Aug 162012
 



Atrodo akivaizdu: CCCP subyrėjo, kapitalistinės vakarų valstybės – triumfuoja. Bet pasižiūrėjus atidžiau.. galima susidaryti kardinaliai priešingą vaizdą: didžioji vakarų Europos, o ypatingai Skandinavijos gyventojų dalis seniai gyvena išvystyto socializmo sąlygomis. JAV irgi bėga ristele šia linkme. Žinoma, egzistuoja nedidelė visuomenės dalis, kuri „gyvena geriau nei turėtų“. Bet išimtys nepanaikina taisyklės.

Pasakysiu dar daugiau: atskiros asmenų (socialinės) grupės jau seniai pasiekė netgi komunizmą. Abejoju, ar be „gerovės valstybės“ pavyzdžio panosėje tiek ES, tiek JAV būtų tokios, kokios yra dabar. Manyčiau kad tai didelė tarybinės propagandos pergalė.

Tik gaila, kad nei socializmo nei komunizmo tvarumu aš netikiu.

Liūdnos mintys pritrūkus duonos ir paaiškėjus, kad per Žolinę Austrijoj nedirba nei viena maisto prekių parduotuvė poros kilometrų spinduliu. Išvystytas socializmas.

  25 Responses to “O kas visgi laimėjo šaltąjį karą ?”

  1. Na visu pirma skandinavijos valstybes tikrai nera socialistines, ten nei darbo priemones liaudziai priklauso, nei privati nuosavybe panaikinta. Tai yra tipines kapitalistines valstybes, tik su dideliais mokesciais ir todel dideliu perskirstymu kas salygoja maza atskirti.
    Antra – kapitalizmas mano nuomone yra lygiai tiek pat netvarus kaip ir socializmas ar komunizmas, nes pagristas monetarine santvarka ir resursu svaistymu. Kai tik baigsis pasitikejimas pinigais arba resursai – kapitalizmas zlugs.

    • Kad privati nuosavybė nepanaikinta sutinku (netgi CCCP galėjai turėti nuosavą namą ar auto).

      Bet va kad darbo priemonės nepriklauso dirbančiajam čia jau nesutiksiu. Valstybinės įmonės priklauso “piliečiams”. Didesnė dalis biržoje kotiruojamų įmonių priklauso “smulkiems akcininkams” (tiesiogiai ar per fondus). Smulkus verslas irgi.. pats dirbi su savo priemonėmis.
      Didelis BVP perskirstymo procentas.. vėlgi reiškia didelią valstybės dalį “ekonomikoje”.

      Tiesa… katik perskaičiau kelis socializmo apibrėžimus. Aš jį kiek kitaip įsivaizdavau. Man socializmas – asmeninės rizikos nebuvimas. Kas savaime slopina iniciatyvą. Kai pilietis visas savo problemas patiki “didžiąjam broliui”. Tiek darbo susiradimo, ar pragyvenimo jam netekus, tiek medicinos, būsto, švietimo ir t.t.

      Beje, mano nuomone, iš didžiųjų valstybių tikrai kapitalistinė yra tik Kinija.

  2. Panašu, kad pasiduodi respublikonų propagandai, kuri iš esmės demokratus (a.k.a. Obamą) ir jų reformas vadina socialistinėmis ir vedančiomis JAV į raudoną rytojų 😉

    Tamosiau – negaliu nepritarti 🙂

    • Tiesa pasakius paskutinį pusmetį visai atitrūkau nuo pasaulinės politikos. Tiesa, Obamos MediCare programa laikau žingsiu link komunizmo.

      Beje, toje pačioje JAV egzistuoja getai žmonių, kurių jau užaugo 3 niekada nedirbusių (ilgiau nei pusmetį) karta.

      Jų minimalūs poreikiai patenkinami (pagal LT standartus netgi visai neblogai). Jie nei patys veržiasi dirbti, nei kas nors labai nori juo samdyti (nėra nei atsakomybės, nei įgudžių). Kuo ne komunizmas ?

      P.S. prisiminiau kad ir LT yra panašus getas.

      • na va, ka gerai tas tai nieks nesako. Bet: – o ka daryt??? Rimtai – KA?
        Marods tik vienas realus sprendimas dabar jau – butent getu steigimas “nekonkurencingai drabo jegai” su kalkiu duobem i krematoriumu kaminais…

        Juk ner toj US darbo. Is kur bus, ka jau Remington saunykus perkele gamint i Kinija.
        O draugelis vienas mano – baikeris i siap idomi figura, daba Londone. (Papsakosiu kada apie ji. Tikslaiau – jo nuotykius ir patirtis uzsieniuos. Pats kazkieno draugas tai juk tikrai niekam neidomus).
        Zo – turi Harley Davidson, sena, grazu, i baisiai tiuninguota. I kaip tikras markes fanas viska jam perka tik is HD salono. Dauguma pagal uzsakyma jam siute is pat US. Na ir isivaizduokit jo reakcija, kai vienastk ant kazkokiu ten taip uzsakytu priedo rado “Made in China”! 😀 Joo…

        Tai va. Didumos svieto ekonomika dabar pagrista keliauskscias ankainiais ant kinisku prekiu. Taip va “sukuriama pridetine verte”. Bet realia tai tereik tik vezeju ir pardaveju tokiam bizniui. Vieni sitie uzvercia visas rinkas. Visi kiti laisvi..

        • Hmm. geriau i atsargines dalis paleisti nei i kalkių duobę. Ėjo kalbos kad ir muilas išeina.

          Na o dėl perpardavinėtojų.. tai teoriškai dar reikia ir inžinieriu :D. Bet šiaip tiesos nemažai pačio žodžiuose yra. Vertingiausios profesijos šiais laikais pardavėjas ir teisininkas.

          Na dar medikai ant bangos, nos neseniai kažkokį filmą žiūrėjau… tai UK didesnė dalis medikų – importiniai..

    • kad prie komunizmo daugelis verzesi dirbti, o tie kurie nesiverze patys, gulage uz koses sauksta dirbo kaip uz tevyne.

  3. Man kapitalizmas asocijuojasi su Darvinizmu, kai kiekvieno individo gerbūvis (ar net sugevėjimas išlikti) priklauso nuo jo gebėjimo prisitaikyti ir įdėtų pastangų.

    Šiandien, “senose dekmokratinėse valstbėse” to nebeliko. Nepriklausomai nuo to, ar tu dirbi.. ar nedirbi, tau yra užtikrinamas “orus pragyvenimo minimumas”. Šiuo atveju Skandinavai žiba.

    • @Man kapitalizmas asocijuojasi su Darvinizmu, kai kiekvieno individo gerbūvis (ar net sugevėjimas išlikti) priklauso nuo jo gebėjimo prisitaikyti ir įdėtų pastangų”. – Tai vadinama liberalizmu 🙂

      • Tokiu atveju pagal mano sampratą liberalizmas = kapitalizmas, o social-demokratizmas = socializmas.

        Kad ir kaip bepavadintum.. mano nuomone, konkurencija ir kova dėl išlikomo yra būtina, norint kad visuomenė nedegraduotų.

        Grįžtant prie politikos. Mano įsitikinimu reikia kuo greičiau panaikinti visuotinę balsavimo teisę.

        • Dali.us says: Mano įsitikinimu reikia kuo greičiau panaikinti visuotinę balsavimo teisę.

          Ale tamsta ir administratorius…
          Ne, rimtai neatsistebiu: is vienos puses nuolat stebiesi valdzios “is virsaus” neefektyvumu. Is kitos – nuolat pats ragini viska sutvarkyt… tomis paciom priemonemis!
          Jeigu pakliutum tai pnetycia valdzion, misliju – butum tikras “naujas drakonas”! Beveik “batjka”. 😀
          (Shutka cia tik draugiska. Prasom neisizeist. )

          Jeigu rimciau – lygia ta pati as galvoju. Tik va tokia redakcija “panaikint” – “ne prokatij” niekaip. Nebent ivest diktatura. Arba kazka panasaus kaip pas batjka. Kur lygu demokratija deklaruojama, bet isties visai ne taip.

          Daug paparsaciau kitaip: tiesiog ivest kazka panasau i rinkejo atestata. Zo – kad balso teise igauna tik praejes bent minimalius ziniu testus. Mazdaug kaip kalbos pilietybei gaut. Vat.

          O ir motyvuot sita irgi paprasatai ir graziai galima: balsavimas rimtas dalykas, jis gi lemia valstybes likima. I t.t., bla bla bla – galima cia daug prirasyt.
          Esme – kad netektu balso teises degradai, kurie valstybej nieko nekuria ir neislaiko ir Klausimelio herojai. Kaip ten vienas atsimenu i klausima: “kas Zalgirio musi laimejo” atsake ramiai – “Landsbergis”. 😀

          Na bet avansu galiu patikint, jog nebus. Nes niekam nenaudinaga banaliausiai.
          Vienas tik kelias – kurt kazkokia nauja politine jega, judejima. Pasiekt kad jis but itakingas.
          Kas tuo uzsiims?

          • Na aš gis nesiūlau panaikinti rinkimus. Aš siūlau panaikinti visuotinę teisę. Tiesa, mano idėja buvo šią teisę apriboti ne pagal išsilavinimą.. o pagal sumokamą GPM: moki balsuoji. Nemoki – esi turistas… o turistai nebalsuoja 🙂

            O dėl “degradų” tai žymiai svarbiau panaikinti teisę jiems būti išrinktiems ::)

            • Na esme lygu supratau. Toliau… Idomiai. Viska suvest i pinigus.
              Tipo kaip toj pasakoj: – Летучий корабль постройш? – Куплю! 😀

              Neee, sicia jau nepritarciau. Tai ir i valdzia reiktu rink pagal ta? Kuo didenis magnatas – tau daugiau nugaras lenkia – tuo tu daugiau sukuri pridetines vertes i sumoki mokesciu – reiskia tavo valstybej? Na, sitai juk yra de facto, kam da atskirai istvirtint?

              Arba kitaip. kaip nustatyt ta “naudingumo” riba, iki kuroios tu da nebalsuoji, o uz kurios jau? Zinau – sakysi – kas moka bent koki mokesti i nemoka visai. Na bet kiek dirba uz minimuma, o per kompensacijas bei svaikatos apsauga gauna zymia daugiau nei imoka? Zo – susipainiosi pats, nekalbant kad absoliucia niek stau nepritars.
              Ne, nepritariu.

              Cia kitaip reiketu. Daugiau imoki – daugiau gauni. Kazkaip tai. Tik pasirodo ka i ta sunku padaryt. Buvo cia vienu metu ideja apie geresnes lovas ir servisa ligonines, bet ka lygu nutilo. Isties juk sunku. Ta vien bendra lygi padaryt. O da kelias – beprotybe.
              Aba turetum ligonines specializuot i tarabanyt ligonini po visa Lietuva. Pakol i jo “rendza” ataitaikysi.
              As cia sakyciau da kitaip: padaryt vienoda fiksuota mokesti visiem. Vienoda pensija. Vienodas gydyms i kiti valdiski gerumai. Ot.
              Nori daugiuau – prasom privaciai. Aba is “valdiskos” visai gali atsirasyt.
              Na bet cia jau tolstasm nuo temos.

              Tai del to patis balsavimo.
              Turiu ideja. Kaipo cia labai grazia galim sutvarkyt. I netik niekas neprikaisios – priesingai, bus patenkyti.

              Reikia… Balsavimo teises supirkt, ot!
              Jet. Sakykim: 1000 litu, ir atsisakai balsuot “pazhyznenno”. Norinciu but, manau, marios. Vis kas parduoda balsa uz puslitri a ten 10lt – but patys pirmi.
              Nemazai pensinyku. Zodziu – visas salies “plebsas” garantuotai.
              As da i pats po teisybei gerai cia pamislyciau. 😀

              Vat. I viskas savanoriskai. Neprikibtu nei tarptuatines organizacijos.
              Vietiniai ka i bumbetu – nekluasytu ju nieks. Ataitu pas tave pinigu. 🙂

              Tiesa – del bendros tvarkos ir doro ivaizdzio numatyt, jog galima ta teise atgal isispirkt. Su apribojimas – siek tiek brangiau ir laiko, kad nesinaudotu tuo vietoj greituju kreditu liaudis. Tai vat taip va. Norint galima.

      • Na koks galu gale skirtums kaip vadinas, sakyciau. Esme taigi ne jame, o turiny.

        O cia vel niuansai. As issyk pamislijau, su kuo man asocijuotus sitie du faktoriai is matytos relaybes. Na pastangos tai taip, su jom viskas aisku, gali sakyt, ir niekur nekliuva (jei neiskot kabliuku i specialiai mazai tiketinu situaciju nekurt.).

        Bet su prisitaikymu… Issyk pries akis vadinamos “valdiskos” istaigos. Su ju “hamsteriais” – taip sako anglai kartais vadina ofisu darbuotojus. Na va ten menas prisitaikyt tai tikrai aukstam turi but lygy!
        Pradedant nuo to, kad tokios kontoros egzistavimo tikslingums pat jau nuo pat pradzios daznai logiskai nelabai paaiskinmas. Tesiant – nuolat nuleidinejams viena kitai priestarujancios instrukcijos “is virsaus”. Katros netgi ta darbo linija, kuri per vargus jau nusitovejo ir dar kazkiek juda, tiktai supainioja ir trukdo. Pabaigiant istisinem intrigom, lindimams valdzia i …, privalomias baliukais po darbo. Kai pav. savo gimtadieniui privalai isleist po puse varganos algos, ka i dantimis griezdams privalai sert kolegas bei virsininka bei girdyt, nesvarbu kad paciam tas nei biskio neidomu – atsisakyk i patapsi “balta varna” i nepageidaujamu.
        Zo – tai vietos, kur da biskuti sveikai i racionalia mastanciam galva ima plyst i daryti kvadartine nuo pat pirmos dienos.
        Ten jau formuojasi atskira liaudis, atskira zmoGijos rusis, net sakyciau.
        Ta patvirtintu faktas, jog kas jau is “hamsteriu” tai “pazhyznenno”. Kad toks va pilietis nueitu i versla, kur reik mastyt ir stengtis del nasumo ir produktyvumo – negirdets, praktiskai, dalyks..

        Tai va i ka mus atvede evoliucija.
        Ir dedule Darvinas cia visai irgi teisus – prisitaikymas prie aplinkos – viskas cia taip. Tik jei aplinka sukursi dirbtines ir iskreiptas salygas – adaptuojamsi bus prie ju. Naturalu.
        Bet kaip bandai paziuret i esme – juk gi baisu. Na bant jau man tai taip.

        • Ne visose valdiskose istaigose vienodai. Teko padirbet karjeros pradzioj keliose, teko turet pazistamu kitose. Ir tarp dabartiniu kolegu pirvaciam sektoriuje yra isbandziusiu valdiska duona.
          Apie tokio tipo gimtadienius neteko nei girdeti nei matyti. Manau pavieniu vadovu problema, galinti pasireiksti ir privaciam sektoriuje.
          O ir migruoja geresni specialsitai is valdisku i privacias gan daznai ir sekmingai.

          • Na, zinoma, nei negali but kaip pagal trafareta nupjauta.

            Aplamai tai turbut dar padetis provincijoj ir didmiesciuos skiriasi is esmes. Kaip neretai sako i kokias Sanatariskes pakliuves zmogelis: “Tan tai ka tu…,Daktare tokia mandagi ir maloni, taip viska gerai isaiskino ir gyde, o pinigu, zinokit, neneme isvis kategoriskai, net ibrukt nepavyko!” :O Jis abstulbes, jam sitaip negiderdets dalyks.

            Bet va sitaip tai tai irgi ne si pirsto lauzta. Pasnekek ka i su mokytuvais. Su Sodros, Darbo birzos “bobikem ziurkelem” (c) Radioshow . Nu kad ten ziurkynai ir yr. Senieji kadrai iprate. Naujiems, ypac po mokslu ka tik, idealistams da biski tai daznai shokas nuejus.

  4. Na, as dar is mokyklos atsimenu vadinamaji “socializmo principa”, ji kaldavo kalte mum i galvas: “Is kiekvieno pagal sugebejimus, kiekvienam pagal darba”. Nugi visai ne blogs, ar ne? Vat tik kad kur but igyvendintas taip 100% ati net nezinau… I, beje: apie joki perskirstyma cia – a ni ni… Tipo – kiek uzdirbi, tiek i turi,

    O tas kas pasauly dabar, tai as vistik kitaip linciau ivardint. Tai savotiskas Graikijos sindromas, ot net sitaip.
    Kada politines jegos banalia perka rinkeju balsus per socialines gerybes. Pofig net kad salies galimybes nenesa – pasiskolinam! Bet pazadeje ir dave daugiau bunam pirmi prie lovio.

    O cia da toks linksmas momentas, kad skolinamsi salies = liaudies vardu Ir uz a lia politiku duotas gerybes eik paskui su kaupu patiems runkeliam atidirbt… Tik jie to nesupranta.
    I taip mazne visos demokratijos pamzu bet uztikrintai virsta skolokratijom… Ot.

    Na tarp saliu gal tik niuansai. Pav jei pas tuos pacius graikus tai viskas atvirai sitaip, kur cia rase, kad jei prabalsavo uz koki politika at vietos savivaldos nari – zmogus i ji asmeniskai ir su savo beda ar reikalu kreipsis. Sakytum – visai primityvu.
    O pav Vokietijoj tai labai daug lengvatu pridirbo ju Krikscioniu – demokratu partija (CDU). Ten jau biski labiau rafinuota. Anie grindesi krikscionisko vertybem, deklaravo kad nei vienas zmogus negali but zemeinams netgi tuo, kad zymiai blogiau gyentu negu aplinkiniai. Bet esme tai ta pati – labai orientuota i ismokas politika ir taipogi nemaza valstybes skola. O CDU valdzioj juk eile metu, nepaisant skandalu su ju virsunem.
    US – na gal da kitaip niuansais, bet juk esmej irgi tas pats… Skolokratija.

    Ot kaip tas socializmas mano akims matosi.

    • Labai teisingai surašei. Tik vienas niuansas: tie kas naudojasi lengvatom (kieno balsai perkami) ir tie kas atidavineja skolas.. nebūtinai ta patati aibė. Dažniausiai didesnė skolų dalis gula ant tų.. kuriems “lengvatos nepriklauso”

      Šioje vietoje manyčiau didžiausia blogybė yra “išlaikytinių mentaliteto” formavimas. Kam dirbti, kai tą patį gyvenimo lygį gali pasiekti iš pašalpų. Dėl to “civilizuotame pasaulyje” juodus darbus beveik vieni imigrangai dirba. Vietiniams paprasčiausiai neapsimoka.

      • Che. O cia da viens idomus labai idomus momentas. Taip tai taip, skolas atidavines kas dirba, uzdirba, pinigus t.sakant generuoja.
        Bet: pamegyk tu kokiam Delfy paniurnet ant penCininku. Taigi tave tuojau kepuremis uzmetys! Ir ta padarys butent tie, kas dirba ir uzdirba daugumoj!

        Nezinau kokios cia propagando taip ikalta, kad penCinykai musuos sventi. Bo mat dirbo visa gyvenima i uzdirbo. Kokie tie nuopelnai ir kiek ten “uzdirbta” realybej nieks net nebendo gilintis. Kad gal ten kur pagerdems i valdiska darbeli keblino, dar plius is to patis ka nugvelbdams – zo, save vargia beislaike, o kad ten ka sukurtu pridetinio ir sukauptu – nieks neziur. Bet katras pencinyks uzdirbo, sventas, i valzia tur duot! I taskas. Na cia prie mus zmoniu banalaus nesupratingumo gali pridet, bet vistiek juk taip yr. O ka sitaip varzias kilpa sau – i nesupranta daznas. Nesigilina net tiesiog.
        Na bet balso teise koznas tur. I ja naudojas.

        Kitas da momentas. Anadein irgi komentaruos su zmogeliu gincijaus.
        Anas raso mazdaug: jus ziurekit kokias sumas isleidzia valstybe pensijom ir kitom ismokom. Keliolika milijardu i metus! Tai tame kontekste ka ten nugvelbia koki milijona – kita – nieko juk visai nekeicia.
        I ka atsakaiu: taip. Jei ziuret i t ik pacias sumas i procentus nuo ju – teisybe, mizeris. Bet: beda tame, kad tas “mizeris” yra tikslas tu, kas eina valdyt valstybes. I kuri vien tesikoncentruojama.
        Zodziu paprastai – svarbu tuos kelis milijonus paimt, bet kuria kaina. O visa kita dzin kas ten ir kaip.
        Valstybe praktiskai NEVALDOMA tikraja to zodzio prasme! Sprendimai priimami visai ne pagal logika ir be jokios atsakoimybes.
        O va sitai yra blogai. Ne, ka ten blogai – tai jau tragedija.

    • Dėl skolų, tai siūlau pasidomėti apie Libor rates manipuliacijas, kaip keleto didžiausiųjų bankų vadovų gražiai sužaidė nustatinėdami sau palankias normas (nežinau, kaip tiksliai į LT kalbą išversi, bet anyway). Barclajaus žaidimai turbūt plačiausiai nuskambėjo.

      • Jei gerai ta skandala pamenu.. norėdami geriau atrodyti (slėpti vidines problemas) jie kaip tik mažino bendrą Libor’ą (dėl to skolų aptarnavimas visiems mažėjo).

  5. Mano nuomone šaltasis karas nesibaigė. Tik tiek, kad jis dabar vyksta kitaip: tiek vieni, tiek kiti bando plėsti savo įtakos sferą, karas vyksta informaciniam sektoriuje ir t.t.

    • Pasauly nuolat kazkas vyksta. Cia jau teisybe kaip kad dien Saule sviecia, o nakti Meulis – ant tiek akivaizdi ir nekvestionuojama, sakyciau.
      Taipogi vyksmas inicijuojamas kazkieno intereso. I veikiama nevisada svariai, neretai pasitekliant smiezta, santaza, neigiamos nuomones formavima i t.t.
      Na bat ar kiekviena toki lokalu atveji galima vadint Saltuoju karu? Manyciau kad visgi ne.
      Karas – tai kur kas globaliskesnis darinys nei pavienis interesas. Ir karas vyksta ne tarp atskiru interesu grupuociu (gauju karas – taip, skamba ispudingai, bet…Ziniasklaidos burbulas, ne daugiau) , o tarp saliu. O kaip Saltasis – tai dar gryn ideologiniu pagrindu.
      Taip kad pirmiausia reiketu susitart dar del terminu vartojimo. O tai dasirisim kad kaimyne kaimyne apkalbjusi bus, i jau vadinsis Saltasis karas. 🙂

      Pavyzdelis pamastymui: kur cia andai skaitau, kad amerikonu ekspertai nuolat pranasauja euro karacha vos uz keliu menesiu. Tai cia kas dabar, Amerikos karas pries Europa, ar banalus visai logiski veiksmai savo dolerio verte issaugot, katras kaip zinia vien ar garbes zodzio belaikosi? Kad issigande jankia i eurus ju masiskai nekeistu.

  6. Kažkur prieš 8 ar 10 metų išgirdau įdomią frazę, kuri po truputį darosi realybe – Rusija nupirks visus…

    Kalbant apie Skandinaviją reikia tkreipti dėmesį į tai, kad visos šalys yra gana skirtingos. Manau, kad tik vienintelė Norvegija yra labiau panaši į komunistinį socializmą. Kad suprasti esminius skirtumis reikia pagyventi tose šalyse ir tiesiogiai susidurti su visa sistema. Danijoje socializmo su žiburiu nesurasi. Laukinis liberalizmas – viskas užkrauta ant kiekvieno asmens asmeniškai. Jei pats savimi nesirūpinsi, tai niekas tavimi ir nepasirūpins. Manau, kad yra didelė klaida Skandinavija vadinti socialistine vien dėl progresinių mokesčių ir didelio biudžeto paskirstymo. Ten yra visko – ir liberalizmo, ir centrizmo, ir kapitalizmo…

    • Rusija supirks?! Nu idomia, idomiai. Prasom teskite….

      Iskur tiktai? Is naftiniu doleriu, is katru dabar gali sakyt gyvena? Katru gal 2/3 skiria pravalgymui ir socialui. Na – tegu biudzetnyku algoms, jeigu sitaip nepatinka. O trecdali koki suglemzia ju mafija. Katra – taip, perkasi NT uzseiniuose. Na bet ka viska supirks… Kazkaip…

      Be to ka toj pacioj Rasijoj netgi sitaip daug kas ant plauko telaikos. Vis tai baudziasi ivest netgi kelius mokamus. Padaryt benzina po 60 rub. I cia visai rimtai, oficialiai, paskaitinek RU-neta daugiau. Tai kad tokie “bagociai”, katru net gyventoju vos 3% svieto supirks – na jau na.

      Va ka Kinija sakytum – cia jau beveik pavieryciau.
      As pats sakau, kad ateis diena, kai visi dirbsim kineiciams. Nesvarbu kokioj pasaulio vietoj.
      Ju rezimu: 6 dienos po 10 val, alga taip gal 700 lt…
      Ot sitas tai net laba, sakyciau, i gali nutikt.

 Leave a Reply

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

(required)

(required)