Dali.us

Kaip nustatyti kuro briketų kaloringumą.

Oct 182011

Vieša paslaptis, kad pjuvenų briketų kaloringumas (kaitrumas, šilumingumas) daugiau priklauso nuo jų drėgmės (ir pelningumo) nei nuo medienos iš kurios jie padaryti. Degios masės medienos kaloringumas svyruoja tik apie 7% priklausomai nuo medienos rūšies ir sudėties, bet gali skirtis iki dviejų kartų, priklausomai nuo drėgnumo.

Jau esu rašės, kad pasitikėti pardavėjų pateikiama pjuvenų briketų kaloringumo informacija neverta. Pradedant nuo to, kad ne visi pardavėjai turi supratimą kas per biesas yra tas kaloringumas ir baigian tuo.. kad nurodomas kaloringumas gali nebūtinai reikšti tai, ką Jūs galvojate. Pavyzdžiui standartinis kaloringumas, degios masės kaloringumas, sausos masės kaloringumas, darbinės masės kaloringumas ir t.t. 🙂 Taigi, geriausiais būdas, norint iš tiesu sužinoti, kiek energijos turi Jūsų naudojami briketai ją patikrinti patiems.

Matuoti medienos pjuvenų briketų kaloringumą tiesiogiai nesiūlysiu. Namų sąlygomis tai kiek sudėtingas procesas, bet va išmatuoti realų Jūsų naudojamų briketų drėgnumą ir pelningumą nėra sudėtina.

I Drėgnumo matavimas.

Jūms reikės šių prietaisų:

Mikrobangų krosnelės (1). Galima naudoti tą pačią kur dešreles šildot.
Juvelyrinių svarstyklių (1). Kuo tikslesnės svarstyklės – tuo tikslesnis rezultatas.
Lėkštelės. Nedegančios ir tinkamos naudoti mikrobangėje (1).
Gabaliuko pjuvenų briketo. Maždaug saujos dydžio.

Proceso eiga:

Paimame pjuvenų briketą. Geriausiai tinka iš šviežiai praimto maišiuko vidurio, atsignybiame tinkamo dydžio gabaliuką ir susmulkinam atgal iki pjuvenų.
Pjuvenas pasveriame, tolygiai paleidžiame lėktelėję ir dedame į mikrobangų krosnelę.
Kaitiname po 1 minutę, tol kol nepradeda atsirasti dūmai.
Pasirodžius dūmams išimame ir vėl pasveriame.

Visą skirtumą tarp pirmo ir antros svėrimo sudaro… vanduo. (kaip paskaičiuoti drėgnumą tikriausiai aiškinti nereikia ? )

II pelningumo matavimas.

Gautą sausą medžio drožlių masę sudeginame. Jei ten tikrai mediena ji turėtų degti puikiai.

Likusius pelenus pasveriame ir turime pelenų kiekį analizuotoje masėje masėje.

Apskaičiuojame kaloringumą

Tarkime kad sausos medienos masės kaloringumas lygus 4510 kcal/kg. Tuomet iš jo reikia atimti briketuose esančius vandenį ir pelenus, bei šiluma reikalinga tam vandeniui išgarinti (250 kcal/litrui, priklausomai nuo temperatūros).

Tarkime, Jūsų briketų drėgnumas 9%, o peleningumas 2%. Tuomet realiai jūs iš savo briketų kilogramo gali gauti tiek šiluos:

4510 * (1 – 0.09) * (1 – 0.02) – 0.09*250 = 4000 kcal/kg

Bet jeigu Jūsų briketų drėgnumas ne 9% o 18% procentų, tuomet:

4510 * (1 – 0.18) * (1 – 0.02) – 0.18*250 = 3579 kcal

Kaip pageidavo Praeivis – padariau ir kalkuliatorių. Gal tikrai kam nors pravers… Įvedat drėgnumo ir peleningumo % Ir gaunat kaloringumą panašų į realų.

Pabaigai:

Tas pats dėsnis galioja ir su malkom (tik jų drėgnumą išmatuoti mažumėle sunkiau: jis kinta gana ženkliai tap galų ir vidurio). Be to malkas dažniausiai matuoja ertmetiais..

O jei koks nors šaunuolis norės Jums parduoti pjuvenų briketus su 5000 kcal/kg ir didesniu šilumingumu.. galit drąsiai jį pasiųsti.. matuoti jų kaitrumo dar kartą.

Raktai: kuro kaloringumas, pjuvenu briketu kaitrumas

Landa naujame „Atsinaujinančių energetikos išteklių“ įstatyme

Energetika 6 Responses »

Apr 212011

Turite sodybą miško glūdumoje, prie ežeriuko ar dar kur nors ir norite ją prisijungti prie elektros tinklų nemokamai (beveik) ? Naujasis „atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas“ būtent jums. Kone prieš metus jau rašiau apie sukurtą landą leidžiančia elektrifikuoti miškus ir paežeres. Naujausioje įstatymo redakcijoje, kurią užvakar priėmė seimas ta landa vis dar palikta.

Procedūra atrodo elementariai: užtenka pasistatyti vėjo jėgainę (iki 30 kW galios) ir pagal naująjį įstatymą tinklai bus priversti ją prijungti nemokamai. Nepriklausomai nuo kaštų. O jau nuo elektrinės prisijungti namuką – malonumas nebrangus. Beje, tas 30 kW labai gerai koreliuoja su nedidelio dvariuko elektros poreikiais. Bet čia tikriausiai sutapimas.

Jei kas domėjosi, kiek kainuoja nutolusių objektų „elektrifikacija“ tai skaičiukai nesunkiai gali siekti šimtus tūkstančių. O va pasistatei vėjo elektrinę, tarkim, 20 kW už kokias 70.000 Lt – 100.000 Lt ir turi šalia privesta elektrą. Pasinaudojus naudotomis jėgainėmis iš „vakarų Europos“ ar ką nors iš Kinijos pačiam atsigabenus tikriausiai kaina būtų mažesnė.

Esant neidealios sąlygoms tokia jėgainė galėtų per metu „prisukti“ apie 5,000 Lt – 7,000 Lt. Nevertinant visokių diskontų ir palūkanų atsipirkimas per 20 metų (Nenaudojant elektros savo reikmėms). Kaip verslas – nelabai, bet kaip būdas nekelktrifikuotis“, manyčiau visai neblogas.

Beje, paskaitinėjus dabartinę įstatymo versiją jis atrodo žymiai geriau nei tas, kuris buvo parengtas prieš metus. Didžioji dalis nesąmonių išgaudyta. Nors eiliniu gyventojų teisės paakotos atsinaujinančios energetios vystytojų naudai. Įstatyme tik palikta tik „skylutė“ vienkiemių, sodybų ir dvariukų elektrifikavimuisi. Reikia gis tos elektros ir „kaimo sodyboje“ prie ežeriuko.

Priiminėjant šitą įstatyme seime didžiausia diskusija kilo dėl to kad tokiom elektrinėm net statybos leidimų nereikia..

Mitas apie pigius atsinaujinančius energijos šaltinius: vėjas

Energetika 12 Responses »

Mar 102011

Galutinai baigėsi kantrybė skaitant vėjininkų samprotavimus apie tai, kokia vėjo elektra yra pigi, ir kaip dėl jos kainos nekylą. Iš principo šita retorika nėra nauja: tie patys argumentai šmėžuoja jau ne pirmus metus (keičiasi tik skaičiukai). Juos tikriausiai matė visi, kurie bent kiek domisi energetika.

Šiame straipsniuke (beje, jis buvo pertiražuotas gal per 20 internetinių portalų) man labiausiai užkliuvo akivaizdus nesulyginamų dalykų lyginimas. Yra teigiama, kad vėjo energetika nekelia elektros tarifo (gyventojams) ir čia pat pateikiami skaičiukai, kad dėl atsinaujinančios energetikos elektros tarifas (gyventojams) padidėjo 0,5 ct (pasak straipsnio vėjo elektrinės pagamina mažiau nei 2,5% suvartotos elektros energijos). Ir čia pat siūlomą ta kiekį padidinti iki 30%.

Elementari matematika: jei 2,5% tarife sudaro sudaro 0,5% tai 30% tikriausiai būtų lygų 6ct. Elektros pabrangimas 6 centais manyčiau nėra toks niekinis dydis, apie kurį būtų galima pamiršti. Ir čia vertinamas tik tarifas, neatsižvelgiama į rezervavimo, balansavimo ir kitus pridėtinius kaštus.

Ne tokia elementari matematika: vėjo elektra konkuruoja tik su importine elektra (nors importinė elektra neturi vėjo elektrai būdingo nepastovumo, bet galime į tai dėmesio nekreipti). Taigi, vėjo elektra kainuoa kainuoja 30 ct./kWh, elektros importas – apie 15 ct/kWh . Jei vėjo elektros bus 30%, reiškia elektra galutiniam vartotojui brangs 4,5 ct/kwh. Skaičius taip pat verčiantis susimastyti: jei per mėnesį vidutiniškai suvartojate apie 150 kWh elektros – tuomet, jūsų sąskaitos padidėtų 81 litu per metus. Realybėje ši suma tikriausiai artėtų prie 100 litų, nes rezervuoti tikius vėjo kiekius yra brangiau nei esamus 2.5%.

Kiti vėjo energijos mitologijos aspektai:

Vėjo energetika – priemonė pritraukti užsienio investicijas. Jei ūkiškai tai šitokia investicija atrodo maždaug taip: atėjo „užsienio investuotojas“, pasistatė vėjo malūną, ir visi Lietuvos gyventojai jam centus neša. Nauda Lietuvai ? Jokios (Išskyrus, galbūt, sukurtas 2 darbo vietas).

Vėjo energetika – mažina priklausomybę nuo importo (mažina einamosios sąskaitos deficitą). Pasižiūrėjus atidžiau į „vėjo elektrinės“ projektą akivaizdi priešinga tendencija: „geležis“ – importinė, kapitalas – iš dalies importinis, „statyba“ – iš dalies importinė. Viska susumavus, iš to 30 ct/kWh bent 70% yra importas. Tik jis atliekamės pradiniame etape ir pinigai iškeliauja ne į Rusiją, o į Vokietiją, Daniją ar Kiniją. Bet jų iškeliauja daugiau nei importuojant elektrą.

Jei diskusija su vėjininkais pasiekia šia vietą jie išsitraukia sekančius du kozirius:

iškastinė energetika turi daug paslėptų kaštų (pvz. medicinai), bet jei elektrą mes importuojame.. tai kaštai lieka eksportuojančioje šalyje.
Ir amžinas argumentas: iškastiniai ištekliai yra baigtiniai..

Aš sutinku, kad jei elektros energiją reikia gaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių – tuomet vėjo elektra yra pigiausias sprendimas (iki tam tikro lygio). Taip pat sutinku kad po 5-10-15 metų vėjo ir kitos atsinaujinančios energijos rūšys taps pigesnės už tradicinę energetiką (va tada aš mielai ją palaikysiu), bet šiandien, Lietuvoje, vėjo elektrinės yra ženkliai brangiau nei elektros importas, o pagrindinai oponentai teigiantys priešingai… yra savo darbą dirbantys vėjininkų(ar kitų atsinaujinančių energijos išteklių) lobistai.

P.S. tarp vėjininkų labai populiaru mojuoti Lietuvos elektrinės (Elektrėnų) supirkimo kainomis, kurios yra dar aukštesnės nei vėjo supirkimas. Labai tikiuosi kad tokia „Elektrėnų“ kaina ilgai neišsilaikys, ypač po machinacijų su rusiškos elektros perpardavimu. Sutinku, kad dabar patvirtintos kainos „Elektrėnams“ yra nesveikai aukštos, bet tai nedaro vėjo elektros pigia.

Raktai: pigi energija

Apie briketų kaloringumą

Energetika, Laisvalaikis 21 Responses »

Dec 152010

Laisvalaikiu dėliojuosi skirtingų kuro rūšių, skirtų deginti kieto kuro katiluose, palyginimo skaičiuoklę ir užkliuvo Lietuvoje pardavinėjamų briketų kaloringumas. Bandau nuspręsti, kuris kuras, skirtas nuosavam namui šildyti, yra pigiausias (kai kieto kuro katilas jau stovi).

Jei kas nežinot, tai kaloringumas – yra skaičius, nurodantis, kiek energijos išskirs vienas kuro masės vienetas. Dažniausiai matuojamas kilo kalorijomis kilogramui kurio (kcal/kg). Kartais mega džiauliais (MJ). Nesvarbu kuo bematuosi, bet tai vienas svarbiausių skaičių rodančio kuro kokybę, ir nusakančiu kiek gi šilumos galima gauti jį sudeginus.

Grįžtant prie kaloringumo. Visos medienos (tiek drebulės tiek ąžuolo) kaloringumas yra panašus (skiriasi tik tankis). Visiškai sausos medienos kaloringumas yra lygus apie 4510 kcal/kg (apie 19 MJ/kg). Kuo mediena drėgnesnė – tuo kaloringumas mažesnis (pvz. nedžiovintos medienos deginamos centralizuotai tiekiamos šilumos katiluose dažniausiai nesiekia ir 2000 kcal/kg).

Kurui skirti briketai dažniausiai gaminami iš medienos (pjuvenų), jas džiovinant ir spaudžiant. Dėl to pjuvenų briketų kaloringumas dažniausiai yra didesnis net už džiovintų malkų, bet neturėtų viršyti sausos medienos kaloringumo (t.y. 4510 kcal/kg arba 19 MJ/kg). Apžiūrėjus užsienio internetinėse svetainėse siūlomus pjuvenų briketų – jų kaloringumas dažniausiai svyruoja apie 4300 kcal arba 18 MJ. Teko matyti kelių Lietuvoje pagamintų pjuvenų briketų laboratorinių tyrimų rezultatų – jie irgi yra panašūs.

Visiškai kitokia situacija tarp Lietuvos briketų pardavėjų. Praktiškai nėra pardavėjų, deklaruojančių, kad jų siūlomų briketų kaloringumas mažesnis nei 4400 kcal (tiksliau peržiūrėjęs kelias dešimtis pardavėjų radau tik du tokius). Dauguma pardavėjų deklaruoja, kad jų parduodami briketai turi ne mažesnį nei 4500 kcal/kg kaloringumą. Labai madinga visiškai nenurodyti kaloringumo.

Atsiranda šaunuolių, kurie nurodo protu nesuvokiamą kaloringumą. Čia tikriausiai lyderis – briketa.lt, kuri deklaruoja, kad jų parduodamų ąžuolo briketų kaloringumas 6200 kcal/kg. Vos ne akmens anglis gaunasi. Gal jie į savo briketus maišo paraką.. kad padidinti kaloringumą ? Dar vienas iš įdomesnių pavyzdžių – Senukai. Jie kaloringumą matuoja kg/dm³. Tankis taip pat yra svarbus, briketų kokybę aprašantis rodiklis, tik jis nelabai ką turi bendro su kaloringumu. Šiuo atveju deklaruojamas Lietuvoje parduodamų briketų tankis yra lygus minimaliam reikalaujamam pvz. pagal Vokietijos standartus: 1kg/dm³.

briketa.lt deklaruojami kaloringumai

Išvada: spręsti apie Lietuvoje parduodamų briketų kokybę iš deklaruojamų verčių yra neįmanoma, nes pardavėjų nurodomas kaloringumas, tikriausiai, nereiškia visiškai nieko. Vienu nurodo vidutinį kaloringumą, kiti maksimalų, treti sausos arba tik degios masės kaloringumą, ketvirti ima „nusirašo“ nuo kaimyno. O kol kas – deklaruojamas briketų kaloringumas tai tik eilinis reklaminis triukas. Nenustebčiau jei drėgnumo ir peleningumo duomenys taip pat nebūtų visai tikslūs. Objektyviai nuspręsti kurie briketai labiausiai tinka Jūsų namo šildymui – neįmanoma, bet jei perkate kokybiškus pjuvenų briketus, jų kaloringumas bus 4200-4400 kcal/kg. Jei perkate nekokybiškus… jis bus mažesnis. Nepriklausomai nuo to, ką deklaruoja gamintojai.

www.senukai.lt deklaruojamas kaloringumas

Kaip namų sąlygomis nustatyti pjuvenų briketų kaloringumą galima paskaityti čia.

Raktai: kieto kuro kaloringumas, briketu kaloringumas, durpiu briketu kaloringumas, pjuvenų briketų kaloringumas, akmens anglies briketai, ažuolo briketai, akmens anglies kaloringumas, malku kaloringumas, medžio briketu kaloringumas, kaloringumas

Konferencija – „Atsinaujinančių energijos išteklių politika šiandien ir ateityje“

Energetika 18 Responses »

Nov 242010

Šiandien pasisekė sudalyvauti seime vykusioje konferencijoje „Atsinaujinančių energijos išteklių politika šiandien ir ateityje“. Renginukas nemokamas, žmonių nemažai ir gan įvairių. Tiesa, pranešėjai parinkti labai vienpusiškai: iš Lietuvos kalbėjo atsinaujinančių energijos išteklių asociacijų atstovai, J. Šimėnas (buvęs LITBIOMA vadas) bei vienas bankininkų atstovas. Iš užsieniečių – pagrinde įmonių gaminančių vėjo jėgaines atstovai (nemažą dalį pranešimo užėmė reklama). Visur vyravo viena bendra mintis: duokit mums pinigų (ir daug). Vėjininkai, saulininkai ir jiems prijaučiantys nori fiksuotų elektros supirkimo tarifų (ilgalaikių), nemokamo prisijungimo, privalomo supirkimo ir t.t. Biomasės atstovai (palaikantys šilumininkus) nori įvesti akcizą iškastinio kuro ir elektros importui (ir surinktais pinigais subsidijuoti katilinių perėjima prie biokuro). Iš tiesu buvo nuobodoka: pranešėjai žongliravo tais pačiais pritemtais skaičiukais, aiškino kad jiems visi Lietuvoje trukdo: tai prisijungimas brangus, tai tarifas per mažas (kitais žodžiais tariant remia per mažai). Vis paaikčiojama skundžiantis kaip blogai yra Lietuvoje, kokie mes atsilikę. Ir lyginama vėjo energetika su Danija, saulės energetika su Ispanija ir panašiai (gal dar palyginkime pensijas su Austrija ?). Dažnai naudojant absoliučius dydžius.

Konferencijos organizatoriai pažadėjo pranešimus sudėti kažkur į internetą.. gaila kol kas jų nepavyko rasti. Būtų galima kelis įdomesnius skaičiukus pakomentuoti.

Vienintelis dalykas kuris šioje konferencijoje tikrai patiko: Kauno chorisčių pasirodymas prieš ir po konferencijos. Visai smagiai merginos padainavo. Klausimai/komentarai iš salės irgi buvo artimesni realybei – siūlė pirma pasižiūrėti, kas Lietuvai geriau, o tik vėliau kalbėti apie skatinimą) ir pan..

Po konferencijos diskutuojant su kolegomis kilo mintis, kad atsinaujinančių energetinių išteklių fronte mūšis vyksta vienpusis: atsinaujinančių pusėje už geresnius tarifus kovoja daug įvairių asociacijų (kurių paskutiniu metu pridygo daugiau nei grybų po lietaus), o kitoje pusėje nėra visiškai nieko. Jei domitės Lietuvos žiniasklaida – galėjot pastebėti, kad pateikiama labai vienpusė informacija. Įvairūs baubai, kirais gąsdinamas tautietis, tokie kaip Gazprom tėra tik baubai: elektros rinkoje atsinaujinantys su dujomis nekonkuruoja, greičiau atvirkščiai: dujinės jėgainės reikalingos kaip rezervas atsinaujinantiems. Galbūt būtų galima „pasistumdyti“ šilumos rinkoje, bet ir ten, Gazprom mastais, rinkos praradimai negali būti dideli: artimiausiu metu didžiųjų miestų perėjimas prie biomasės mažai tikėtinas. Galima diskutuoti nebent apie politinius motyvus. Kiti rinkos žaidėjai yra praktiškai nematomi. Smulkiesiems vartotojams neatstovauja niekas. Iš energetikų nebelabai kas likę, o ir likusieji sėdi galva panarinę – visi nori savo darbo vietą išsaugoti. O jei kas bando pasisakyti prie norą beatodairiškai skatinti atsinaujinančius energijos išteklius, netgi neatsižvelgiant į šalies specifiką (pvz. saulės elektros supirkimo tarifas), jis tuojau apšaukiamas tautos priešu, nupirktu, kenkėju ir t.t. Vienu žodžiu – tautos priešas.

Beje, kvietime į konferenciją buvo rašoma, kad jos dalyviai priims rezoliucija. Paaiškėjo kad rezoliucija priims tik suinteresuotų asociacijų atstovai. Kiti konferencijos dalyviai netgi galutinio rezoliucijos teksto nematė. O spauda informuoja, kad rezoliucijai pritarė daugiau nei 200 konferencijos dalyvių .

P.S. dar keli įdomus faktai apie naująjį atsinaujinančių įstatymą (kuriam beje šiandien vyriausybė pritarė): jį ruošė patiškai išimtinai atsinaujinančius energijos išteklius atstovaujančios asociacijos. Pasidalino pinigus. Energetikos ministerija kartu su teisininkais yra paruošus alternatyvų įstatymo projektą (kurio niekas iš paprastų mirtingųjų nematė ir tikriausiai nepamatys, kur žiūri visokie auditai: aiškiai mėtomi pinigai į balą.).

Older Entries Newer Entries