Mar 162012
 

Arba valstybinės reikšmės karas prieš dyzelinius automobilius

Prieš pora savaičių visus dyzelinių automobilių vairuotojus pradžiugino nauja techninės apžiūros tvarka, kurios metu visos dyzelinės mašinos privalės praeiti stess testą: variklio apsukos bus keliamos iki „apsukų ribotuvo“.  Kuo automobilis naujesnis, tuo reikalavimai griežtesni.

Paaiškėjo kad to dar negana. Nuo šių metų kovo 20 dienos, Lietuvoje pardavinėjamas dyzelis privalės turėti ne mažiau 7% biopriedų (visas likęs pasaulis, įskaitant ES reglamentuoja dyzeliną kuris gali turėti iki 7% biopriedų).  Kažin koks proto bokštas sugalvojo „perspjauti Europą“. Tikslas gal ir geras, tik viena nedidelė problema: kai biopriedų kure kiekis dyzeline viršija 7%.. jo nebegalima naudoti daugelyje naujesnių mašinų (Common rail įpurškimo sistemos). Žinoma, purkštukai neužsikiš po pirmo nuvažiuoto kilometro, bet ilgiau pavažinėjus tokiu pagerintu dyzelinu didėja problemų tikimybė. Be to jei Jūsų automobilis dar turi garantiją – galite ją pamiršti. Tiesa, vis dar liko 4 dienos, kai galime legaliai nusipirkti normalaus dyzelio. Po to liks tik kontrabanda arba įstatymo nesilaikančios degalinės.

Ta proga Energetikos ministerijos Energijos išteklių skyriaus vedėjas Dainius Bražiūnas sublizgėjo „išminties perliukais“. Pateikiu citatą iš Delfi: „patikimų duomenų, ar dyzelinas, kurio sudėtyje esama daugiau kaip 7 proc. biologinių priedų, gali gadinti automobilių variklius, dar nėra. Neatmetama galimybė, kad labiausiai toks dyzelinas galėtų kenkti senų automobilių varikliams“.

Gal geriau ponus Bražiūnui reikėjo likti prie režisūros ir nelysti į sritį, kurioje nu visiškai nesigaudo.  Ir kai energetikos ministerijoje tokie „vyriausi specialistai“ ir „skyriaus vedėjai“ tai ko galima tikėtis iš naujos AE ar SGD terminalo ?


Raktai: dyzelio, atrabotke vietoj dyzelio, dyzeliu technine apziura
Mar 072012
 

Arba kam dirba politikai

Įdomūs dalykai dedasi Vilniaus centralizuotai tiekiamos šilumos sektoriuje. Istorija atrodo maždaug taip:

Šių metų pradžioje Dalkija (ta pati kur Vilniaus energiją valdo) pareiškė norą statyti biokuro jėgainę Vilniuje. Planuojamos investicijos – 500 mil. Lt. Planuojama galia 300 MW. Galia tikriausiai šiluminė.. bet kadangi projektas vadinamas jėgaine.. tai tikiu kad bus ir elektrinė dalis. Jokios paramos prašyti neplanuota. Kainas planuota mažinti  20%.

Prezidentė šią investiciją užšachavo, pareiškus, kad tokie objektai turėtų kainuoti 40% pigiau Buvo pabaksnota į AB „Grigiškės“ pavyzdį.. kaip turi tokią pažangią katilinę, ir nori į tinklus tiekti šilumą 5% pigiau nei AB „Viliaus energija“ o jiems niekas neleidžia (istorija įdomi tuo, kad „Grigiškės“ statė katilinę „savo reikmėms“, gavo didelę ES paramą.. o po to paaiškėjo kad jie 1/10 Vilniaus gali pašildyti.. 5% mažesne kaina.

 Šiandien į spaudą išlindo AB „Lietuvos energija“ ir AB „Fortum heat Lietuva“ su ketinimu statyti naują biomasės jėgainė (ir vėl Vilniuje) už 700 milijonų litų. 110 MW šiluminės galios. Apie ES finansavimo poreikį nepranešama. Kol kas neigiamos reakcijos iš protingųjų politikų nesigirdi. O gal čia jie stato šiukšlių deginimo gamyklą ? Tuomet kaina nebeatrodo didoka.

Retorinis klausimas: WTF ?

Mar 052012
 

Po truputi tvarkausi savo namuką: judinu antrą aukštą. Tikriausiai po metų jau ir vonią turėsiu 🙂 Kadangi pats nelabai galiu ką padaryti, tenka samdyti žmones. Per pora paskutiniu mėnesių teko kalbėti su ne viena dešimtimi žmonių pradedant profesionalais „patentininkais“ ar UAB‘ais ir baigiant padieniais „pagalbiniais“. Šiuo metu ne sezonas, dėl to kainos tikriausiai kiek krite, o ir darbininkai nėra tokie išrankūs. Bet nepaisant to, joks statybininkas „nelips iš lovos“ be 3000 Lt (į rankas), didelė dalis pageidauja gauti ne mažiau 4000 Lt (t.y 200 Lt/diena). Pagalbiniai pasitenkina už gerokai kuklesnę algą (pigiausias su kuriuo kalbėjau – 60 lt/diena jei darbas nesunkus, brangiausias – 120 Lt/diena), kuri, visgi bent du kartus viršija minimumą. Visi šitie skaičiukai paimti  iš realios praktikos, perskaičiavus iš kainų už metrą/kvadratą/tašką į kainas už 8 valandų darbo dieną, atmetus maždaug 10-20% patentams/įrankiams. Taigi realiai žmonės, pačiu blogiausiu atveju, sutinka dirbti ne mažiau kaip už 1200 Lt/mėn. Pernai, vasara, t.y. „sezino“ metu tai pat bandžiau ieškoti „pagalbinio“. Tuomet visos kainos prasidėjo nuo 100 Lt/d. ir siekė net iki 170 Lt/d.

Kitas įdomus pastebėjimas: žinau žmogų, kuris  jau antra mėnesį sėdi be darbo.. bet už „mažai“ (t.y. mažiau nei 120 Lt/dienai į rankas dirbti neina. Net nelegaliai. „Neapsimoka“.

Kita vertus kalbėjau su pora žmonių, kurie vasarom važinėja uždarbiauti užsienin, tai jų algos ten apie tris kartus didesnės nei Lietuvoj. Dėl to nenuostabu, kad darbas „už mažai“ jų visai netraukia.

Dėl to man ir kelia nuostabą besiskundžiantys, kad nėra darbo net už minimumą. Rašinėjantys, kaip sunku išgyventi iš pašalpos. Bent jau miestuose tokių atlyginimų tikrai nėra. Bent jau susidariau tokia nuomonę paskaitinėjęs skelbimus tų.. kurie realiai darbo ieško.

Kloti plyteles, klijuoti tapetus ar sukti gipsą gali didžioji dauguma. Tam didelio mokslo nereikia, užtenka tik tiesių rankų ir sveikatos. Pagal oficialią statistika jaunimo nedarbas siekia iki 31%. Vėlgi, aš ir esu sutikęs vieną žmogų, kuris baigė vadybą.. ir jau pora metų sėdi be realaus darbo, bet kai pasiūliau dirbti statybose.. įsižeidė. Taip ir gaunasi.. kad darbo yra, bet ne tokio kokio nori. Kažkada net per TV kažkoks darbo biržos funkcionierius aiškino… kad žmogaus su aukštuoju negalima siūsti šluoti gatvių ar kasti griovių (dirbti viešųjų darbų), nes taip nėra išnaudojamas jo potencioalas. Tiesa, koks tas potencialas pas ilgalaikį bedarbį. nepasakė.

Taigi, manyčiau, bent jau miestuose už minimumą dirba arba visiški kvailiai, arba tie, kas turi nelegalių pajamų ar gauna parama iš užsienio. Kitas ne mažiau įdomus klausimas, ką sau gal leisti žmogus Lietuvoje, uždirbdamas 2000 Lt į rankas?

P.S. statybos darbų kainos rinkoje gan plačiai išsibarsčiusios. Jei žmonių užsiimančių apdaila įkainiai svyruoja iki 50%, tai santechnikų ar betonuotojų kainos skiriasi kartais (Neseniai ieškojau betonuotojo… tai kainos už darbą svyruoja nuo 18 lt/m2 iki 45 lt/m2).


Raktai: minimumas lietuvoje, minimumas lietuvoje 2012, statybos darbu kainos 2012, apdailos darbų kainos 2012, apdailos darbu ikainiai 2012, koks yra minimumas lietuvoje, vilniuje istato duris
Feb 172012
 

Arba valstybinis dyzelinių automobilių naikinimo vajus.

Tikriausiai dauguma dyzelinių automobilių vairuotojų girdėjo apie naują, sugriežtintą dyzelinių automobilių išmetamųjų dujų patikrą.  Patvirtintos griežtesnės nei iki šios šių automobilių išmetamų teršalų normos. Idėja labai gera. Reikia kovoti prieš tas lupenas važinėjančias miestų gatvėmis ir dūmijančiomis labiau nei garvežys. Problema tame, kad šios pertvarkos nukreiptos diametraliai priešinga linkme. Senoms lupenoms, pagamintoms iki 1980 metų dūmingumas nebus matuojamas: kiek dūmijai, tiek ir dūmyk į sveikatą. Kuo mašina jaunesnė.. tuo išmetamųjų dujų kontrolė griežtesnė.

Kita įdomi dūmingumo patikros detalė – ją atliekant variklis turi būti darbinės temperatūros. Iš praktikos galiu pasakyti, kad kai lauke -20, tai 20 minučių ryte „pakaitinus“ variklį ir nuvažiavus 12 km variklio temperatūra darbinės nepasiekia. Smalsu, ar Kauniečiams reikės į Vilnių važiuoti kad praeiti technikinę ar vasaros reiks laukti ?)

Nesu automechanikas ir apie automobilius žinau nedaug, bet mano Fiat‘o „instrukcijoje“ parašyta kad reikia vengti važinėjimo „raudonoje zonoje“.  Nesveika varikliui papildomos ribinės apkrovos. Nematau prasmės kiekvienos apžiūros metu atlikti variklio „Stess test‘ą“. Kas bus kaltas, jei tokio mašinos laužymo metu „užkals“ variklis ar subyrės turbina ? Gal čia slaptas planas taip užmušti senesnius golfiukus ? Ar tauta pradėjo važinėti su tvarkingesnėmis mašinoms ir tikrintojams nebenubyra tiek kiek būdavo ?

Su savo dabartiniu Fiat‘u važinėju jau kokius pora metų, tai daugiau 3000 apsukų nepamenu kada esu sukėlęs. Dažniausiai važinėju mieste ir apsukos siekia iki 2000


Raktai: dyzelinių automobilių patikra, dyzeliniu automobiliu technine apziura, dumingumo normos, dyzeliu patikra, tech apziura dyzeliams, sugrieztinta dyzeliniu