Sep 282011
 

Vakar gan smagiai praėjo konferencija „Lietuvos energetika po ekonominės krizės ir Ignalinos AE uždarymo”. Nors 5 iš skelbtų pranešėjų dalyvauti negalėjo, bet konferencija vistiek buvo įdomi. Ypač pirmoji dalis. Kas joje nebuvo – siulyčiau bet skaidres pavartyti

 Ypač pariko prof. Jankausko pasisakymas. Akivaizdžiai parodė, kad dabartinė valdžia, žaizdama vabank elektros sektoriuje nesilaiko ne tik 2’osios direktyvos reikalavimų (nekalbant jau apie 3’čiąją). Tuo tarpų dujų sektoriuje, vienintelė tarp kaimynų, pasirinko patį grieščiausią 3’čiosios direktyvos įgyvendinimą.

Kitas man patikęs pranešimas – Akademiko Vilemo. Tiesa, dauguma jo pateiktų faktų buvo žinomi. Lietuvoje per mažai diskutuojama tiek apie atominių elektrinių tipus tiek apie pasaulines tendencijas. Beje, akademiko nuomone, reali investicijų į atominę kaina šiuo metu yra apie 6000 $/kW instaliuotos galios. Panašias prielaidas aš prieš pora audojau savo spekuliacijose.

Didelė dalis likusių pranešimų taip pat buvo verti sugaišto laiko. Gaila tik kad valdžios pozicija nebuvo išsakytą. Gal dėl to beveik visų nepriklausomų pranešėjų pasisakymuose jautėsi didesnė/mažesnė kritika dabartinėms „reformoms“ vykdomoms energetikos sektoriuje, o jų ginti nekilo niekas.

Sep 222011
 

Premjeras, ministrai, parlamentarai… visi kala apie solidarumą veržiantis diržus. Valdžios aparatas ir jo apetitai tema verta pamastymu, bet gal atidekim tai kitam kartui. Mane labiausiai trikdo kitkas – teismai dirbantys tik 4 dienas per savaite. Ir ne dėl to, kad sumažėjo nusikalstamumas, bet todėl kad pinigų nėra. „Išbadėjęs“ policininkas ar ugniagesys jau sena ir nuvalkiota tema. Užjaučiu abiejų profesijų atstovus. Bet kai prie jų prisidės ir teisėjai sistema grius. Jau dabar policija ir teismais nepasitiki daugelis. Dėl policijos Continue reading »

Sep 222011
 

Kai pirmą kartą vyriausybė paskelbė apie būsimą pensijų reformą – idėja man labai patiko. Truputi domiuosi ekonomikos, politikos ir demografijos tendencijomis, dėl to Sodros variantas man kelia daug įtarimų. Seniai panašią reformą reikėjo padaryti. Formatas buvo irgi neblogas trijų pakopų sistema leido išsaugoti išmokas dabartiniams pensininkams, o būbsimiesiems – bent dalinai valdyti savo santaupas pensijai. Procentas, pervedamas į antros pakopos pensijų fondą man pasirodė mažokas, bet kai pensija toli, ir gali kaupti savarankiškai (trečia pakopa) sistema atrodė gražiai. Bent jau teoriškai. Continue reading »


Raktai: pensiju reforma
Aug 232011
 

 Arba labai nerimtas požiūris į verslą

  Kaip visada pirmadienio vakarą leidau knisdamasis internete. Akis užkliuvo už šilumos siurblių reklamos (žadėjo nuolaidas). Nuolat domiuosi įvairiom energetikos naujovėm, taigi nepraleidau progos aplankyti reklamuojamąją svetainę: tenko.lt. Kontora skelbiasi esanti prekybinė-inžinerinė kompanija užsiiminėjanti atsinaujinančių energijos išteklių bei kitų inžinerinių sistemų srityje (?!?).

Internetinė kompanijos svetainė palieką slogų įspūdį (pardavinėjant žaislus kainuojančius po kelias dešimtis litų negi sunku rasti 300Lt internetinei svetainei kuri nesikeiktų angliškai ?). Bet tai smulkmena. Lietuvoje madinga taupyti internetinių svetainių sąskaitą: internetinei reklamai išleidžiami tūkstančiai litų.. o atėjęs lankytojas mato tik jovalą ir tenko.lt toli gražu ne blogiausias variantas.

Bet šitas rašinėlis ne apie tai. Labiausiai „patiko“ jų platinamų šilumos siurblių reklaminės „skrajutės“. Kad ir šita: http://www.tenko.lt/images/pdfai/akcijawzsh.pdf

Kontora diegianti šilumos siurblius neskiria siurblio galios ir naudingo veiksmo koeficiento (COP). Ir ta pati klaida eina per visas skrajutes jau ne pirmą mėnesį. Retorinis klausimas: ar kontora, neskirianti NVK nuo kW gali suprojektuoti ir įrengti šildymo sistemą ?

 Beje, jų siūlomi šilumos siurbliai nėra blogi. Remiantis Vokietijos duomenimis (http://www.waermepumpen-verbrauchsdatenbank.de/index.phpbutton=verbrauch&lang=en) jų realus vidutinis NVK (COP) siekia apie 4 (400%). Tiesa, nesiūlyčiau labai žavėtis ten pateiktais skaičiukais. Sistemos darbo našumas labai priklauso tiek nuo klimatinių sąlygų, tiek nuo teisingai apskaičiuotos ir įrengtos sistemos. Vien dėl šaltesnio klimato realus NVK (COP) Lietuvos sąlygomis tikriausiai bus mažesnis, net esant žemė-vanduo sistemai.

 P.S. su aukščiau minima kontora nesu turėjęs jokių reikalų, dėl to negaliu tvirtinti nei kad jie dirba gerai nei kad blogai. Visi aukščiau pateikti samprotavimai kilo apsilankius jų interneto svetainėj ir peržiūrėjus reklaminius lankstinukus, bet jei jau pardavinėji prabangos prekes (pvz. šilumos siurblius) tai reikia bent kruopelės respektabilumo. Srities kurioje dirbi išmanymas būtų privalumas.

 


Raktai: silumos siurbliai
Jul 142011
 

Kada aš didesnis patriotas, kai prisiliuobiu lietuviško „Žaibo“ alaus, pusiau lietuviško „Švyturio“, „Alytaus brendžio“ ar kai „ragauju“ tautinį skysti langams plauti ?

Ši savaitė alaus „pasaulyje“ turininga. Atrodo pagaliau pradėjo streikuoti „Švyturio“ darbininkai (kuriuos prie konvejerių žadėjo pakeisti administracija). Be to Lietuvos aludariai nusprendė imtis reklaminės kampanijos skatinančios Lietuvos vartotojus pirkti lietuvišką alų. Nors pačios reklamos nemačiau, bet akivaizdu kad bus bandoma žaisti patriotiniais jausmais, galbūt pasitelkiant ir truputi ekonomikos: vietinės darbo vietos, mokesčiai mokami Lietuvoje ir t.t.

Streikas gamykloje man neįdomus. Tai darbuotojų ir įmonės vadovybės reikalas, bet patriotinė kampanija skatinanti vartoti tautinį alų turėtų atrodyti įdomiai. Ypač turint galvoje alkoholio reklamos draudimą ir krepšinio čempionatą. Aludariai turi gan nemažą patirtį manipuliuojant patriotizmu, bus įdomu pasižiūrėti kaip jie tai darys dabar.

Nors ir manau kad aludariai sugebės sukurti patrauklų reginį, netikiu, kad ši kampanija galėtų būti efektyvi.

Mano supratimu alaus rinką galima skirstyti 3-4 segmentus (pagal gėrėjų pajamas ir jų tikslą).

I segmentas alų vartoją kaip vieną pigiausių alkoholio rūšių (pasiklausius Lietuvos aludarių retorikos jie orientuojasi būtent į šį segmentą). Išgert alaus kad apsineštum. Šiame segmente ir yra svarbiausia kaina. Jei koks lenkiškas birzgalas kainuos 10 ct. pigiau tokio paties stiprumo (kokybės) lietuviškas… bus perkamas lenkiškas. Beje, jei pigiausio alaus puslitris kainuoja tiek pat kiek pigiausio mineralinio vandens puslitris (apie 1Lt) tai kokia tokio alaus savikaina ? 5 ct. ? 10 ct.?. Čia skatink neskatinęs patriotizmo… nemanau kad rezultatų įmanoma pasiekti.

II segmentas – barų lankytojai. Jie dažnai nelabai ir turi pasirinkimą: arba pirkti „masinį“ lietuvišką alų (ala Kalnapilis/Švyturys/Utena) arba imti ką nors buteliais/skardinėm (kurių vėlgi pasirinkimas retai nudžiugina). Taigi, tarp barų lankytojų karaliauja vietinės gamybos alus ir nedidinant vartojimo/neplečiant asortimento čia toliau nepasistūmėsi. Beje, ar pastebėjote, kad kavinėse, picerijose ir t.t. sunku rasti tamsaus alaus ?

III segmentas – „poilsiautojai“. Dažniausiai alus perkamas dideliais kiekiais ir vežamasi į gamtą ar šiaip kur susirenka didesnė kompanija „pasėdėti“. Alus dažniausiai perkamas dėžėm, vidutinio kainų segmento (apie 2 lt). Galbūt į šį segmentą ir orientuojasi aludariai, nes vasara jis tikriausiai ir yra pagrindinis. Mano subjektyvia nuomone šį segmentą labiausiai ir veikia visokios akcijos/atrakcijos: gamtoje ar su gera kompanija sueina ir prastesnis alus, ant didesnio kiekio jaučiasi visokios akcijos ir pan. Keista, bet palyginus kainas vietinio ir importinio alaus šiame segmente jos yra panašios (dažnai lietuviškas nežymiai pigesnis). Tai gal tikrai už panašią kainą žmonės paprasčiausiai renkasi kokybiškesnį produktą ? Gal tikrai pasinaudojant krepšinio beprotybę ir suaktyvėjusiu psiaudo patriotizmu bus bandoma didinti savo rinkos dalį. Tik bijau, kad efektas bus labai trumpalaikis: atšalus orui (ir/ar pasibaigus kampanijai) žmonės automatiškai grįš prie kokybiškesnio produkto.

IV segmentas – gurmanai. Žmonės vertinantis alaus skonį, o ne alkoholio kiekį jame. Va šiame segmente manyčiau net ir pasikinkę patriotizmą didieji aludariai neturi jokių šansų. Jei žmogus gali už alaus bonką mokėti 3 (ir daugiau) litų.. jis rinksis kokybiškesnį produktą. Net ir vidutiniame ( 2lt kainų segmente) yra kokybiško tiek vietinio tiek importinio alaus, tai kainai šoktelėjus aukščiau pasirinkimas yra platesnis, bet ten Lietuvos gamintojų vienetai. Paleidus agresyvią „patriotinę“ kampaniją gal ir susigundys kas nors vėl paragauti „lietuviško“ alaus, bet turiu negerą įtarimą… tuo viskas ir pasibaigs.

Reikia pastebėti, kad „ekonominė“ motyvacija turėtų taip pat veikti prieš didžiuosius aludarius (kurie ir sudaro aludarių asociacijos „stuburą“). Tai didelės užsienio kapitalo įmonės (kas reiškia kad pelnas iškeliauja užu Baltijos jūros), o „Švyturio“ darbininkų streikas sudaro įspūdį, kad atlyginimai pas aludarius nėra dideli). Norint iš tiesų prisidėti prie Lietuvos ekonomikos skatinimo, reikėtų rinktis mažųjų daryklų siūlomą alų (geriausia pilstomą). Tokiu būdų didesnė Jūsų sumokėtų pinigų dalis bus „paskirstyta“ kaip darbo užmokestis. Be to pelnas irgi liks Lietuvoje.

Kitas klausimas, ar Švyturį, Kalnapilį, Uteną galima laikyti lietuvišku alumi ? Mano subjektyvia nuomone tai eilinė „štampofkė“, produktas be jokio identiteto.

P.S. su alaus pramone nieko bendro neturiu. Suvartojimo statistikos (pagal skirtingas kainų rūšis/stiprumą) taip pat neturiu. Visas šitas rašinėlis paremtas mano asmeniniais stebėjimais ir subjektyviu skoniu, dėl to su realybe gali neturėti nieko bendro. Beje, pats kartais atsigeriu ir „didžiųjų“ „ekstra“. Karštą vasaros diena atsigaivinti visai neblogai (ašaldytas), bet normaliom aplinkybėm dažniausiai jo nesirenku.

 P.P.S. nemokamas patarimas aludariams: investuokit į „užstato“ sistemos išplėtimą ir importuojamam alui.

 


Raktai: Dalius Tarvydas, lietuviskas alus