Aug 152010
 

Nepavykus susitarti su TEO dėl telefono linijos įvedimo, teko ieškoti kitų interneto tiekėjų. Pasižiūrėjęs į Mezon.lt pateikiamą žemėlapį pastebėjau, kad mano namas jau papuolą į “rudą sektorių” (t.y. kad galbūt ir galiu naudotis 4G internetu.). Tą pačią dieną užsisakiau planą “Nesivaržyk” ir pasiėmiau USB modemą Samsung SWC-U200.

Realybė pasirodė kiek kitokia nei lūkesčiai: kambaryje, prijungus modemą tiesiogiai prie kompiuterio – prie interneto prisijungti nepavyko. Tiksliau kartkartėmis prisijungdavo bet dažnai atsijunginėdavo, o speedtest.net rodydavo keturženklį ping’ą o greitį apie 0.1 Mb/s. Kiek stipresnį signalą buvo galima pagauti tik lauke. Porą vakarų pažaidęs išsiaiškinau, kad visai padoriai internetu galima naudotis jei USB modemą jungi ne tiesiogiai į kompiuterį, bet per prailgintuvą. Be to skirtingose namo vietose signalo stiprumas (ir interneto kokybė) labai skyrėsi. O palėpėje pakabinus modemą ant stogo skersinio, pavyko rasti tašką, kuriame signalas buvo “geras” (trys padalos iš keturių).

Namo viduje, nors internetu ir buvo galima naudotis (modemą pakabinus palubėje), signalas buvo silpnas (viena padala iš keturių) ir internetas kartkartėmis dingdavo.

 Pasiknisęs po internetą nusprendžiau, kad vienintelė gera išeitis – nusipirkti maršrutizatorių, kurį galėsiu pakabinti palėpėje (kur signalas stipriausias) o name naudosiu belaitį WiFi internetą. Mezon’o siūlomas sprendimas – maršrutizatorius už 500 litų man nepatiko. Išsirinkau paprastesnį: D-Link DIR-320 (160 litų), kuris nors ir originali neturi WiMax palaikymo (tiksliau jo neturi Lietuvoje pardavinėjamos versijos), bet turi USB (prie kurio galima prijungti modemą) ir galimybę įdiegtį Linux.

 Tikriausiai paprasčiausias variantas šį maršrutizatorių prikalbinti dirbi su WiMax tinklu – orginali D-Link programinė įrangą sukurta rusų WiMax tinklo Yota užsakymu (ją galima rasti čia: ftp://ftp.dlink.ru/pub/Router/DIR-320/Firmware/Yota/). Kitas labai populiarus variantas – modifikuota Olego ”firmware”, kuri oficialiai pilnai veikia su mezon.lt tinklu Lietuvoje. Tiesa, ji pritaikyta tik Asus maršrutizatoriams, bet viena iš versijų tinka ir D-Link DIR320. Ją galima parsisūsti čia:  http://code.google.com/p/wl500g/downloads/list. Aš pats pasirinkau trečia varianta – OpenWRT Backfire versiją. Šį pasirinkimą lėmė viltis ateityje prie maršrutizatoriaus papildomai prijungti išorinį kietąjį diską ir pasidaryti tinklinę failų saugyklą prieinama tiek iš išorės, tiek iš vidaus, o gal ir torrentus pasileisti. Bet čia ateityje. O dabar esu visai patenkintas kaip veikia mano naujas internetas. Katik tįstelėjau viena gigabaitą, tai vidutinis greitis svyruoja apie 150 kb/s Visai neblogas variantas atsižvelgiant į tai, kad prieš tai buvęs mano internetas veikė daugiau nei 10 kartų lėčiau. Vienintelis trūkumas, kurį artimiausiu metu žadus spręsti – šiuo metu maršrutizatorius stovi priešingame namo kame, dėl to ateinantis WiFi signalas silpnokas.

Pabaigai keletas paveiksliuku:

Modemas metriniu USB kabeliu prijungtas tiesiai prie kompiuterio

Modemas metriniu USB kaberliu prijuntas prie maršrutizatoriau. Kompiuteris prijungtas per WiFi.

Mašrutizatoriaus rodomas srautas siunčiantis didelį failą (torrent)


Raktai: mezon antena, mezon marsrutizatorius, mezon ftp, mezon antenos, mezon prisijungti nepavyko, mezon routeris, openwrt mezon, mezon antena atsiliepimai, mezon antenos stiprintuvas, mezon internetas atsiliepimai
Aug 032010
 

Yra tokia bendrovė TEO (ankščiau buvo žinoma Telekomo vardu). Priklauso ji didžiai gerbiamai skandinavų grupei TeliaSonera. Skandinaviškas mentalitetas ir menedžmentas ir tarybinis požiūris į klientą.

Paprasta situacija: nusprendžiau įsivesti internetą, ir palyginęs kainas nusprendžiau kad Zebra DSL‘as siūlo geriausią kainos ir greičio santykį. Pasiknaisiojęs po įvairius TEO puslapius, kurie yra pakankamai suvelti, visgi išsiaiškinau, kad pasirašius 3 metų naudojimo sutartį fiksuotam ryšiui ir internetui telefono linijos įvedimas yra nemokamas. Visos kainos gražiai surašytos internete. Jokių žvaigždučių ar teksto smulkiu šriftu. Paslaugas galima užsisakyti internetu. Paprasta ? Nevisai…

Nuo prašymo užpildymo praėjus savaitei man paskambino malonaus balso mergina ir paaiškino, kad jiems telefono linijos įvedimas į mano namą kainuos 3150 litų (t.y. jokio nemokamo linijos įvedimo, nors jie tai ir žada savo internetiniame puslapyje). Tiesa, čia paminėta suma yra jų darbų savikaina, ir man reikės mokėti mažiau, bet vis tiek nemalonu: pirma pažada nemokamą telefono linijos įvedimą, vėliau paaiškina kad man tokią paslaugą suteikti per brangu. Keista tai, kad pas mane telefono įvedimas yra gana elementarus: veiksmas vyksta mieste (Kaunas), TEO paskirstymo dėžutė stovi ant mano sklypo ribos.

Juokingiausia pasirodė tai, kad kai paprašiau paaiškinti kaip čia taip gaunasi, kad savo www jie skelbią nemokamą telefono linijos įvedimą, o realiai tokios paslaugos neteikia, man buvo paaiškinta:

„Internete nurodomos paslaugų įrengimo kainos, esant techninėms galimybėms.“

Nelabai suprantu ką šiame kontekste reiškia techninės galimybės, nes kalba eina tik apie pinigus. Moki.. galimybės yra. Nemoki – nėra.

Beje, yra toks Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 699 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 699 „Dėl universaliųjų telekomunikacijų paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo ir universaliųjų telekomunikacijų paslaugų kainų aukščiausios ribos nustatymo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 23-749). Jo 1 punktas skelbia, kad maksimalus telefono linijos įrengimo mokestis 250 litų su PVM. Kai bandžiau tai užsiminti TEO klientų aptarnavimo specialistei.. ji pradėjo aiškinti, kad čia tik preliminari kaina, kad galbūt galima pasiderėti (!?!). Be to, jie sumažintų įvedimo kainą (o gal ir įvestų nemokamai), jei aš pats atlikčiau žemės darbus.

Papildyta: pabendravus su labai maloniu Ryšių reguliavimo tarnybos atstovu paaiškėjo (labai operatyviai atsakė į porą užklausų), kad pasaulis nėra toks paprastas kaip aš apie jį galvojau. Pasirodo vadinamoji „universalioji“ fiksuoto telefono įrengimo paslauga.. nebūtinai reiškia fizinę telefono liniją. „Nepajungtiems“ namams TEO dažniausiai naudoja stacionarius GSM modulius, kurie atitinka „universaliąją“ paslauga, t.y. galima skambinti, siūsit faxus ir perduoti duomenis… 32 kbps greičiu.


Raktai: telefono linijos ivedimas
Jan 282010
 

Pieš keletą dienų ir aš netbook‘ą papuošiau nauja oda (liaudyje dar vadinama skinu). Skinas atkeliavo iš lietuvaičių valdomos e-parduotuvės skins.lt. Čia norčiau pasidalinti savo mintimis tiek apie pirkimo procedūrą tiek apie patį skiną.

Pirkimo procedūra elementari: nuėjau, pamačiau, nusipirkau. Priimamos įvairios mokėjimo formos. Jei pirksit jų siūlomus produktus ir mokėsit „pinigais“ problemų neturėtų būti. Man iškilo problema, kai vienu metu norėjau panaudoti du kuponus, kas sistemoje nėra numatyta. Tiesa, problema labai greitai išsprendė skins.lt darbuotojai sujungdami du kuponus į vieną. Kita nedidelė problema – dovanų kupone matosi ne visa jo vertė, o tik ta dalis, kuri tiesiogiai mokama už skiną. Apibendrinant viską – pirkimo potyris buvo teigiamas.

Siuntimas ir įpakavimas taip pat nesukėlė jokių problemų. Atsiuntė per puslapyje nurodytą laiką, įpakavimas puikus: skinas siunčiamas kartoniniame voke. Pašte voko kampai kiek apsilankstė, bet pati prekė nenukentėjo. Voke skinas supakuotas atskirame celofaniniame voke, kartu su reklaminiu lapeliu (kuris irgi saugo nuo lankstymo). Ši dalis man nevisai patiko. Prisipažinsiu – nesupratau, kodėl tekste žodį ačiū reikia nubraukti, ir kodėl į mane kreipiamasi tu. Nelabai mandagu sakyčiau. Galiu nebent įtarti, kad taip autoriai kūrė jaunatvišką stilių.

Skino kokybė gera. Išoriškai jis panašus į nuotrauką – lipduką. Kol jį užklijavau taip kaip norėjau – teko nulupti ir vėl klijuoti septynis kartus. Toks netinkamas elgesys neigiamai skino nepaveikė: aštuntą kartą užklijuotas jis puikiai laiko ir nesimato jokių deformacijos požymių.

Klijavimas pasirodė kiek sudėtingesnė procedūra nei tikėjaus. Tą tikriausiai įtakojo mano kreivos rankos: vis nepataikydavau uždėti tiesiai, vienas kampas nuolat gaudavos tai aukščiau, tai žemiau. Be to skino matmenis pasirinkau taip, kad jis man dengtų visą netbook‘o dangtį, dėl to teko spręsti kampų „apvalinimo“ problemą. Tik įkirpęs antrąjį kampą supratau kad karpau neteisingai: reikia įkirpti tiesiai per vidurį, o ne lanku, kaip kad dariau pradžioje. Kitą kartą žinosiu.

Pabaigai: Ar buvo verta ? Sunkus klausimas – su nauja oda šis kompiuteris man gražesnis, bet iš prigimties nesu didelis estetas, dėl to esminio skirtumo kaip atrodo mano naudojami kompiuteriai nejaučiu. Jei reikėtų mokėti 70 Lt. už kompiuterinės technikos puošybą – to tikriausiai nedaryčiau, nebent teiktu „atnaujinti“ stipriai nutrintą nešiojamąjį kompiuterį. Tuomet gal. Kita vertus pasaulyje yra nemažai žmonių, kurie išoriniam vaizdui teikia ne mažesnę reikšmę nei techninėms charakteristikoms. Tikriausiai jiems šis produktas labai tiks.

 Padėka:

Ačiū sesei, www.daikciukai.lt  ir skins.lt kurių dėka man šitas malonumas nekainavo nei cento.

Dec 062009
 

Įspūdžiai po keturių mėnesių naudojimo

ASUS N10J

Vasaros pabaigoje mano darbinis Acer Travelmate nusprendė parodyti charakterį ir atsisakė su manim bendrauti. Reikėjo greitai jį kažkuo nebrangiu pakeisti. Taip pas mane namie atsirado Asus N10J netbook‘as. Nors ASUS jį pozicionuoja kaip notebook‘ą, bet pagal visus parametrus tai eilinis netbook (gal tik video korta kiek geresnė). Pagrindiniai parametrai:

Procesorius Atom N270 (1,6 GHz)
Ekranas 10,2 colio
Video: GeForce 9300 GS (512 MB) + GMA 950
Atmintis 2 GB
Kietas diskas: 250 GB
Baterija 6 elementų
Malonios smulkmenos, kurios iš dalies lėmė apsisprendimą rintis šį modelį: išorinis DVD-RW, pelė, krepšys.

 Prieš pirkdamas netbook‘ą labiausiai bijojau mažo jo ekrano. Buvau pripratęs prie 15.4“ pas Acer ir prie 22“ + 17“ darbiniame kompiuteryje, dėl to 10“ atrodė labai mažai. Pasirodo klydau. Labai greitai pripratau prie mažo ekrano: išmokau maksimizuoti IE darbinį langą, išmečiau MS office nereikalingas įrankių juostas ir pasidarė visai normalu dirbti. Klaviatūra pas maniškį Asus beveik standartinė: klavišų dydžiai panašus į normalios klaviatūros, išdėstymas analogiškas. Trūksta tik papildomos skaičių klaviatūros, bet jos pasigendu retai. Ekrano dydžio kartais trūksta tik dirbant su didesnėmis lentelėmis (pagrinde Excel, bet būna ir Word), bet šią problemą nesunkiai išsprendžiu prisijungęs papildomą monitorių, klaviatūrą ir pelę. Tuomet dirbi kaip su normaliu staliniu kompiuteriu. Parke ar aerouoste to nepadarysi, bet namuose ar ofise – paprasta, o ir prisireikia to ne kiekvieną diena.

Nors maniškis Asus ir tapo mano pagrindiniu „naminiu“ ir kelioniniu kompiuteriu jis turi ir viena didelį trūkumą: labai labai  silpną procesorių. Mano keturių metų senukas Acer nors ir turėjo tą patį taktinį dažnį dirbo nepalyginamai geriau. Iš pradžių buvo keista, kad atsidarius  10 skirtingų interneto puslapių viskas ženkliai sulėtėja, bet pasižiūrėjus procesoriaus apkrovimą tapo – 100% – tapo aišku kas kaltininkas. Išbandžiau tiek IE, tiek Opera, tiek FireFox.  Niekas nepadėjo: atsidarius kiek daugiau puslapių vienu metu kompiuteris stoja. Dirbant dažnai tenka rinkti informacija, dėl to esu įpratęs vienu metu turėti atvertus keliasdešimt puslapių. Su netbook to padaryti man nepavyko. Panaši problema ir žiūrint kai kuriuos filmus. Su avi problemų nekylą, bet kai kurie mkv filmus pažiūrėti nepavyko: arba vaizdas nuo garso atsilieka, arba labai daug kadru numėtoma.

Dar vienas maniškio netbook trūkumas: silpnai gaudo beaidį ryšį: šalia padėta Nokia N51 mato gerokai daugiau prieigos taškų ir gali prisijungti net prie tų, kurių netbook net nemato.

 Reziumuojant: jei netbook turėtų normalų procesorių jie pilnai galėtų pakeisti antrąjį kompiuterį. Klasikinių stalinių kompiuterių jie nepakeis: ekranas per mažas, bet kaip antrasis arba namų kompiuteris būtų geras variantas, jei tik turėtų normalų procesorių.


Raktai: mazieji kompiuteriai, mazieji nesiojami kompiuteriai, mazasis nesiojamas kompiuteris, nesiojami kompiuteriai netbook, netbook kompiuteriai