Šiandien pasisekė sudalyvauti seime vykusioje konferencijoje „Atsinaujinančių energijos išteklių politika šiandien ir ateityje“. Renginukas nemokamas, žmonių nemažai ir gan įvairių. Tiesa, pranešėjai parinkti labai vienpusiškai: iš Lietuvos kalbėjo atsinaujinančių energijos išteklių asociacijų atstovai, J. Šimėnas (buvęs LITBIOMA vadas) bei vienas bankininkų atstovas. Iš užsieniečių – pagrinde įmonių gaminančių vėjo jėgaines atstovai (nemažą dalį pranešimo užėmė reklama). Visur vyravo viena bendra mintis: duokit mums pinigų (ir daug). Vėjininkai, saulininkai ir jiems prijaučiantys nori fiksuotų elektros supirkimo tarifų (ilgalaikių), nemokamo prisijungimo, privalomo supirkimo ir t.t. Biomasės atstovai (palaikantys šilumininkus) nori įvesti akcizą iškastinio kuro ir elektros importui (ir surinktais pinigais subsidijuoti katilinių perėjima prie biokuro). Iš tiesu buvo nuobodoka: pranešėjai žongliravo tais pačiais pritemtais skaičiukais, aiškino kad jiems visi Lietuvoje trukdo: tai prisijungimas brangus, tai tarifas per mažas (kitais žodžiais tariant remia per mažai). Vis paaikčiojama skundžiantis kaip blogai yra Lietuvoje, kokie mes atsilikę. Ir lyginama vėjo energetika su Danija, saulės energetika su Ispanija ir panašiai (gal dar palyginkime pensijas su Austrija ?). Dažnai naudojant absoliučius dydžius.
Konferencijos organizatoriai pažadėjo pranešimus sudėti kažkur į internetą.. gaila kol kas jų nepavyko rasti. Būtų galima kelis įdomesnius skaičiukus pakomentuoti.
Vienintelis dalykas kuris šioje konferencijoje tikrai patiko: Kauno chorisčių pasirodymas prieš ir po konferencijos. Visai smagiai merginos padainavo. Klausimai/komentarai iš salės irgi buvo artimesni realybei – siūlė pirma pasižiūrėti, kas Lietuvai geriau, o tik vėliau kalbėti apie skatinimą) ir pan..
Po konferencijos diskutuojant su kolegomis kilo mintis, kad atsinaujinančių energetinių išteklių fronte mūšis vyksta vienpusis: atsinaujinančių pusėje už geresnius tarifus kovoja daug įvairių asociacijų (kurių paskutiniu metu pridygo daugiau nei grybų po lietaus), o kitoje pusėje nėra visiškai nieko. Jei domitės Lietuvos žiniasklaida – galėjot pastebėti, kad pateikiama labai vienpusė informacija. Įvairūs baubai, kirais gąsdinamas tautietis, tokie kaip Gazprom tėra tik baubai: elektros rinkoje atsinaujinantys su dujomis nekonkuruoja, greičiau atvirkščiai: dujinės jėgainės reikalingos kaip rezervas atsinaujinantiems. Galbūt būtų galima „pasistumdyti“ šilumos rinkoje, bet ir ten, Gazprom mastais, rinkos praradimai negali būti dideli: artimiausiu metu didžiųjų miestų perėjimas prie biomasės mažai tikėtinas. Galima diskutuoti nebent apie politinius motyvus. Kiti rinkos žaidėjai yra praktiškai nematomi. Smulkiesiems vartotojams neatstovauja niekas. Iš energetikų nebelabai kas likę, o ir likusieji sėdi galva panarinę – visi nori savo darbo vietą išsaugoti. O jei kas bando pasisakyti prie norą beatodairiškai skatinti atsinaujinančius energijos išteklius, netgi neatsižvelgiant į šalies specifiką (pvz. saulės elektros supirkimo tarifas), jis tuojau apšaukiamas tautos priešu, nupirktu, kenkėju ir t.t. Vienu žodžiu – tautos priešas.
Beje, kvietime į konferenciją buvo rašoma, kad jos dalyviai priims rezoliucija. Paaiškėjo kad rezoliucija priims tik suinteresuotų asociacijų atstovai. Kiti konferencijos dalyviai netgi galutinio rezoliucijos teksto nematė. O spauda informuoja, kad rezoliucijai pritarė daugiau nei 200 konferencijos dalyvių .
P.S. dar keli įdomus faktai apie naująjį atsinaujinančių įstatymą (kuriam beje šiandien vyriausybė pritarė): jį ruošė patiškai išimtinai atsinaujinančius energijos išteklius atstovaujančios asociacijos. Pasidalino pinigus. Energetikos ministerija kartu su teisininkais yra paruošus alternatyvų įstatymo projektą (kurio niekas iš paprastų mirtingųjų nematė ir tikriausiai nepamatys, kur žiūri visokie auditai: aiškiai mėtomi pinigai į balą.).
