Sep 092010
 

Nusišypsojo sėkmė gauti savaitėlės kontraktą Nigerijoje. Darbas nepurvinas, moka normaliai ir dar pietus nemokamai duoda. Bet jei būčiau žinojęs kokie kryžiaus keliai laukia norint gauti Nigerijos vizą būčiau tikrai atsisakęs.

Dažniausiai, jei reikalinga šalies, kurios ambasados nėra Lietuvoje vizą galima gauti arba atvykus į šalį oro uoste, arba nusiuntus pasą į artimiausią ambasadą. Su Nigerija yra visiškai kitaip. Teoriškai, vizų oro uoste neišduoda. Paštu vizą galima gauti tik tuomet, jei esi buvęs Nigerijoje (ir tai ne visuomet). Jei trumpai Nigerijos vizos gavimo procedūra atrodo taip:

  1. užsiregistruoji jų imigracijos saite (http://portal.immigration.gov.ng/), susimoki mokestį ir tau paskiria interviu dieną. Realiai šita procedūra tinka tik toms šalims, kurios turi Nigerijos ambasadą. Pasirinkus šalį Lithuania.. sistema neveikia (neduoda pasirinkti ambasados, o nepasirinkus ambasados neleidžia išsiųsti užpildytos formos. Taigi, norint „priduoti“ registracijos formą reikia „sumeluoti“ kad iš tikro esi ne Lietuvoje… o Ukrainoje. Šioje vietoje buvo pirmas grėblys ant kurio užlipau. Pasirinkau ne Ukrainą, o artimesnę Lenkiją. Prieš pasirinkdamas Nigerijos imigracijos tarnybos paklausiau.. ar Lietuvis gali gauti Nigerijos vizą Lenkijoje ir man buvo pasakyta kad galiu kreiptis į bet kurią Nigerijos ambasadą. Užsiregistravau, susimokėjau, gavau interviu laiką, bet paskambinęs į Nigerijos ambasadą Lenkijoje sužinojau… kad manęs ten nepriims, nes jie aptarnauja tik Lenkijos ir Čekijos piliečius. Pasirodo, kad Lietuvis Nigerijos vizą gali gauti tik Kijeve (reikėtų rykštėm išplakti tą šaunuolį kuris taip sugalvojo. Kodėl ne artimesnė ES narė Lenkija ?). Vėliau paaiškėjo, kad užpildyto prašymo pakeisti nebegalima. Vėl papildomi 60 dolerių. Bet pagaliau gavau paskyrimą į interviu su Nigerijos konsulu Kijeve.
  2. Norint pirmą karta gauti Nigerijos vizą reikia atvykti į interviu su ambasados darbuotoju (kiek supratau konsulu). Man, kaip Lietuviui, nepasisekė, nes reikės vykti į Ukrainą. Malonumas ne iš pigiųjų vien skrydis 800-1200 litų. Be to kiekvienos šalies Nigerijos ambasada turi savo taisykles. Pavyzdžiui Kijevo ambasados internetas puslapis skelbia kad jiems reikia sertifikato patvirtinančio kad nesergi AIDS. Tiesa, kai kalbėjau su ambasados darbuotojais jie to nepaminėjo. Gal pamiršo ? Be to Kijevo ambasada reikalauja kad iškvietimas būtų siunčiamas tiesiai į ambasadą ir atkeliautų bent kelios dienos iki interviu. Kad jie spėtų patikrinti. Kitas įdomus niuansas, kad Kijevo ambasada neturi taip vadinamo EXPRESS serviso (t.y. pagreitintos vizos gamybos). Egzistuoja tik „normali procedūra“, t.y. trys darbo dienos. Įvertinus tai, kad ambasada dirba rytais.. o visi skrydžiai į Kijeve yra popietiniai išeina kad norint gauti Nigerijos vizą teks Kijeve praleisti bent 5 dienas. O gal ir savaitę. Net gyvenant pigiausiame viešbutyje sunku sutilpti į  500 litų. Tiesa, internete klajoja gandai, kad 100$-300$ dovanėlė “teisingiems” žmonėms vizos išdavimą gali labai paspartinti. Kaip ten viskas iš tikro… bus matyt. Eid ul-Fitr šventės mano kelionę į ambasadą nukėlė bent savaitei.

 Pabaigai smagus faktas: Lietuvos užsienio reikalų ministerija yra įsitikinus, kad Nigerijos atstovybė Lietuvos Respublikai yra… Nepalo ambasada Maskvoje . Tiesa, URM žino ir tikrą adresą, bet Google man pirva visada išmesdavo Nigerijos aprašymą su neteisinga informacija.

 Beje, gal kas jau yra gavęs Nigerijos vizą ir gali pasidalinti patarimais kaip ten Kijeve elgtis ?

Ramadan kareem.


Raktai: nigerijos viza, viza i nigerija, vizos i nigerija, nigerija viza, darbas nigerijoje, nigerijos ambasada
 Posted by at 20:43  Tagged with:
Aug 152010
 

Nepavykus susitarti su TEO dėl telefono linijos įvedimo, teko ieškoti kitų interneto tiekėjų. Pasižiūrėjęs į Mezon.lt pateikiamą žemėlapį pastebėjau, kad mano namas jau papuolą į “rudą sektorių” (t.y. kad galbūt ir galiu naudotis 4G internetu.). Tą pačią dieną užsisakiau planą “Nesivaržyk” ir pasiėmiau USB modemą Samsung SWC-U200.

Realybė pasirodė kiek kitokia nei lūkesčiai: kambaryje, prijungus modemą tiesiogiai prie kompiuterio – prie interneto prisijungti nepavyko. Tiksliau kartkartėmis prisijungdavo bet dažnai atsijunginėdavo, o speedtest.net rodydavo keturženklį ping’ą o greitį apie 0.1 Mb/s. Kiek stipresnį signalą buvo galima pagauti tik lauke. Porą vakarų pažaidęs išsiaiškinau, kad visai padoriai internetu galima naudotis jei USB modemą jungi ne tiesiogiai į kompiuterį, bet per prailgintuvą. Be to skirtingose namo vietose signalo stiprumas (ir interneto kokybė) labai skyrėsi. O palėpėje pakabinus modemą ant stogo skersinio, pavyko rasti tašką, kuriame signalas buvo “geras” (trys padalos iš keturių).

Namo viduje, nors internetu ir buvo galima naudotis (modemą pakabinus palubėje), signalas buvo silpnas (viena padala iš keturių) ir internetas kartkartėmis dingdavo.

 Pasiknisęs po internetą nusprendžiau, kad vienintelė gera išeitis – nusipirkti maršrutizatorių, kurį galėsiu pakabinti palėpėje (kur signalas stipriausias) o name naudosiu belaitį WiFi internetą. Mezon’o siūlomas sprendimas – maršrutizatorius už 500 litų man nepatiko. Išsirinkau paprastesnį: D-Link DIR-320 (160 litų), kuris nors ir originali neturi WiMax palaikymo (tiksliau jo neturi Lietuvoje pardavinėjamos versijos), bet turi USB (prie kurio galima prijungti modemą) ir galimybę įdiegtį Linux.

 Tikriausiai paprasčiausias variantas šį maršrutizatorių prikalbinti dirbi su WiMax tinklu – orginali D-Link programinė įrangą sukurta rusų WiMax tinklo Yota užsakymu (ją galima rasti čia: ftp://ftp.dlink.ru/pub/Router/DIR-320/Firmware/Yota/). Kitas labai populiarus variantas – modifikuota Olego ”firmware”, kuri oficialiai pilnai veikia su mezon.lt tinklu Lietuvoje. Tiesa, ji pritaikyta tik Asus maršrutizatoriams, bet viena iš versijų tinka ir D-Link DIR320. Ją galima parsisūsti čia:  http://code.google.com/p/wl500g/downloads/list. Aš pats pasirinkau trečia varianta – OpenWRT Backfire versiją. Šį pasirinkimą lėmė viltis ateityje prie maršrutizatoriaus papildomai prijungti išorinį kietąjį diską ir pasidaryti tinklinę failų saugyklą prieinama tiek iš išorės, tiek iš vidaus, o gal ir torrentus pasileisti. Bet čia ateityje. O dabar esu visai patenkintas kaip veikia mano naujas internetas. Katik tįstelėjau viena gigabaitą, tai vidutinis greitis svyruoja apie 150 kb/s Visai neblogas variantas atsižvelgiant į tai, kad prieš tai buvęs mano internetas veikė daugiau nei 10 kartų lėčiau. Vienintelis trūkumas, kurį artimiausiu metu žadus spręsti – šiuo metu maršrutizatorius stovi priešingame namo kame, dėl to ateinantis WiFi signalas silpnokas.

Pabaigai keletas paveiksliuku:

Modemas metriniu USB kabeliu prijungtas tiesiai prie kompiuterio

Modemas metriniu USB kaberliu prijuntas prie maršrutizatoriau. Kompiuteris prijungtas per WiFi.

Mašrutizatoriaus rodomas srautas siunčiantis didelį failą (torrent)


Raktai: mezon antena, mezon marsrutizatorius, mezon ftp, mezon antenos, mezon prisijungti nepavyko, mezon routeris, openwrt mezon, mezon antena atsiliepimai, mezon antenos stiprintuvas, mezon internetas atsiliepimai
Aug 032010
 

Yra tokia bendrovė TEO (ankščiau buvo žinoma Telekomo vardu). Priklauso ji didžiai gerbiamai skandinavų grupei TeliaSonera. Skandinaviškas mentalitetas ir menedžmentas ir tarybinis požiūris į klientą.

Paprasta situacija: nusprendžiau įsivesti internetą, ir palyginęs kainas nusprendžiau kad Zebra DSL‘as siūlo geriausią kainos ir greičio santykį. Pasiknaisiojęs po įvairius TEO puslapius, kurie yra pakankamai suvelti, visgi išsiaiškinau, kad pasirašius 3 metų naudojimo sutartį fiksuotam ryšiui ir internetui telefono linijos įvedimas yra nemokamas. Visos kainos gražiai surašytos internete. Jokių žvaigždučių ar teksto smulkiu šriftu. Paslaugas galima užsisakyti internetu. Paprasta ? Nevisai…

Nuo prašymo užpildymo praėjus savaitei man paskambino malonaus balso mergina ir paaiškino, kad jiems telefono linijos įvedimas į mano namą kainuos 3150 litų (t.y. jokio nemokamo linijos įvedimo, nors jie tai ir žada savo internetiniame puslapyje). Tiesa, čia paminėta suma yra jų darbų savikaina, ir man reikės mokėti mažiau, bet vis tiek nemalonu: pirma pažada nemokamą telefono linijos įvedimą, vėliau paaiškina kad man tokią paslaugą suteikti per brangu. Keista tai, kad pas mane telefono įvedimas yra gana elementarus: veiksmas vyksta mieste (Kaunas), TEO paskirstymo dėžutė stovi ant mano sklypo ribos.

Juokingiausia pasirodė tai, kad kai paprašiau paaiškinti kaip čia taip gaunasi, kad savo www jie skelbią nemokamą telefono linijos įvedimą, o realiai tokios paslaugos neteikia, man buvo paaiškinta:

„Internete nurodomos paslaugų įrengimo kainos, esant techninėms galimybėms.“

Nelabai suprantu ką šiame kontekste reiškia techninės galimybės, nes kalba eina tik apie pinigus. Moki.. galimybės yra. Nemoki – nėra.

Beje, yra toks Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 699 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 699 „Dėl universaliųjų telekomunikacijų paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo ir universaliųjų telekomunikacijų paslaugų kainų aukščiausios ribos nustatymo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 23-749). Jo 1 punktas skelbia, kad maksimalus telefono linijos įrengimo mokestis 250 litų su PVM. Kai bandžiau tai užsiminti TEO klientų aptarnavimo specialistei.. ji pradėjo aiškinti, kad čia tik preliminari kaina, kad galbūt galima pasiderėti (!?!). Be to, jie sumažintų įvedimo kainą (o gal ir įvestų nemokamai), jei aš pats atlikčiau žemės darbus.

Papildyta: pabendravus su labai maloniu Ryšių reguliavimo tarnybos atstovu paaiškėjo (labai operatyviai atsakė į porą užklausų), kad pasaulis nėra toks paprastas kaip aš apie jį galvojau. Pasirodo vadinamoji „universalioji“ fiksuoto telefono įrengimo paslauga.. nebūtinai reiškia fizinę telefono liniją. „Nepajungtiems“ namams TEO dažniausiai naudoja stacionarius GSM modulius, kurie atitinka „universaliąją“ paslauga, t.y. galima skambinti, siūsit faxus ir perduoti duomenis… 32 kbps greičiu.


Raktai: telefono linijos ivedimas
Jun 212010
 

Straipsniukas iš automobilinės serijos, bandantis apskaičiuoti, kiek automobilistams kainuojam mūsų mylimos valdžios sprendimas dienos metu važinėti su šviesomis. Pažeidinėti kelių eismo taisyklių nesiruošiu, dėl to čia pateiksiu tik teorinius skaičiavimus. Jie nuo realios situacijos gal ir skirsis, bet skirtumai neturėtų būti žymūs.

Pirmas žingsnis norint apskaičiuoti kiek kuro sunaudojama šviesoms deginti – nustatyti, kiek elektros sunaudoja trumposios šviesos. Kaip pavyzdį paimsiu savo Fiat Stilo. Įjungus trumpas šviesas užsidega priekiniai gabaritai (4 * 5W), trumposios šviesos (2 * 55W), galinės šviesos (2 * 15W), numerio apšvietimas (2 * 5W). Kokio galingumo apšvietimą naudoją spidometras – neįsivaizduoju, bet nemanau kad jis bus didesnis nei 5W.  Taigi, sumoje, įjungus trumpąsias šviesas įsijungia apšvietimo prietaisai, kurių suminis galingumas siekia 165W. Valandos kelionė su įjungtomis trumposiomis šviesomis papildomai pareikalaus 0.165 kWh elektros energijos, kuri bus pagaminama automobilyje deginant kurą. Mano atveju tai dyzelinas.

Kiek elektros energijos galima pagaminti iš litro dyzelino ? Tarkim vidutinis dyzelino kaloringumas – 8650 kcal/l (arba 9,304 kWh), dyzelinio generatoriaus efektyvumas (naudingo veiksmo koeficientas) turėtų būti apie 30% (kaip pavyzdį paėmiau kilnojamą dyzelinį generatorių, mašinoje jis tikrai nebus geresnis). Sudeginę litrą dyzelino mes galime pasigaminti apie 3,02 kWh elektros energijos. Jos užteks „deginti“ trumpąsias šviesas 18,3 valandos. Benzino kaloringumas siekia tik 8000 kcal/l, taigi pritaikius tas pačias prielaidas iš litro benzino galima pagaminti 2,8 kWh elektros energijos, kurios užteks beveik 17 valandų „deginti“ trumpąsias šviesas.

Kiek Jums kainuoja įstatymas reikalaujantis ištisus metus važinėti su įjungtais artimųjų šviesų žibintais paskaičiuoti labai paprasta:

Jei važinėjate dyzeliniu automobiliu:

0.0546 padauginkite iš valandų per mėnesį praleistų automobilyje bei padauginkite iš dyzelino kainos.

Jei važinėjate benzininiu automobiliu:

0.0588 padauginkite iš valandų per mėnesį praleistų automobilyje bei padauginkite iš benzino kainos.

Aš, asmeniškai, per mėnesį vien kelionėms į darbą ir atgal sudeginu apie litrą dyzelino (per metus 12 litrų, arba šiandienine kaina tai man kainuoja 43 litus. Vien trumposios šviesos nuvažiuoti į darbą ir atgal).

 Pažongliruokime skaičiais (kaip kad mūsų FinMin‘as mėgsta). Tarkime Lietuvoje yra 500.000 (pusė milijono) automobilių, kurie į mėnesį kelyje praleidžia 20 valandų (5 darbo dienos po pusvalandį pirmyn ir atgal). Jei visi šie automobiliai būtų dyzeliniai, per metus vien trumposiom šviesoms „deginti“ būtų sunaudota 6,5 milijonų litrų dyzelinio kuro, kuris mažmeninėje rinkoje šiuo metu kainuotų 23,6 milijono litų ir į atmosferą buvo išmesta 161338 tonos anglies dvideginio (metaną, azoto oksidus, šviną ir kitą brudą tingiu skaičiuoti).

 P.S. aš suprantu, kad gyvenant Lietuvoje, 1/2 metų važinėjant į darbą reikalingos šviesos, taigi aukščiau pateiktus suminius skaičius galima sumažinti per pusę, bet esmės tai nekeičia. Kvailas įstatymas švaisto piliečių pinigus ir teršią orą.   


Raktai: benzino kaloringumas, automobilio šviesos, dyzelino kaloringumas