) ir kokia nauda?

      Man keista, kai jūs (Dalius ir Mauras) norite, kad būtų gerai gyventi, nieko nepaaukojus (gamtos, upių, sveikatos, pinigų). Taigi, ką aukosite jūs?

      Realiai man netgi priimtinas variantas pirkti elektrą iš kitų šalių (gamtos atžvilgiu) ir aš galiu leisti sau tiek mokėti, bet ar galite jūs (jeigu jau dėl subsidijų saulės energijai pykstate, matyt ne)?

      Pasikartosiu – diskusija be skaičių yra beprasmė.

      • Jei reikia skaičiukų šai keli
        “Remiamos elektrinės”:
        1. Didžiausias Lietuvos elektros gamintojas elektrėnai turi “patvirtintą” tarifą. Jei neklystu – 32 ct/kWh
        2. Kitos kogeneracinės elektrinės į tinklą parduoda elektrą po 30-40 ct/kWh
        3. Vėjo/biokuro elektrinės 30 ct/kWh.
        4, Saulės elektrinės: 1,51-1,63 Lt/kWh
        Šaltinis: http://www.regula.lt/lt/elektra/tarifai/elektros_energijos_kainos.php

        Rinkos kaina:
        11-17 ct/kWh
        Šaltinis: http://www.baltpool.lt/

        Trumpoje perspektyvoje pirkti elektra iš užsienio yra pigiau nei gamintis patiems. Problema ta, kad šiuo metu pagrindinis pardavėjas yra vienas – Rusija, ir jie elektrą pardavinėja keliais centais mažiau nei mes galime pasigaminti. Prisijungus pris Švedų ir Lenkų situacija pagerėtų.

        Visi elektros rėmimai (suspirkimai padidintais tarifais, atleidimai nuo sisteminių paslaugų ir t.t.) yra nekonkurentabilių produktų įvedimas į rinką kaštus paskirstant proporcingai visiems vartotojams. Ir visi tie atsinaujinančių rėmimai tėra duoklė ES.

        • Dėl duoklės ES, tai čia priklauso šiek tiek ir nuo įsitikinimų.

          Pagyvensime pamatysime kokia bus situacija ateityje. Bus įdomu pažvelgti į visas šitas diskusijas ateityje 🙂

        • 2 Dalius
          “jei jau taip, tai kaip panaudojami mokesčiai irgi yra ne kas kita, o neefektyvių visuomenės narių subsidijavimas:
          a) nėr čia ko ubagamas rašto mokytis, jeigu negali privačiai mokytojo pasisamdyti;
          b) pensijas naikinam kaip nevykųsi Bismarko planą;”

          kolega, norite sulyginti paramą savimi negalinčioms pasirūpinti visuomenės grupėms su lobistiniu mūsų melžimu kelių verslininkų naudai? Bendro tiek pat, kiek tarp kiaulės ir debesio.

          “Taigi klausimai yra du: ar valstybė turi apskritai remti kažkokią ekonomikos kryptį? Ir jei remti tai kokia pinigų suma?”

          Energetika ir taip politizuota, neefektyvių gamybinių pajėgumų per daug. Aš už sveiką protą – biokuro kogeneracines, kurioms iš esmės subsidijų nereikia. Dali.us irgi ne prieš, jis net subsidijuoti iš mūsų kišenės [? logiškiau būtų teikt ES paramą] sutiktų (“P.S aš pilnai pritariu, kad miško atliekas reikia rinkti ir naudoti kaip kurą. Tam šiuo metu Lietuvoje nėra nei technikos nei rinkos, dėl to tam tikros subsidijos pasitarnautų visuotiniam gerbūviui “) – kokie dar klausimai?

          2 Dali.us
          “Visi elektros rėmimai (suspirkimai padidintais tarifais, atleidimai nuo sisteminių paslaugų ir t.t.) yra nekonkurentabilių produktų įvedimas į rinką kaštus paskirstant proporcingai visiems vartotojams” – tikrai taip

          “… rėmimai tėra duoklė ES.” ne vien, nekonkurentabilių generavimo šaltinių “fit in” tarifo stūmikai ir duoklės rinkėjai taigi vietiniai.

          • “kolega, norite sulyginti paramą savimi negalinčioms pasirūpinti visuomenės grupėms su lobistiniu mūsų melžimu kelių verslininkų naudai?”

            Pala pala. Klaida daroma dėl “kelių”. Jau pasikartosiu – jei tikrai čia matote pinigus, pritraukite kapitalą ir darykite pinigus. Kelias atviras visiems. Lobizmas galbūt irgi čia kažkiek sužaidė, bet tai ne tiek jau ir svarbu, jei sąlygos vienodos visiems. Šiuo atveju tavo klausimas turėtų skambėti taip “kolega, norite sulyginti paramą savimi negalinčioms pasirūpinti visuomenės grupėms su parama nepriklausomoms-ateities technologijoms, kurios pasitarnaus, kad parama savimi negalinčiomis pasirūpinti grupėms būtų išvis įmanoma?”. Kaip pats atsakytum į tokį klausimą? Visur įžvelgti lupikavimą yra lietuviška, bet gal žvelkime truputi toliau. Nes kol kas jūsų pozicija kartais panašesnė ne į “ar mano pinigus valstybė naudoja protingai?”, o į “ar valstybė iš manęs vėl nevagia?”.

            Dalius pateikė skaičius ir nuo jų pradėkime. Saulės ar vėjo energijos supirkimo kainos tikrai didelės, bet jos nebus tokios visada (kitaip sakant jos neatspindi savikainos). Naftos kainos mažos, bet jos tokios mažos irgi nebus visada. Kaip jūsų nuomonę valstybė turėtų elgtis žvelgdama į ateitį? Ar jums atrodo, kad reikia gyventi šia diena, o problemas spręsti tik kada jos kyla? Man asmeniškai atrodo jei diskutuojame tai diskutuojame dėl subsidijų dydžio, o ne dėl jų reikalingumo.

          • Nors feed-in tarifas ir nuseda Lietuvoje, bet jis atsirado dėl įsipareigojimų ES (didinti atsinaujinančių %). Iš čia ir atsirado kvotos: jos buvo paskaičiuotos taip, kad įvykdytume įsipareigojimus pagal programą minimum.

            Atėjus į valdžia konservatoriams situacija kardinaliai pasikeitė. Einama link kvotų naikinimo ir leidimo visiems daryti ką nori. Manau didžiausia problema, kad konservatoriai neturi nei vieno žmogaus nusimanančio energetikoje.. Tai visokie prisiplakeliai ir lobistai stumia savo įdėjas.

      • And I was just wodeirnng about that too!

  7. “nepriklausomoms-ateities technologijoms, kurios pasitarnaus, kad parama savimi negalinčiomis pasirūpinti grupėms būtų išvis įmanoma” – nepagavau minties, ar ne per daug atsakomybės imatės prognozuodamas, kad nepriklausomos ateities saulės baterijos užsiims socialine rūpyba?

    Dėl “keliems” – pažvelkite į situaciją, pasiskaitykite tą patį regula.lt. Gal nebūčiau taip prieš, jei subsidijuotų visiems gyventojams ir iš jų supirktų perteklių. Tada tai būtų “alternatyva liaudžiai”, sistemą imtume decentralizuoti ir kiekvienas galėtų pagal savo galimybes apsirūpinti ar net parduoti perteklių. Kiek esu skaitęs, taip yra ne vienoje masiškai alternatyvius šaltinius žmonėms proteguojančių valstybių.

    Tačiau Marijos žemėje teisiškai perdavimo tinklai (LEN) gali supirkti iš tavęs tik tada, kai tampi gamintoju, tave užregistruoja Energetikos ministerijoje ir gauni kvotą. (Būtent protekcionizmu užsiimančios valdžios pataikavimas stambiajam kapitalui, o ne valdžios watchdog’o pozicija, yra labai lietuviška). Todėl deja dabar visa ši “alternatyva” – keliems ar keliolikai įteisintų viarslinykų, kurie uždirbs visų kitų elektros vartotojų sąskaita.

    • Nepagavai tikrai. Idėja labai paprasta: jei elektra ateityje rinkoje kainuos 2lt dėl to (2 dabartinius litus, t.y. infliacijos efektą įskaičiuojam ir atmetam), kad neinvestavome į alternatyvias technologijas (tarkim ateityje dėl investicijų elektra kainuos 1lt gaminant žaliu būdu – priežasčių gali būti daugybe – pradedant besibaigiančiais resursais baigiant nežalių technologijų apmokestinimu ES lygiu), tai jokie pensijų didinimai neišgelbės pensininkų (o tais pensininkais tikriausiai būsime mes).

      Kad galima padaryti geriau – faktas (tobulybei ribų nėra). Net nesiginčiju. Bet dabartinė sistema irgi nėra visiškai bloga. Tai yra aš matau daugiau nepasitenkinimo iš tave pusės negu tikrai objektyvios kritikos.

  8. Daliau,

    ir toliau nesupratau, nes jokios logikos nematau. Baigiant diskusiją, atsakysiu apibendrinimu – matau iš paties per daug niekuo (išskyrus labai jau nerealias prognozes su nežinomom man prielaidom, kad per neaiškų laikotarpį realizuosis kažkoks fantastinis scenarijus, kuris pabrangins elektrą, ir tuomet mūsų investicijos į saulės elementais generuojamą energiją bus dar neamortizuotos ir jau bus pasiekusios lūžio tašką; so what? sveiku protu sunku suvokti, o kodėl negalima investuoti į saulę būtent tuo metu, kai ši technologija taps efektyvesnė ir atpigs, o energija pabrangs? investavus anksčiau, ši investicija niekam, išskyrus tarifą prastūmusius gudručius viarslinykus neatsipirks) nepagrįsto pasitenkinimo akivaizdžiai neteisingu daugumos Lietuvos gyventojų ir verslininkų atžvilgiu tarifu.

    • a) todėl, kad saulės elementai gaminami ir jų technologija vystoma Lietuvoje;
      b) todėl, kad pinigai lieka vėlgi Lietuvoje;

      Vėlgi be skaičių diskusija tuščia. Tiesiog noriu pastebėti, kad vienareikšmiškai neigiamai ar vienareikšmiškai teigiamai žiūrėti negalima.

      • Turi info apie saulės elementų vystymą arba bamybą lietuvoje ? Aš kolkas mačiau tik info kad įsisavinami ES pinigai.

        Šiaip nesu saulės energijos ekspertas, bet kažkodėl susidariau nuomonę, kad tai labai energijai imli technologija (LT nepati geriausia tam vieta, kol nėra naujos ES).

        P.S. jei pinigai tikrai lieka LT tai žinoma pliusas, bet apiplėšinėti visus elektros vartotojus neišeitis.

        • “pinigai lieka Lietuvoje” – mano galva eilinis mitas. Kol kas modulių niekas negamina, taigi tai grynas importas. Net jei pradės gaminti, modulių gamybos savikaina didelė, nes ją sudaro 1) importuoti gamybos įrengimai 2) importuota žaliava 3) gamybos sąnaudos (cheminiai reagentai, elektra ir t.t.). Darbo jėgos ten reikia minimaliai. Spėkite, kiek iš 1,6 Lt./kWh sudaro pridėtinė vertė, sukuriama Lietuvoje?

      • Daliau, nesuprantu, kodėl atkakliai bandai įrodyti kad pralobintas ekonomiškai neefektyvios technologijos subsidijavimas, didinantis socialinę atskirtį, yra neaišku kas, o gal ir visai neblogas daiktas. Tarifo skaičiai yra – jie akivaizdūs, kiti skaičiai reikalingi nebent pridengti akivaizdžiai realybei. Savikaina 10x brangiau nei biržoje, 5x brangiau nei seni Elektrėnų blokai. Tai kur čia gėris, be saujelės praturtinimo turint galvoje ir tai, kad visa tai kol kas centais, bet didina, o ne mažina elektros tarifą? Su tokia logika galim ir elektros iš kėdžių trynimo verslą vystyti – baldininkai gamina patobulintas kėdes, prie kiekvieno biurokrato pastato po generatorių su akumuliatorium, ir visa tai įskaičiuoja į tarifą. Ir pinigai liks Lietuvoje. Tai ką, irgi bus gėris???

        Atsiprašau už ad hominem, bet toks vaizdas kad mažokai teko susidurti investicijomis ir strategine vadyba, todėl diskusija švelniai tariant vyksta deklaratyvių teiginių ir faktų ignoravimo lygmenyje.

  9. “alternatyvūs viarslinykai”, planuojantys uždirbti iš pasakiškų subsidijų, suinteresuoti tolesniu saulės elektrinių burbulo pūtimu ir norėtų įsiteisinti savo “viarslo planą” iš mūsų, elektros vartotojų, kišenės, tokių, norinčių mums brangiai parduoti kuo daugiau saulės ir pasipildyti savo kišenę, jau užsiregistravo virš 400 :

    “Verslininkų siūlymai Vyriausybei

    Fotoelektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė nei 30 kW, – 20 m., fotoelektrinėms, kurių įrengtoji
    galia yra 30 kW ir didesnė, – 17 metų nuo leidimo elektros energijai gaminti išdavimo dienos nustatyta tvarka taikomas nekintantis fiksuotasis supirkimo tarifas ir (arba) nekintamoji priemoka.
    Supirkimo tarifą ir (arba) nekintamąją priemoką tvirtina Vyriausybė Valstybinės kainų ir energetikos
    kontrolės komisijos teikimu.
    Iš mažųjų gamintojų superkama visa perteklinė elektros energija.
    Fiksuotasis supirkimo tarifas ir (arba) nekintamoji priemoka turi užtikrinti ne mažiau kaip 10% grynojo
    kapitalo grąžą.”
    Šaltinis: Asocijuotųjų verslo struktūrų kreipimasis į Vyriausybę, 2010 m. rugpjūčio 24 d.

    Superkamos saulės energijos kaina, nuo 2010 m., Lt/kWh
    iki 100 kW 1,63
    nuo 100 kW iki 1 MW 1,56
    nuo 1 MW 1,51
    Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

  10. panašu, kad minėtas “Asocijuotųjų verslo struktūrų kreipimasis į Vyriausybę” 2010 m. rugpjūčio 24 d. buvo mėginimas pasukti atgal sprendimą atmesti 180 valdžios mylimų ūkininkų (už kurių dalies žinoma stovi verslininkai) paraiškų už 200 mln. Lt., kurį valdininkai priėmė atsipeikėję ir paklausę proto balso. Formali priežastis – energetikos ministerijos patvirtinimas, kad 5 metams tokio dydžio subsidijuojamo tarifo kaip dabar garantuoti EM negali.

    Tiesa, žurnalistai taip ir nesuprato, kur ten dvigubas finansavimas, kurio išsigando valdininkai…

    “Paramos pagal priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“
    chronologija:
    2009 m. rugpjūčio 29 d. žemės ūkio ministras pasirašo įsakymą ir patvirtina naują remiamą veiklą – elektros energijos gamyba vėjo, saulės, vandens ir kitose atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiose elektrinėse kaimo vietovėse.
    2010 m. vasario 26 d. įsakymu paramai skiriama 100 mln. Lt ir nustatomas paraiškų priėmimo terminas iki 2010 m. gruodžio 31 d.
    2010 m. kovo 31 d. paraiškų priėmimas stabdomas viršijus paramos limitą – prašoma paramos suma viršijo 196 mln. Lt. Iš 143 paraiškų 134 buvo susijusios su švarios elektros energijos gamyba.
    2010 m. gegužės 5 d. paramos suma padidinta iki 202 mln. Lt.
    2010 m. gegužės 19 d. Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) išsiunčia Energetikos ministerijai raštą,
    klausdama, ar galima prognozuoti „žaliosios“ energijos supirkimo kainą artimiausių 5 m. laikotarpiui, ir
    gegužės 26 d. gauna neigiamą atsakymą, kuris motyvuojamas numatomais įstatymų pakeitimais.
    2010 m. birželio 19 d. NMA siūlo visus energetikos projektus pripažinti „neatitinkančiais ekonominio
    gyvybingumo kriterijų“.
    2010 m. liepą NMA prašo Kauno technologijos universiteto specialistų atlikti projektų ekspertizę – ekspertai tinkamais finansuoti pripažįsta 80 projektų.
    2010 m. rugpjūčio 20 d. NMA siūlo ministerijai nė vienam projektui, susijusiam su atsinaujinančia energetika, paramos neskirti.”
    Šaltinis: VŽ, 2010.10.07 (190/2010)

    • Tai žinoma teigiamas reiškinys, nepriklausomai nuo to, kokie buvo motyvai,

      bet mane labiau gazdina nauji energetikos ministro pareiskimai apie pelno mokescio reguliavimo perkėlima ant kainų komisijos ir pan. susiję su nauja atomine.

      Susidaro įspūdis, kad ruošiamasi žaisti vabank, visą elektros energetikos sektorių pastatant ant atominės kortos.

      • taip, sekmoko teikiami EEĮ pakeitimai atvirai sakant stulbina.

        Kainų “kepurės” atsisakymą (ji, beje energetikos įstatymuose atsirado ne sekmoko dėka – priminsiu, VKEKK patvirtinta norma pvz. VST 2005-2007 m. buvo 8,69%, 2008-2010 – 6,87%, o 5% maržos “kepurės” pradiniam komiteto, priklausančio koalicijai, projekte nebuvo, ir ji atsirado ne permainų koalicijos, o Uspaskicho pasiūlymu. Jam, kaip ir siūlymui nepalikti VKEKK “otkatinės” laisvės padidinti pelno normatyvą savo nuožiūra 3%, Ekonomikos komitetas “pritarė”, na o tada Seimas vieningai nubalsavo “už”) energetikams vertinčiau kaip žingsnį atgal. Valdžia aišku vertins kaip būdą išspausti dar pelno/dividendų iš valstybinių įmonių ir turėt geresnes skolinimosi sąlygas atominės projektui, greičiausiai užsakovas – išsvajotasis investuotojas. Kad tokį žingsnį visuomenės interesų sąskaita norima prastumti greit ir patylomis, akivaizdu – įstatymo derinimui su visuomene buvo skirtos 7 (!) dienos, o Aiškinamajame projekto rašte normatyvinio pelno apribojimo atsisakymas apskritai niekaip nekomentuojamas – kas mano galva yra skandalas. Pažiūrėsim, ką šiuo klausimu pasakys seimo komitetai.

        VKEKK įgyja vis daugiau galių reguliuoti kainas, tai reiškia kad politverslininkų ir su energetikais susijusių interesų rizika mums didėja. Asmeniškai korsakaitės joks rūpestis dėl vartotojų tikrai nekankina, užtenka pasižiūrėti jos veiksmus ir pareiškimus Ukmergės šilumos istorijoje.

        Galite palyginti patys – dabar stumiamame projekte
        67 straipsnis. Perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų reguliavimas
        […] “Viršutinių kainų ribų nustatymo metodikas rengia ir tvirtina Tarnyba.”

        dabar galiojančioje redakcijoje
        43 straipsnis. Viršutinių perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribų nustatymas
        […] 4) normatyvinio pelno norma, skaičiuojama nuo paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės, kiekvienais reguliavimo periodo metais turi būti ne mažesnė kaip dešimties metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų, įvykusių per praėjusius paskutinius 36 kalendorinius mėnesius, metinės palūkanų normos procentais aritmetinis svertinis vidurkis, bet ne didesnis kaip 5 procentai.

        Jei tokie siūlymai (per politikų įrankiu VKEKK “lanksčiai” nustatomus tarifus išspausti iš visuomenės daugiau pinigų) išsivystys į atominės statybos projekto ilgalaikės rizikos perkėlimą ant visuomenės – garantijas energetikos įmonių akcijomis ar biužetu, ir pan. – konservai gali sulaukti ir viešų protesto akcijų. Labai tikiuosi, kad sveikas protas paims viršų, įsijungs opozicija ir visuomeniniai judėjimai, ir tokie mūsų interesus dėl politikų ambicijų aukojantys siūlymai Seime bus atmesti.

        • Patiko vakarykščias Sekmoko komentaras tuo klausimu. Ministro nuomone įmonės dirbančios su 5 % pelno marža yra nuostolingos, o pakelti tarifai yra reikalingi… gerinti reguliuojamų įmononių konkurencingumą… Nelabai įsivaizduoju, kur ministras monopolinėje rinkoje mato konkurencija…

          Mano nuomone tai yra pasiruošimas naujai privatizacijai. TIkriausiai reikalingai dėl būsimos atominės.

 Leave a Reply

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

(required)

(required)