Jul 142011
 

Kada aš didesnis patriotas, kai prisiliuobiu lietuviško „Žaibo“ alaus, pusiau lietuviško „Švyturio“, „Alytaus brendžio“ ar kai „ragauju“ tautinį skysti langams plauti ?

Ši savaitė alaus „pasaulyje“ turininga. Atrodo pagaliau pradėjo streikuoti „Švyturio“ darbininkai (kuriuos prie konvejerių žadėjo pakeisti administracija). Be to Lietuvos aludariai nusprendė imtis reklaminės kampanijos skatinančios Lietuvos vartotojus pirkti lietuvišką alų. Nors pačios reklamos nemačiau, bet akivaizdu kad bus bandoma žaisti patriotiniais jausmais, galbūt pasitelkiant ir truputi ekonomikos: vietinės darbo vietos, mokesčiai mokami Lietuvoje ir t.t.

Streikas gamykloje man neįdomus. Tai darbuotojų ir įmonės vadovybės reikalas, bet patriotinė kampanija skatinanti vartoti tautinį alų turėtų atrodyti įdomiai. Ypač turint galvoje alkoholio reklamos draudimą ir krepšinio čempionatą. Aludariai turi gan nemažą patirtį manipuliuojant patriotizmu, bus įdomu pasižiūrėti kaip jie tai darys dabar.

Nors ir manau kad aludariai sugebės sukurti patrauklų reginį, netikiu, kad ši kampanija galėtų būti efektyvi.

Mano supratimu alaus rinką galima skirstyti 3-4 segmentus (pagal gėrėjų pajamas ir jų tikslą).

I segmentas alų vartoją kaip vieną pigiausių alkoholio rūšių (pasiklausius Lietuvos aludarių retorikos jie orientuojasi būtent į šį segmentą). Išgert alaus kad apsineštum. Šiame segmente ir yra svarbiausia kaina. Jei koks lenkiškas birzgalas kainuos 10 ct. pigiau tokio paties stiprumo (kokybės) lietuviškas… bus perkamas lenkiškas. Beje, jei pigiausio alaus puslitris kainuoja tiek pat kiek pigiausio mineralinio vandens puslitris (apie 1Lt) tai kokia tokio alaus savikaina ? 5 ct. ? 10 ct.?. Čia skatink neskatinęs patriotizmo… nemanau kad rezultatų įmanoma pasiekti.

II segmentas – barų lankytojai. Jie dažnai nelabai ir turi pasirinkimą: arba pirkti „masinį“ lietuvišką alų (ala Kalnapilis/Švyturys/Utena) arba imti ką nors buteliais/skardinėm (kurių vėlgi pasirinkimas retai nudžiugina). Taigi, tarp barų lankytojų karaliauja vietinės gamybos alus ir nedidinant vartojimo/neplečiant asortimento čia toliau nepasistūmėsi. Beje, ar pastebėjote, kad kavinėse, picerijose ir t.t. sunku rasti tamsaus alaus ?

III segmentas – „poilsiautojai“. Dažniausiai alus perkamas dideliais kiekiais ir vežamasi į gamtą ar šiaip kur susirenka didesnė kompanija „pasėdėti“. Alus dažniausiai perkamas dėžėm, vidutinio kainų segmento (apie 2 lt). Galbūt į šį segmentą ir orientuojasi aludariai, nes vasara jis tikriausiai ir yra pagrindinis. Mano subjektyvia nuomone šį segmentą labiausiai ir veikia visokios akcijos/atrakcijos: gamtoje ar su gera kompanija sueina ir prastesnis alus, ant didesnio kiekio jaučiasi visokios akcijos ir pan. Keista, bet palyginus kainas vietinio ir importinio alaus šiame segmente jos yra panašios (dažnai lietuviškas nežymiai pigesnis). Tai gal tikrai už panašią kainą žmonės paprasčiausiai renkasi kokybiškesnį produktą ? Gal tikrai pasinaudojant krepšinio beprotybę ir suaktyvėjusiu psiaudo patriotizmu bus bandoma didinti savo rinkos dalį. Tik bijau, kad efektas bus labai trumpalaikis: atšalus orui (ir/ar pasibaigus kampanijai) žmonės automatiškai grįš prie kokybiškesnio produkto.

IV segmentas – gurmanai. Žmonės vertinantis alaus skonį, o ne alkoholio kiekį jame. Va šiame segmente manyčiau net ir pasikinkę patriotizmą didieji aludariai neturi jokių šansų. Jei žmogus gali už alaus bonką mokėti 3 (ir daugiau) litų.. jis rinksis kokybiškesnį produktą. Net ir vidutiniame ( 2lt kainų segmente) yra kokybiško tiek vietinio tiek importinio alaus, tai kainai šoktelėjus aukščiau pasirinkimas yra platesnis, bet ten Lietuvos gamintojų vienetai. Paleidus agresyvią „patriotinę“ kampaniją gal ir susigundys kas nors vėl paragauti „lietuviško“ alaus, bet turiu negerą įtarimą… tuo viskas ir pasibaigs.

Reikia pastebėti, kad „ekonominė“ motyvacija turėtų taip pat veikti prieš didžiuosius aludarius (kurie ir sudaro aludarių asociacijos „stuburą“). Tai didelės užsienio kapitalo įmonės (kas reiškia kad pelnas iškeliauja užu Baltijos jūros), o „Švyturio“ darbininkų streikas sudaro įspūdį, kad atlyginimai pas aludarius nėra dideli). Norint iš tiesų prisidėti prie Lietuvos ekonomikos skatinimo, reikėtų rinktis mažųjų daryklų siūlomą alų (geriausia pilstomą). Tokiu būdų didesnė Jūsų sumokėtų pinigų dalis bus „paskirstyta“ kaip darbo užmokestis. Be to pelnas irgi liks Lietuvoje.

Kitas klausimas, ar Švyturį, Kalnapilį, Uteną galima laikyti lietuvišku alumi ? Mano subjektyvia nuomone tai eilinė „štampofkė“, produktas be jokio identiteto.

P.S. su alaus pramone nieko bendro neturiu. Suvartojimo statistikos (pagal skirtingas kainų rūšis/stiprumą) taip pat neturiu. Visas šitas rašinėlis paremtas mano asmeniniais stebėjimais ir subjektyviu skoniu, dėl to su realybe gali neturėti nieko bendro. Beje, pats kartais atsigeriu ir „didžiųjų“ „ekstra“. Karštą vasaros diena atsigaivinti visai neblogai (ašaldytas), bet normaliom aplinkybėm dažniausiai jo nesirenku.

 P.P.S. nemokamas patarimas aludariams: investuokit į „užstato“ sistemos išplėtimą ir importuojamam alui.

 


Raktai: Dalius Tarvydas, lietuviskas alus
Apr 292010
 

Perskaičiau ScaniaGti  įrašą apie žodžių nuvertinimą (iškraipymą). Sunkios bet teisingos mintys. Pasiilgstu pasaulio, kuriame mėsa reikė mėsą, o Tėvynė – šalį. Dabar viskas pasikeitė. Žodžiai išliko tie patys, bet ką jie reiškia kiekviena karta privalai skaityti ilgus užrašus neįžiūrimu šriftu. Pieš keletą metų jau išmokau, kad produktas atrodantis kaip grietinė iš tikro yra augalinių riebalų mišinys su gyvulinės kilmės pėdsakais. Kad produktas atrodantis kaip sviestas savyje gali neturėti pieno produktų, o naminiai koldūnai gaminami konvejerininiu būdu, o vaikiškos dešrelės turi daugiau konservantų nei paprastos.

Šį sąrašą galima tęsti be galo, pridedant gėrimą su sultimis, kuriame sulčių yra mažiau nei 1% ar snieginių krabų mėsa, kurioje krabų aplamai nėra tik forma, kurią turint pakankamai fantazijos galima palaikyti žnyplėmis. Žodžiai, kurie nebeturi prasmės.

Ir pabaigai mano „naujausias atradimas“: mašina kuri atrodo ir važiuoja kaip lengvoji elementari pasirodo yra krovininė (su visomis iš to išplaukiančiomis problemomis). Patarimas: nepirkite mašinų iš šiauliečių kontoros UAB „ELTIMO“, nes bus kaip man…


Raktai: eltimo atsiliepimai, iliuziju pasaulis
Nov 292009
 

Lietuvos_zenklas

Pirma kartą perskaičius apie M. Jovaišos pristatytą prekės ženklą „Lietuva – Baltijos širdis“ jis man patiko. Gintas, vytis, geltona ir žalia spalvos – viskas dera prie to, kaip aš įsivaduoju Lietuvą. Be tai tik pirmas įspūdis, kuris vėliau labai greitai išsisklaidė. Pradedant nuo to, kad naujasis prekės ženklas  vizualiai primena Glaxo Smith Kline  logotipą, ir baigiant nieko nepasakančiu šūkiu.

Viena iš priežasčių, pasak M. Jovaišos, paskatinusiu sukurti naują Lietuvos prekės ženklą buvo Lietuvos vardo nežinomumas už ES ribų. Iš savo asmenine patirties galiu pastebėti, kad net ir ES nevisi žino Lietuvą, bet pavadinus Lietuvą Baltijos širdimi – problema nėra sprendžiama. Baltijos kaip regiono žinomumas kai kuriais atvejais yra net mažesnis nei šalies Lietuvos. Mano nuomone žymiai geresnis šūkis būtų „Lietuva – Europos širdis“. Pretenzinga, nieko nepasako, bet užtat visi žino Europą. Galima ginčytis ir apie ginkluoto kareivio panaudojimo priimtinumą.

Privati iniciatyva yra skatintinas reiškinys, bet ar tikrai šalies prekės ženklas gali būti privataus žmogaus (ar jų grupės) nuosavybė ? Sutinku, kad dabartinė ženklo naudojimo sutartis yra labai liberali ir palanki jos naudotojams. Nepaisant to, joje yra ir prierašas, apie bet kada galimus pakeitimus tiesiogiai neinformuojant ženklo naudotojų. Mano galva tai reiškia, kad ateityje, pasikeitus aplinkybėms šis ženklas gali pasidaryti mokamas, arba juo bus leista naudotis tik ribotam skaičiui naudotojų.

Pradiniame ženklo gyvavimo etape, kol jo dar niekas nežino kiekvienas naujas jo vartotojas – papildoma reklama. T.y. ne ženklas reklamuotų prekę bet prekė ženklą (nebent valdiškos ar dar kas nors skirtų finansavimą tikrai reklamai). Jei verslas priimtų šią idėją – ženklas iš tiesų galėtų tapti „de facto“ Lietuvos prekės ženklu. Bet kas toliau ? Jis būtų nuomojamas visiems vartotojams ? Parduotas valstybei už xxx milijonų ? Toliau dalinamas neatlygintinai ?

Man nepatinka oficialus Lietuvos prekės ženklas, aš gerbiu M. Jovaiša (ypač kaip fotografą), bet šalies simboliai, tokie kaip herbas, vėliava, šalies prekės ženklas ir t.t. turi priklausyti visiems (valstybei).


Raktai: lietuvos prekes zenklas