Kada aš didesnis patriotas, kai prisiliuobiu lietuviško „Žaibo“ alaus, pusiau lietuviško „Švyturio“, „Alytaus brendžio“ ar kai „ragauju“ tautinį skysti langams plauti ?
Ši savaitė alaus „pasaulyje“ turininga. Atrodo pagaliau pradėjo streikuoti „Švyturio“ darbininkai (kuriuos prie konvejerių žadėjo pakeisti administracija). Be to Lietuvos aludariai nusprendė imtis reklaminės kampanijos skatinančios Lietuvos vartotojus pirkti lietuvišką alų. Nors pačios reklamos nemačiau, bet akivaizdu kad bus bandoma žaisti patriotiniais jausmais, galbūt pasitelkiant ir truputi ekonomikos: vietinės darbo vietos, mokesčiai mokami Lietuvoje ir t.t.
Streikas gamykloje man neįdomus. Tai darbuotojų ir įmonės vadovybės reikalas, bet patriotinė kampanija skatinanti vartoti tautinį alų turėtų atrodyti įdomiai. Ypač turint galvoje alkoholio reklamos draudimą ir krepšinio čempionatą. Aludariai turi gan nemažą patirtį manipuliuojant patriotizmu, bus įdomu pasižiūrėti kaip jie tai darys dabar.
Nors ir manau kad aludariai sugebės sukurti patrauklų reginį, netikiu, kad ši kampanija galėtų būti efektyvi.
Mano supratimu alaus rinką galima skirstyti 3-4 segmentus (pagal gėrėjų pajamas ir jų tikslą).
I segmentas alų vartoją kaip vieną pigiausių alkoholio rūšių (pasiklausius Lietuvos aludarių retorikos jie orientuojasi būtent į šį segmentą). Išgert alaus kad apsineštum. Šiame segmente ir yra svarbiausia kaina. Jei koks lenkiškas birzgalas kainuos 10 ct. pigiau tokio paties stiprumo (kokybės) lietuviškas… bus perkamas lenkiškas. Beje, jei pigiausio alaus puslitris kainuoja tiek pat kiek pigiausio mineralinio vandens puslitris (apie 1Lt) tai kokia tokio alaus savikaina ? 5 ct. ? 10 ct.?. Čia skatink neskatinęs patriotizmo… nemanau kad rezultatų įmanoma pasiekti.
II segmentas – barų lankytojai. Jie dažnai nelabai ir turi pasirinkimą: arba pirkti „masinį“ lietuvišką alų (ala Kalnapilis/Švyturys/Utena) arba imti ką nors buteliais/skardinėm (kurių vėlgi pasirinkimas retai nudžiugina). Taigi, tarp barų lankytojų karaliauja vietinės gamybos alus ir nedidinant vartojimo/neplečiant asortimento čia toliau nepasistūmėsi. Beje, ar pastebėjote, kad kavinėse, picerijose ir t.t. sunku rasti tamsaus alaus ?
III segmentas – „poilsiautojai“. Dažniausiai alus perkamas dideliais kiekiais ir vežamasi į gamtą ar šiaip kur susirenka didesnė kompanija „pasėdėti“. Alus dažniausiai perkamas dėžėm, vidutinio kainų segmento (apie 2 lt). Galbūt į šį segmentą ir orientuojasi aludariai, nes vasara jis tikriausiai ir yra pagrindinis. Mano subjektyvia nuomone šį segmentą labiausiai ir veikia visokios akcijos/atrakcijos: gamtoje ar su gera kompanija sueina ir prastesnis alus, ant didesnio kiekio jaučiasi visokios akcijos ir pan. Keista, bet palyginus kainas vietinio ir importinio alaus šiame segmente jos yra panašios (dažnai lietuviškas nežymiai pigesnis). Tai gal tikrai už panašią kainą žmonės paprasčiausiai renkasi kokybiškesnį produktą ? Gal tikrai pasinaudojant krepšinio beprotybę ir suaktyvėjusiu psiaudo patriotizmu bus bandoma didinti savo rinkos dalį. Tik bijau, kad efektas bus labai trumpalaikis: atšalus orui (ir/ar pasibaigus kampanijai) žmonės automatiškai grįš prie kokybiškesnio produkto.
IV segmentas – gurmanai. Žmonės vertinantis alaus skonį, o ne alkoholio kiekį jame. Va šiame segmente manyčiau net ir pasikinkę patriotizmą didieji aludariai neturi jokių šansų. Jei žmogus gali už alaus bonką mokėti 3 (ir daugiau) litų.. jis rinksis kokybiškesnį produktą. Net ir vidutiniame ( 2lt kainų segmente) yra kokybiško tiek vietinio tiek importinio alaus, tai kainai šoktelėjus aukščiau pasirinkimas yra platesnis, bet ten Lietuvos gamintojų vienetai. Paleidus agresyvią „patriotinę“ kampaniją gal ir susigundys kas nors vėl paragauti „lietuviško“ alaus, bet turiu negerą įtarimą… tuo viskas ir pasibaigs.
Reikia pastebėti, kad „ekonominė“ motyvacija turėtų taip pat veikti prieš didžiuosius aludarius (kurie ir sudaro aludarių asociacijos „stuburą“). Tai didelės užsienio kapitalo įmonės (kas reiškia kad pelnas iškeliauja užu Baltijos jūros), o „Švyturio“ darbininkų streikas sudaro įspūdį, kad atlyginimai pas aludarius nėra dideli). Norint iš tiesų prisidėti prie Lietuvos ekonomikos skatinimo, reikėtų rinktis mažųjų daryklų siūlomą alų (geriausia pilstomą). Tokiu būdų didesnė Jūsų sumokėtų pinigų dalis bus „paskirstyta“ kaip darbo užmokestis. Be to pelnas irgi liks Lietuvoje.
Kitas klausimas, ar Švyturį, Kalnapilį, Uteną galima laikyti lietuvišku alumi ? Mano subjektyvia nuomone tai eilinė „štampofkė“, produktas be jokio identiteto.
P.S. su alaus pramone nieko bendro neturiu. Suvartojimo statistikos (pagal skirtingas kainų rūšis/stiprumą) taip pat neturiu. Visas šitas rašinėlis paremtas mano asmeniniais stebėjimais ir subjektyviu skoniu, dėl to su realybe gali neturėti nieko bendro. Beje, pats kartais atsigeriu ir „didžiųjų“ „ekstra“. Karštą vasaros diena atsigaivinti visai neblogai (ašaldytas), bet normaliom aplinkybėm dažniausiai jo nesirenku.
P.P.S. nemokamas patarimas aludariams: investuokit į „užstato“ sistemos išplėtimą ir importuojamam alui.
Raktai: Dalius Tarvydas, lietuviskas alus