Aš esu inžinierius, aš myliu techniką. Aš jos garbintojas ir kūrėjas. Taip, kaip kažkas žavisi Salvadoro Dali paveikslais, aš žaviuosi įrengimais ir viskuo, kas yra sudėtinga. Kai važiuoju traukiniu, mėgstu žiūrėti į geležinkelio bėgius, kuo jų daugiau, tuo įdomiau, didžiulės stotys su dešimtimis kelių ir tūkstančiais vagonų- tai atgaiva sielai, dangoraižiai – tai mano bažnyčios. Kai skaičiuoju į juos sudėtas metalo tonas ir žmonių darbą, tai sukelia pasididžiavimo jausmą. Didžiuotis mes turime kuo.
Mes kaip bitės supuolame ir kažką lipdome: bėgius, autostradas, laivus, lėktuvus. Kai matau kranus ir dangoraižius, aš matau kažką nepaprasto. Tada aš galvoju apie jungtis ir formules, atsparumą, tempimo jėgas, svyravimo amplitudes ir kitus iššūkius, kuriuos eilinį kartą įveikėme. Man neįdomu pastato spalva, bet visada žavi aukštis, nes kuo aukščiau – tuo sudėtingiau. Mes padarome viską, ko užsinorime. Pastatome laivą, paskui didesnį, dar didesnį, tada pastatą, dangoraižį ir kažką, kas yra neįsivaizduojamo 800 metrų aukščio, ir vis tiek nesustojame. Mes įpratome gyventi pasitikėdami savo jėgomis, nes mes visada laimime.
Mums nepaprastai sekėsi, mes sugebėjome pažaboti vėją ir jūrą, išmokome skristi į kosmosą ir skaldyti atomus. Bet tai yra viskas. Kokie garsūs bebūtų pasiekimai, atėjo laikas atiduoti gamtai tai, ką paėmėme.
Kodėl aš taip sakau?
Praeitais metais JAV erdvėlaivis „Atlantis“ atliko paskutinį savo skrydį. Atrodo, nieko ypatingo ar ne? Ne, tai ypatingas laikas. Kad šatlai baigs savo tarnybos laiką, buvo aišku nuo pat jų sukūrimo,tačiau tada buvo tvirtas tikėjimas, kad tam laikui atėjus JAV turės kažką kitą – žymiai geresnį, tobulesnį ir, aišku, įspūdingesnį. Deja, taip nenutiko – JAV neteko erdvėlaivių ir neturi kuo juos pakeisti. Kodėl taip yra? Galima sugalvoti daug priežasčių tokių, kaip „nėra poreikio”, „ekonomikos sunkmetis”, „nepasiteisino” ir pan.
Nors visi šie teiginiai galbūt teisingi, bet yra ir dar vienas dalykas. Tai paprastas dėsnis, kuris skamba maždaug taip: „Kuo sudėtingesnė technologija, tuo mažiau mes jos turime. Labai sudėtingas technikos kūrinys gali pareikalauti visos tautos ar žmonijos pastangų bei išteklių jam įgyvendinti”.
Paimkime pavydį. Koks technikos stebuklas yra pats sudėtingiausiais? Atominis reaktorius? Didelių reaktorių turime kelis šimtus, mažų – tikrai virš tūkstančio. Lėktuvnešis? Pasaulyje yra kokios dvi dešimtys ar panašiai, be to, visi varomi branduoliniais reaktoriais. Kosminis laivas? Čia jau arti. Greičiausiai tai yra Tarptautinė Kosminė Stotis ir Didysis Hadronų Greitintuvas. Kuriam skirti pirmą vietą – nuspręskite jūs. Abu jie yra žmonijos kūriniai ir, deja, vienetiniai egzemplioriai.
Kodėl aš apie tai kalbu? Todėl, kad dabar, kai mes pasiekėme savo augimo ribas, dažniausiai pasitaikantis argumentas ir viltis yra technologija. Mes tikime technologijomis ir savo galia, mes manome, kad technologija išspręs energetikos, užterštumo ir eksponentiškai augančios žmonijos maisto problemas. Deja, ne. Šis paprastas dėsnis parodo, kad aukštos technologijos nebus visiem prieinamos. Mes neturėsime nešiojamų branduolinių baterijų, gravicapos ir skraidančių antigravitacinių kilimėlių. Artimiausioje ateityje mums reikės kažko paprastesnio, gal kauptuko, plūgo ar plastikinio kibiro vandeniui laikyti. Pastarieji yra nesudėtingi, todėl plačiai prieinami. Bet netgi nesudėtingų įrankių pritrūksime, jei neturėsime iš ko juos gaminti. Ar gali nutikti taip, kad net plastikinio kibiro gamyba bus problema? Žinoma, gali, esu tuo visiškai tikras.
Mes gyvename technologijų ir pramonės pasaulyje, keliaujame greitai, miegame patogiai, valgome „gerą” maistą, esame specializavęsi ir prisitaikę čia būti. Kiekviena diena įneša į mūsų gyvenimą kažką naujo ir malonaus iš technologijų pusės, tai kur problema? Problema ištekliuose.
Mes esam paprasti, pirmiausiai imame tai, kas lengviausiai pasiekiama, kasame ten, kur didžiausia rūdos koncentracija, žvejojame ten, kur daugiau žuvies, sėjame ten, kur žemė derlinga. Tai racionalu ir aišku. Vėliau, kai išnaudojame tai, kas yra geriausia, mes nesikuklindami imame ir prastesnės kokybės dalykus, nes technologijos ir naftos energija leidžia juos apdirbti ir pritaikyti. Iki šiol viskas taip ir vyko, tai kurį laiką dar tęsis.
Gamta koją mums pakiša subtiliai ir nekaltai. Tai energijos paslaptis, kuri laikui atėjus smogs žiauriai ir negailestingai. Pabandykime įsivaizduoti, kad užšaldėme pasaulio ekonomiką ir gyventojų daugėjimą. Na, įvyko kažkas, dėl ko vyriausybės išsigando ir liovėsi pliaukšti apie augimo būtinybę, suskaičiavo išteklius ir pasakė: „Gana, daugiau augti negalime, nėra kur, daugintis irgi negalime, neišmaitinsime 9 milijardų žmonių, todėl spaudžiam per stabdžius.“ Kažkaip šis planas pavyksta ir mes nebedauginame traukinių, lėktuvų ir autostradų, nebestatome naujų tiltų, lėktuvnešių ir kosminių laivų. Gyvename tuo, ką turime, ir daugiau nenorime. Ar mes išsigelbėsime nuo žlugimo ir sugebėsime išlaikyti neaugančią ekonomiką? Tikriausiai, ne. Visa bėda – energija. Pateiksiu pavyzdį.
Tarkime, mums reikia išsaugoti autostradą Vilnius-Klaipėda. Kadangi ekonomikos augimo neplanuojame, užtenka tokios, kokia ji yra dabar. Ateina žiema ir asfaltas trūkinėja nuo šalčio ir ledo. Atėjus vasarai sunkvežimiai įspaudžia provėžas, karts nuo karto kažkas padaro avariją, išlaužo plastikinius stulpelius ir ženklus ir šalia to apskritus metus korozija dirba savo juodą darbą rūdimis versdama armatūrą ir atramas tiltų konstrukcijose. Kažkaip su tuo reikia kovoti, mes tą ir darome. Remontuojame, iš naujo klojame asfaltą, keičiame atramas ir t.t. Visam tam procesui reikalingi ištekliai – bitumas, skalda, žvyras, plienas ir, aišku, energija.
Energija turi savo ekonomiką. Tam, kad išgautume energiją, pirmiausia dalį energijos turime sunaudoti gavybos procese. Tai tarsi investavimas. Įdedi litą – gauni 3 litus. Versliukas sukasi tol, kol gauni nors 1 centu daugiau nei įdedi.
Dabar pakalbėkime apie anglį. Anglis plačiai naudojama elektrai gaminti. Pagaminus elektrą, jos dėka Kinijoje gaminami visokie elektroniniai žaisliukai, mašinų detalės, tekstilė ir, aišku, plienas bei kiti lydiniai.
Laikui bėgant anglies kasyklos gilėja. Tai reiškia, kad vis daugiau energijos reikia tam, kad anglis būtų iškelta iš šachtos (duobės) ir nuvežta iki elektrinės. Bet čia dar ne viskas. Anglis būna skirtingo kaloringumo. Gera anglis yra ta, kuri turi mažai priemaišų ir yra kaloringa. Vadinasi, ji duoda daug energijos. Mes ,aišku, tokią anglį iškasėme pirmiausia. Yra ir kitokia anglis, ji ne kiek juoda, bet labiau ruda dėl daugybės ten esančių priemaišų. tokia anglis duoda mažiau energijos, todėl ją kasam (kasim) vėliau. Mūsų nelaimei, abu šie gamtos šposai susideda ir rezultate energijos likutis iš 1kg anglies mažėja. Tai vyksta kiekvieną mėnesį, savaitę, dieną. Kasdien sunkvežimis, vežantis anglį, nuvažiuoja keliais šimtais metrų daugiau nei vakar, sudegina daugiau kuro, vairuotojas dirba ilgiau, o ekskavatorius semia iš gilesnės duobės.
Šimtai tokių procesų susidedą į vieną, ir kažkada ateina momentas, kai anglis tampa nebereikalinga. Kasykloje gali būti dar daug anglies, bet mums ji taps nebereikalinga, nes visoje kasybos, transportavimo ir infrastruktūros grandinėje mes sunaudosime tiek pat energijos, kiek gausime ją degindami. Nelieka nieko, kas leistų išlydyti geležies rūdą ir paverstų ją į plieninę armatūrą tinkama tiltų konstrukcijoms. Neliks nieko, iš ko galėtume remontuoti autostradą Vilnius-Klaipėda. Nelieka energijos net šviesti elektros lemputei jūsų bute, veikti mikrobangų krosnelei ar CD grotuvui.. Visa anglies turima energija bus išeikvojama gavybos procese.
Tai dar ne viskas. Nors anglies suteikiama atliekama energija mažėja lėtai, yra kitas dalykas, kuris kelia žymiai daugiau nerimo inžinierių kastai. Aš kalbu apie mažėjančią rūdų koncentraciją.
Kažkada, kai mes pradėjome kasti įvairius metalus, rūdų koncentracija buvo didelė -30 procentų, o geležiai ir daugiau. Tai reiškė, kad iškasus toną rūdos, gaudavome 300 kg metalo – vario, aliuminio, sidabro ir kt. Laikui bėgant koncentracija mažėja. Geriausius telkinius išnaudojame pirmiausia. Taigi, laikui bėgant rūdos koncentracija nukrito iki 15 procentų, tada dar ir dar. Šiuo metu yra visai normalu kasti kažką, kas yra 3proc. koncentracijos ar dar mažiau. Ar įsivaizduojate, kaip keičiasi energijos sąnaudos, kai rūdos koncentracija sumažėja dvigubai? Energijos sąnaudos išauga 4 kartus arba dar daugiau. Kuomet prekybos centre stovėsit šalia metalinės atramos, pabandykite įsivaizduoti, kiek karščio reikėjo beformę masę paversti į lygų, kietą, glotnų ir tvirtą paviršių. Jei jums tai atrodys nieko ypatinga, prisiminkite, kad nauja kolona „kainavo“ keturis kartus daugiau energijos nei jau yranti, tokia pati kolūkio angaro atrama.
Tai yra tas žiaurus dėsnis, dėl ko amžinas ekonomikos augimas yra neįmanomas, o stabili būsena sunkiai pasiekiama. Ši taisyklė galioja visiems ištekliams.
Visa tai veda prie paprastos išvados. Darbo turėsime daug, ypač mes, inžinieriai. Iš tikrųjų kartais mane ima neviltis. Mes, inžinieriai, turime dirbti po 40val. per savaitę, nemiegoti naktimis ir rasti idėjų bei sprendimų tik tam, kad išloštume dar 10-20 metų. Dar 10 metų maitinti amžinai augantį Ekonomikos monstrą. Aš žinau, kad amžinas variklis yra neįmanomas, amžinas ekonomikos augimas taip pat. Esu įsitikinęs, kad įrodymus pamatysime greitai.
Kuomet protingos galvos aiškins apie ekonomikos augimo būtinybę, pagalvokite apie išteklius ir energiją. Pastaroji nuspręs viską.
Tekstas: Filosoffas
Raktai: filosoffas
O kaip su atsinaujinančia energetika? Kas bus, jei į Jūsų pavyzdį įrašysim ne anglį, o kokią biomasę, bujojančią magistralės pakely? Čia klausiu ne apie augimą, o apie “tiek, kiek tikrai reikia”.
Biomasė nėra išeitis jei turime nuolat augančią ekonomiką. Išeitis yra suvokti planetos galimybių ribas ir prisitaikyti. Technologija yra konflikte su gamta. Mes išsiplėtėm iki dabartinio lygio tik todėl kad radome gamtos per milijonus metų sukauptą anglį, naftą ir dujas. iš esmės juos sukaupė bakterijos ir augalai.
Dabartinės situacijos atveju biomasės energijos išeiga bus dar mažesnė nei iš anglies. Biomasė užima natūralios gamtos plotus, išstumia kitus augalus ir gyvūnus. Dirbamos žemės plotai riboti, todėl iš biomasės gautas energijos kiekis irgi bus ribotas, taigi principas galios ir biomasei. Matau tik vieną teorine galimybę- viską perdirbti, nepalikti šiukšlių, prisitaikyti, sumažinti poreikius.
Saulės energijos yra 100 kartų daugiau nei mums dabar reikia…
Jeigu energijos poreikis augtu po 2,3 proc. per metus, po 275 metų mes turėtume saulės baterijomis nukloti visą sausumą. http://physics.ucsd.edu/do-the-math/2011/07/galactic-scale-energy/
Čia tik tuo atveju jeigu išliks dabartinis saulės elementų efektyvumas ir linijinis energijos poreikio augimas ar ne? O jeigu žmonija pasitemps, tai tos energijos gali reikėti ir mažiau nei šiai dienai kad reikia. Tik bijau, kad nepasitemps ir energijos poreikis tik augs 🙁
Procentinis augimas nėra linijinis, jis eksponentinis. Tai didelis skirtumas. Jei padidinti saulės baterijų efektyvumą iki 100procentų, tuomet gautume papildomus 70metų, jei nuklotume netgi vandenynus dar 55 metus. Visumoj noriu pasakyti augimas kuris buvo iki dabar yra nebeįmanomas. Mes tikrai pasiekėme savo augimo ribas. Laikas keistis.
Geras komentaras.
Čia ne atsakymas, kad jei biomasės kiekis ribotas, tai jos nereikia naudoti energijos gamybai, nes to riboto kiekio gali pilnai pakakti Lietuvai.
Biomasę žinoma reikia vartoti energijos gamybai, tik reikia suvokti kad nuolat augančiai ekonomikai biomasės pagamintos energijos neužteks jau po 100 metų
Patiko rasinys. Toks tikrai daug pamastymu sukeliantis. Pliusas. 🙂
Jei patiko, parodyk kitiems, vienas nei aš nei tu nieko nepakeisi, o laiko liko tikrai nedaug.
Che. As tai mielai. Tik ka sakyt??
Kas galva tur – i pats supranta. Kas ne – i neprisakysi jau.
Be to gi kiekviena turi savo gyvenima ir savo “einamuosius” reikalus.
Isivaizduokim: nuvaziuoju pas diedukus i kaima. Ispilu didziausia paskaita apie istekliu mazejima. Parsigandes diedukas neperka viniu. Nesukala jomis gardo. Pabega kiaule… Namuose badas jau siandiena, nereik jokios ateities laukt. Ot tai pagerbtu uz sita “pranasa” – mane visa gimine! 😀
Aš ieškau tokių kurie galvas turi, deja net ir protingas žmogus dažniausiai nepatiki kai pasakau kad augimas baigėsi. Žinai gali pasirūpinti tik savimi ir tai bus gerai.
Matai da kaip. Labai lengva ka nors paneigt. Va taip visai paprastai – besti pirstu ir pasakyt kad sitai blogai. Ir dar todel ir todel sitaip – netgi argumentu tam pagrist surast.
Taciau sita padarius naturaliai reikia pasiulyt geresni varinata kaip iseiti. be to nera prasmes nei pradet. O cia jau sunkiau…
Stai va cia, sakytum, zmones protingi renkas, ne Delfio lygis (galit dabar visi paispust pagirti 🙂 ), bet o ka? Panekejo, pasvarste ar uzteks Zeme ploto Saules baterijom. I viskas… Stop. Nei vienas nepasiule iseities. Vat.
As pats senia tuo augimu nebetikiu, panasias isvadas sau pasidares pres kokia 10m. Gyvenu labai kukliai ir dar su inetesija kazko pamazint ar atsisakyt.
Galeciau dabar toki gyvenimo buda placia skleist ir reklamuot. Rasciau ir argumentu, ir nupiest grazia dar kazkiek sugebeciau.
Bet nedarau. Kodel? O todel, kad nesu pats isitikines visisku tokios pozicijos teisingumu. Kas nors ims oponuot sakydamas – o kaip tavo pilietiski isipareigojimai valstybei, visuomenei? Ir bus kazkiek teisus.
Jeigu dauguma ims gyvent tik del butiniausiu poreikiu – zlugs visa ekonomika!
O tas reiskia ne tik miljonieriu nuobiednejima, bet ir ta, kad nebetures ka valgyt pensininkai. Va da kaip.
Dar tolaiu. Pav. daznai ivardija karus ir taikdariska misijas kaip blogybe. Pav. kad ir Afganistana. Bet paziurek i ta is antros puses: o jei to nebut? Isplistu gi tie teroristai ir daug ka sviete “uzduchintu”.
Be to, kariaut eina zmones, kurie turi taip pasakius specifiniu savybiu. Trumpai sakant – ramai gyvent jie nemoka. Prigimtis jau ju tokia. Paziurek kad ir i garsuji Prancuzu legiona. Ten kaip tik vieta tokiems. Ir US pajegosee ne ka skirias..
Gerai ar blogai? Sunku pasakyt. Bet kad va tokie elemantai “susinaudoja” dar kokia nauda duodami – turbut gerai.
Sumazinam ekonomika, atsisakom misiju… Ka jie veiks? Nesunku nuspet…
Mati kaip viskas susipina, kai tik ben kiek pasigilini.
Skirtingi žmonės į tą pačią informaciją reaguoja skirtingai. Kai prasidėjo krizė.. aš pirma karta po 15 darbo metų išvažiavau atostogų. Egiptas, ****, AI. Nes nesugalvojau kam geriau išleisti pinigus.
Pirma mintis perskaičius šitą filosoffas rašinį – malkinės karkasą darysiu metalinį.
Resursų ribotumas man reiškia padidėjusį vartojimą. Tau atvirkščiai 🙂
ko vartojimą reiškia resursų ribotumas?
Suvokdamas kad resursai riboti aš jų vartoju daugiau.
Atėjus krizei aš supratau, kad ateityje gali nebebūti laisvų pinigų kelionėms ir išskridau į egiptą.
Statydamas malkine renkuosi “amžinas” medžiagas.
Jei šiandien aš galiu sau leisti maudytis geriamame vandenyje – aš tai mielai darau, ypač suprazdamas kad po N metų aš tikriausiai to sau leisti tikriausiai negalėsiu.
Tiesa.. jei galiu elektros vartoti mažiau.. aš jos vartoju mažiau.
Apgailestauju kad nesigavo labai rišliai.
I guess finding useful, reliable inoafmotirn on the internet isn’t hopeless after all.
If your articles are always this helpful, “I’ll be back.”
I’m not worthy to be in the same forum. ROTFL
It’s posts like this that make surfing so much pleasure
That’s not just logic. That’s really sensible.
sakyciau, kad problema kyla labiau del neracionalaus energijos ir kitu istekliu vartojimo, kas pagrista ir bendru vartojimo augimu. jei istekliai butu naudojami racionaliai tai uztektu turbut puses energetiniu resursu.
Diadia Flap,
Neracionalumas žinoma egzistuoja, bet problema tą, kad visi ištekliai yra riboti o ekonomika nuolat auganti. Ta situacija yra nulemta konfliktui ir žlugimui. Vienintelis galimas variantas – 100 procentinis atliekų perdirbimas ir uždaras ciklas. Bėda ta, kad kai kurios dalykus mes vistiek prarandame negrįžtamai. Sakykim laivas nuskendo o kartu su juo tūkstančiai tonų metalo. Arba žemiškesnis pavyzdys. Yra automobilis, jame katalizatorius, katalizatoriuje platina. Varikliui dirbant dalis platinos iš katalizatoriaus išrūksta kartu su išmetamosiomis dujomis. Negrįžtamai! Ar mes turim neribotas platinos atsargas? Neturim, procesas negrįžtamas, reiškia laikui bėgant platinos katalizatoriuose nebeliks.
Kad manrods naftinis kuras pasibaigs greiciau negu ta platina, taigi sita problema issispres naturaliai. 🙂
Bet jei rimciau – na o kokias gi irankiais priverst zmonija nevartot, arba bent jau apmazint vartojima? Arba imtis sunkesniu, o tuo paciu nepelningu sprendimu?
Juk net srityse, kur kazkas jau daroma neina dar susitart. Pav. jeigu banginius visas svietas saugo, tai japonai su norgais – saudo. Jeigu visur griezto tarsos kvotos ir limitai, tai Kinija palina angli pilnu tempu..
Lozungus “va taip turetu but!” tai nesunku kelt. Tik ka tas nieko nekeicia.
Cool! That’s a clever way of lonikog at it!
When you think about it, that’s got to be the right answer.
If I were a Teenage Mutant Ninja Turtle, now I’d say “Kowabunga, dude!”
This is an article that makes you think “never thought of that!”
I had no idea how to approach this before-now I’m locked and loaded.
> Diadia Flap
Resursu poreikis sumazetu, bet sykiu su tuo ir ekonomika.
Jeigu taip visai racionaliai… Turetu visi vazinet su 0.5l kubaturos masinytem. Ot.
Arba dar net mazesnes. Kad sugebetu 90 ispaust, nes juk butent toks greitis teleidziams daugely keliu.
Kas to nores? Kazin ar tokiai savo idejai atrasi daug bendraminciu. 🙂
Be to – kur detis Rolsu – Mazeraciu gamintojamas? Tegu ir BMW?
Aj – sakysi, tagu tas plento blusas stampuoja! Na jo, is principo tai galetu. Taciau kokia pridetine verte ant Maybacho ar kokios Tatos? O nupirks tiktai viena vienos – apyvarta nepadids, nes juk nereik vienam zmogui keliu vienodu masinu. Kiek zmoniu darbo netektu tuojau pat. Kur juos kist? Vat ir tau “racionaliai”.
Dali.us says: Tiesa.. jei galiu elektros vartoti mažiau.. aš jos vartoju mažiau.
O as sitoj vietoj pats sau priestarauju. Net taip gali isisreikst. 🙂
Siap visam buste sviesai visur tik “ekonomkes” arba LED’ai. Bet.. Lempinis stiprintuvas. Kazkur netols 200W siurbia,
tik Ijungtas istaisai. Va i dabar radija fone “Klasika” par ji dzirina. Nu smagiau klausos per vakuuma ir viskas. Tai ir leidi sau. Save guodziu, kad rukydams islaidauciau zymia daugiau, cia dar pakenciama, net visai nedaug… 🙂
kiemo katine,
Paprastos volframo siūlo lemputės bute nedaro jokio blogio. Jos ir šviečia ir šildo. Visai nereikia “ekonomkių” ir LED. Aš irgi naudoju ekonomiškas, bet tik todėl kad šviestuvai kiniški ir įsukusį galingesnes (60w) cokoliai sudega. O ekonomiškos nėra malonu, nes perdega dažniau nei reklamuojama, atsikratyti perdegusiomis reikia ne į konteinerį o į keitimo surinkimo punktą, jei sudužtu yra gyvsidabrio. Gamybos procesas irgi neatrodo labai ekologiškas.Nieko gero.
Taip, taip. As visa ta puikia zinau. Bo “biski aliektrikas” 🙂
I ne tik teoriskai, bet ir praktiskai isbandes. Zaidziau su tuo, ne tiek is butinybes, o labiau is idejos ir del paties proceso. Ner ten pas mane dideliu stebuklu, bet kas yra – atlieka savo funkciaj ir pasiteisina. Bent jau mano lukesciu bei siekiamybiu ribose.
Jeigu idomu galesma kada pataukst ir apie tai. Tik, sakau – gal kitoj geriau temoj, labaiu tinkamoj. Atai bardakas gausis viskas viename.
Wow! Great to find a post with such a clear measgse!
Mažumėle prabanga yra šyldytis elektra su dabartiniais tarifais.
O ir vasara to šyldymo kaip ir nereikia…
O gal gali man paaiškinti kodėl visi kreizėja dėl tų LED’ų ? Elektros jie ima daugiau už taupiasias.. kainuoja nesveikus pinigus.
Na gal tik vietos mažiau užima..
Brangu nes siuo momentu tai krootybes virsune. 😀
O kas brangu – kazkaip pasamoningai geidziamu dalyku darosi savaime. Plius reklamos istisai.
Objektyviai jei – sviesos iseiga labai panasi kaip “ekonomkiu” liumenais is vato. Zinoma, galima rast skaicius, kur ji skirias kokia 30% LED’u naudai, bet tene jau prasideda niuansai kaip ir kokiom salygom. Jei teip “side by side” ir realybej – nelabai daug.
Na vieta, taip. Galimybes. Ilgaamziskesni. Neperdega parktiskai, taciau degraduoja per laika.
Na ir kad ner kaip ir daugiau aleternatyvu jau daugiau, galu gale..
Never would have thunk I would find this so inlespensabdi.
I didn’t know where to find this info then kaboom it was here.
You have the monopoly on useful information-aren’t monopolies illegal? 😉
Which came first, the problem or the solution? Luckily it doesn’t matter.
gal čia geras pvz 😉 http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/alternatyvus-ap%C5%A1vietimas-pigu-ir-garantuota
Nemanau kad nutiks taip kad sėdėsim prie tuščios geldos ir verksim kaip buvo gerai ir kiek visko turėjom. Žmogus moka ne tik naudot bet ir kurt, turi protą kurio pagalba galima daug ką nuveikt. Išteklių marios, Žemė ne vienintelė planeta, energijos irgi apstu, tereikia išmokt tai paimt ir viskas. Energija neatsiranda ir niekur nedingsta, ji tik keičia formą.
Augant technologijai keičiasi ir poreikiai bei pats suvokimas, tik dažniausiai didesniems pokyčiams reikia stipresnio stimulo. Įvykiai, atradimai, progresai būna bangomis, arba žiūrint į istoriją – spiramėmis. Laikas tai spiralė spiralėje, viskas kartojasi, skiriasi tik periodiškumas.
ponas filosoffas ryskiai nesusipazines su skaluniniu duju revoliucija amerikoje ir kokios skalunines naftos perspektyvos. jei su nafta viskas vyks kaip su dujomis, apie kazkokia angliavandeniu pabaiga teks pamirsti ilgam.
Filosoffas su skalūninėm dujom labai gerai susipažinęs.
Šaltinis NR 1 – 2010 metų dokumentinis filmas “Gasland”. Manau užteks bet kam kad susidarytu vaizdą kaip tai reikalinga.
Faktas NR1 apie skalūnines dujas yra tas, kad gręžinys sensta labai greitai. Po metų duju išeiga gali nukristi 80 procentų nuo pirminio rezultato. Apie angliavandenių pabaigą tau primins benzino kolonėlė, bus ne ” jei su nafta viskas vyks kaip su dujomis” bet “su dujomis bus tas pats kas yra su nafta”, o tai skirtingi dalykai 🙂
joo joo daugiau propagandinio sudo ziurekit ir juo ramstykities. as suprantu kazkas ziuri koki kristupa krivicka ir dziaugiasi atrades tiesa apie pedofilu klanus ir kedizma. beje kazkaip klimato atsilimo apologetai pritilo apsisike visokiais skandaliukai kaip antai http://www.telegraph.co.uk/comment/columnists/christopherbooker/6679082/Climate-change-this-is-the-worst-scientific-scandal-of-our-generation.html
prasom jusu pateiko fakto Nr.1 saltinius nurodyti.
http://peakoil.com/generalideas/chris-martenson-dangerous-ideas/
arba
http://www.oilandgasinquirer.com/article.asp?article=magazine%2F120123%2FMAG2012_JN0000.html
Atkreipk dėmesį, kad shale gas telkiniai irgi yra skirtingos kokybės, pirmiausia imsim geriausius, jų produkcija aišku taip greitai nekris, bet “dujų bumas” labiau panašus į burbulą, negu problemos sprendimą, nes skaičiavimai atliekami vertinant viską “optimistiškai”-pagal geriausią rezultatą.
Bet kuriuo atveju dujų kiekis irgi yra ribotas, ir yra didelis skirtumas tarp egzistuojančių dujų ir pasiekiamų dujų. Jei kiekis yra ir 200 ir 1000 metų vartojimui o pasiekti gali tik dalį, kurios užteks 23 -32m tai didelis skirtumas. Ar verta skaičiuoti viską kai žinai kad paimti gali tik 23?
o čia pabaigai, kad žinotum kokios “švarios” yra dujos
http://en.wikipedia.org/wiki/Hydraulic_fracturing#Environmental_concerns
I had no idea how to approach this bene-orfow I’m locked and loaded.
That’s a sharp way of thinking about it.
I’m grateful you made the post. It’s cleared the air for me.
Kudos to you! I hadn’t thought of that!
p.s. o kad jau apie lemputes kalba, tai… problema numeris vienas yra Planned Obsolescence
ziurim The Light Bulb Conspiracy http://www.youtube.com/watch?v=I5DCwN28y8o
Labai įdomus “skaitalas”, su malonumu perskaičiau darbe iš ryto 🙂
I will be putting this dailnzzg insight to good use in no time.
bolsa hermes constance replica Inžinierius » Dali.us