Jan 092013
 

Dar viena konservatorių dovanėlė melžiamai liaudžiai.

Patikrinau kaip keisis mano žemės mokestis pagal naująją tvarką. Paaiškėjo, kad man jis didės – 26 kartus. Sakyčiau persistengė valdžiažmogiai mažumėlę. Ir tai tik pirmas žingsnis (žadama mokamą % didinti). O kai įves tokio paties dydžio mokestį už namuką.. tai viršys mano mėnesines pajamas.

Žinoma, malonu, kad ponai iš registrų centro sklypą Kauno priemiestyje prie neasfaltuotos ir neapšviestos „gatvės“ ir 1.2 km. iki artimiausio autobuso, vertina 7000 Lt/a, tik kažkodėl abejoju ar man pavyktų jį šiandien už tiek parduoti…

Reiks pasiaiškinti, kaip galima tą vertinimą apskųsti.

Kai tik priėmė šitą įstatymą spėjau, kad tai labai elegantiškas būdas iš ploretariato atimti prestižinėse vietose esantį nekilnojamąjį turtą. Jei turi lūšnelę arčiau centro ar kitų prestižinių rajonų.. sklypas gali būti įvertintas 200.000 ar 300.000, uždėjus 2%-4% mokestį ir netgi vidutines pajamas gaunantis žmogus tokio mokesčio neatlaikys. Net ir šiandieninis 0.6% žemės mokestis yra gan skausmingas, net jei jis būtų skaičiuojamas nuo realios žemės vertės.

P.S. kam idomi jo NT perkainuota vertė ją galite pasižiūrėti čia. Jei nžinote unikalaus numerio, jį galite rasti čia.

P.P.S. įdomus faktas, bet Vilniuje žemės mokesčio tarifas yra dvigubai mažesnis nei Kaune (0.3% vs. 0.6%).


Raktai: zemes mokestis 2013, zemes mokestis pagal unikalu numeri, žemes mokestis kaune
Jul 292012
 

Atostogaujant Austrijoje pradėjo skaudėti dantį. Kadangi esu „apsidradęs“ privalomuoju sveikatos draudimu, nutariau pasidomėti, kuo man gali padėti ligonių kasa. Su Google pagalba radau man reikiama informaciją (nes paieška VLK puslapyje ne tik paslėpta giliai giliai apačioje.. bet elementariai neveikia). Taigi, sužinojau:

“Norėdami gauti nemokamas būtinosios pagalbos paslaugas, kreipkitės į gydymo įstaigas, sudariusias sutartis su regionine ligonių kasa (Gebietskrankenkasse). Informaciją apie paslaugų teikėjus, sudariusius sutartį su regionine ligonių kasa, Jūs galite gauti ligonių kasose pagal gyvenamąją vietą.”

Jei teisingai supratau, Ligonių kasa man siūlo parskristi į Lietuvą, nueiti į vietinę ligonių kasą pasiimti sąrašus, ir vėl skristi atgal danties skausmo marinti ? Žinoma, sąrašai slapti ir dėti jų į internetą negalima.

Sutinku, kad jei važiuoji tik į vieną tašką užsienyje.. prieš išvažiuodamas gali pasirūpinti gydymo įstaigų sąrašais (nors tai ir baisiai nepatogu), bet jei vyksti skersai Europos, tuomet reikia specialios priekabos sąrašams, kiekvienos vietovės kurią žadi kirsti, vežtis ?

Toks subtilus pasityčiojimas iš nuosavų klientų, kurie grandine pririšti ir pabėgti pas kitą paslaugos tiekėją negali. Ir pinigų susitaupo: gal kas nesugebės rasti tos Gebietskrankenkasse ir susimokės savo pinigais ?

Papildyta: paaiškėjo kad “gyvenama vieta” turima galvoje šalį, kurioje prireikė medicininės pagalbos. Taip ir įsivaiduoju kur nors Italijos užkampyje.. nemokėdamas italų kolabos ieškai “teritorinės ligonių pasos”…

Jul 242012
 

Seniai seniai, tiesa buvo tai, ką pasakė genties vadas (ar šamanas). Vėliau tiesos monopolį perėmė bažnyčia. Inkvizicija labai efektyviai išsiaiškindavo.. kuri čia ragana (ar raganius). Ir operatyviai sudegindavo.

Lygegrečiai vystėsi ir reiškinys, kurį mes linkę vadinti “teisine valstybe”, nepaisant to, iki pat XIX a. gyvavo ir reiškinys vadinamas “linčo teismu”. Kai susirenka mina “teisuolių” su susidoroja su nelaimėliu. Galbūt pavogusiu vista. Arba šiaip, nešiojančiu per plačias kelnes.

Šiandien turėjau malonumą stebėti linčo teismą blogosferoje.

Trumpa įvykių istorija: Tele 2 pažadėjo 1200 Lt nuolaidą telefonui tam, kurio įrašas apie jų akciją bus populiariausias (jei grubiai: surinks daugiausia Facebook Like).

“Finale” susigrūmė nelabai žinomas Insider, ir grupės didesnių tinklapių/blogų autorių palaikomas Altajus. “Mūšis” vyko visa naktį.. ir daugiau varnelių surinko Insider’is, kuris čia pat vietoj buvo sumaišytas su purvais (apkaltintas sukčiavimu). Veikiantys asmenys:

Laimėtojas  su mintim: “aš tada miegojau” ir labai iškalbinga įrašo iliustracija.

Pralaimėtojas su mintim: “jūs laimėjot, tik daugiau manes nebemuškit”.

Linčiuotojas Nr. 1.:  su mintim: „mes negalėjom pralaimėti (reiškia laimėjo sukčiai)“.

Linčiuotojas Nr. 2.:  su mintim: “kas tas Outideris ? aš jo nepažystu (reiškias jis sukčius)“.

Šiame kontekste man ne tiek  įdomu kas sukčiavo (tiksliau visai neįdomu, nes to išsiaiškinti aš niekaip negaliu). O ir kas šiuo atveju yra sukčiavimas:

Palaikink šitą puslapį, tai teisingas bachuras jam reikia padėti“ ar „Jei palaikinsi šitą puslapį parodysiu mergą nuogais papais“.

Mane neramina linčo teismo apraiškos blogosferoje (inteligentiški, ar bent jau išsilavinę žmonės) supuola ir prie kryžiaus prikala mažai pažystamą žmogų. Už tai kad prieš juos laimėjo. Geri dėdės iš Tele2 paplojo katučių ir tai tapo tiesa. Prizas keliaus pas minios favoritą. Praleimėjęs atiduodamas liūtams.

Kita vertus juk ir Lietuviai pralaimėjus krepšinio varžybas kalčiausi lieka teisėjai (priešininkų komandos kaltinti kad jie žaidė geriau nelabai norisi).

P.S. aš irgi nemėgstu SEO‘šnolų (už prišiukšlintą google), bet dėl to nebūtina juos apmėtyti akmenimis pirmai progai pasitaikius. Minios teisingumas nėra gerai nei Garliavoje nei blogosferoje. O gal čia viskas dėl tų 8 g. aukso ?

Papildyta 2012-07-25: Tele2 nusprendė prizus įteikti abiems “batalijos” dalyviams. Pagarba už teisingą sprendimą.

 

Jun 062012
 

Pamenu senus gerus laikus.. kai kiekviena rimta kontora turėjo nemokamą telefono numerį, skirtą klientų aptarnavimui. Iškildavo kokia problema (pvz. dėl paslaugos kokybės) ją išspręsti  klientui kainuodavo tik laiką (tiek klausantis monotoniško muzikinio fono, tiek klaidžiojant automatinių pasirinkimų labirintais, tiek kalbantis su gyvu operatoriumi). Geri buvo laikai.

Po to nemokami numeriai pradėjo nykti.. ir „muzikėlės“ tekdavo klausytis už savo naudojamo pokalbių plano kainą. Buvo pikta.. bet pakenčiama.

Kai šiandien pamačiau kiek Telecentras (tas pats kur MEZON internetą  siūlo) nori už pokalbį su jų klientų aptarnavimo operatoriumi buvau lengvai šokiruotas: 49 ct/min. Sutinku, už sex‘o telefonu tarifai vis dar aukštesni, bet tikriausiai nebeilgai teks laukti.. ir tarifai susilygins.

Tikriausiai sekantis žingsnis pelno maksimizavimo link bus laikinai nutraukti klientui paslaugos tiekimą… kad jis paskambintu ir kelis litus papildomai sumokėtų.

Sutinku, kad už konsultacijas ar kitas paslaugas – galima imti papildomą mokestį.. bet iš nuosavų abonentų imti pinigus už pokalbį telefonų, galbūt sprendžiant problemas kilusias dėl paslaugų tiekėjo kaltės, yra mažumėle drastiškas sprendimas.

Apr 022012
 

Pasiklausius laisvos rinkos ir „vakarietiško“ gyvenimo būdo apologetų darbo jėgos mobilumas tai viena iš pagrindinių darbuotojo vertybių. JAV tai vykstą jau ne vieną dešimtmetį, bet ES tai santykinai nesenas reiškinys.

Pagrindinis mobilaus darbuotojo privalumas (netgi remiamas ES struktūriniais fondais) tai… jo mobilumas. Galimybė bet kada susirinkti „manatkes“ ir persikelti dirbti į kitą vietą. Skamba patraukliai: migruojame ten kur labiausiai vertinami konkretūs įgūdžiai (ir kur tikriausiai alga geriausia). Sutikit, tikrai graži idėja: ir pasaulio pamatom ir uždirbam daugiau. Visi tokie gražūs kosmopolitai, pasaulio piliečiai.

Be tai tik fasadas. Gražus įpakavimas skirtas „parduoti“ mobilumą. Yra ir kita medalio pusė, o dvi pagrindinės:

Visų pirma, kad žmogus (arba darbo jėga) būtų mobilus jis neturi būti prisirišęs prie konkrečios vietos (t.y. jo su dabartine gyvenama vieta neturi niekas stipriai saistyti). Aš galiu sugalvoti tik kelias esmines priežastis, kurios riša žmogų prie vietos, kurioje jis gyvena: šeima (ypač su vaikais), nuosavybė (namas), patriotiškumas (galima vadinti įvairiai nuo nacionalizmo iki priimtinos socialinės aplinkos). Taigi, idealaus mobilaus darbuotojo niekas neriša su miestu ar šalimi, kuriame jis gyvena. Jis čia tiks svečias, pasiruošęs bet kada išvykti. Dėl to ir elgiasi ne kaip šeimininkas, o kaip svečias.

Kita didelė mobilumo blogybė – jis didina disproporcijas. T.y. turtingos šalys, galinčios mokėti didesniu pinigus už bet kokį darbą susirenka darbuotojų elitą. Tai ne tik darbininkai, bet ir vadovai, kūrėjai, mokslininkai. Taip esamas atotrūkis tarp „labai“ ir „nelabai“ išsivysčiusių (o tiksliau ekonomiškai pajėgių) šalių linkęs didėti (tiesa.. yra išimčių iš taisyklės, bet jos susijusios su intelektualinės nuosavybės vagystėmis, kurioms dabar paskelbtas karas iki sunaikinimo. Šiuo metu tuo gali sau leisti užsiiminėti tik didelės ir santykinai stiprios valstybės). Manau kiekvienas vis dar likęs Lietuvoje tai jaučia.

Toks mobilus darbuotojas yra idealus vartotojas ir ekonomikos variklis. Jis neturi realaus turto (real estate), dėl to visas pajamas arba išmėto naujiems blizgučiams (skudurai, auto, telefonai), arba atiduoda bankams.  Tik kas laukia visuomenių, sudarytų iš idealių darbuotojų/vartotoji, kurie iš esmės tėra infantiliški vienišiai be nuolatinės gyvenamos vietos (bomžai).