Dali.us

Jan 022012
 

Restoranas „Master grill“ įsikūręs Kauno savanorių prospekto viduryje, šalia buvusio buitinių paslaugų kombinato „Juzė“. Šalia restorano yra pakankamai didelė aikštelė, kuru savaitgalio metu buvo pustuštė – taigi problemų su automobilių parkavimu tikriausiai nebus. Be to Savanorių prospektų kursuoja begalė viešojo transporto.

„Master grill“ save pozicionuoja kaip „steak house“. Lietuviškai tikriausiai tai būtų kepsnių namai. Iš tiesų, jų meniu dominuoja kepta mėsa, nors galima pasirinkti iš žuvies patiekalų ar sūrio kepsnį. Meniu pasirinkimas gan platus, ir didžiąją dalį patiekalų jie iš tiesų gali paruošti. Firminiais patiekalais laikomi guliašo sriuba ir kepsniai ant lavos akmenų.

 Guliašo sriuba patiekiama originaliame kaltiniame dubenėlyje kabančiame specialiame stove. Sriubą šildo po juo dubenėliu deganti žvakė. Atrodo labai patraukliai. Tiesa, pats guliašas mane nelabai sužavėjo: buvo gan skystokas, nors mėsa išvirus gerai ir skonis neblogas.

Kepsniai ant lavos akmenų gali tapti atskira pietavimo šiame restorane atrakcija: ant įkaitinto lavos akmens atneša padėtą žalios mėsos gabalą, kurį pats turi išsikepti (yra aliejaus, padažu ir t.t.). Šis patiekalas patiko. Mėsa buvo teisinga, o ir pats reguliuodamas jos apkepimo laipsnį gali gauti tiksliai tokį patiekalą kokio norį. Vienintelis trūkumas – prie kepsnio praktiškai nėra nei bulvių nei daržovių, dėl to jas teks užsisakyti papildomai (padavėja apie tai galėtų užsiminti prieš užsakant). Patiekalas tikrai patiko.

Arbatos pasirinkimas nors ir nėra didelis, bet arbata skani ir paduodama specialiuose plikymui skirtuose puodeliuose. Šiuo aspektu su „Master grill“ irgi viskas tvarkoje.

Aptarnavimas taip pat paliko teigiamą įspūdį. Nors salėje dirba tik viena mergina (o staliukų tikrai nemažai) bet ji viska spėja ir tuo pačiu nėra įkyri. Ko nors paklausus – visada paaiškina ar pataria. Normalus profesionalus aptarnavimas.

Interjeras, nors švarus ir tvarkingas man nelabai derinasi su klasikiniu „Steak House“. Ypač viduryje salės pastatyta knygų spinta. Aš suprantu, kad ji skirta sukurti kelias atskiras erdves.. bet knygos ir steikai mano nuomone nedera.

Tiesa, kainų lygis čia nėra „ekonominis“. Norint normaliai pavalgyti reikia planuoti apie 50 Lt/žmogui. Bent jau mano biudžetui tai tikrai ne kasdieninių pietų vieta. Kita vertus „Master grill“ puikiai tinka norint ką nors atšvęsti ar paminėti: klientų aptarnavimo salė suskirstyta į keturias erdves kurias sėkmingai gali okupuoti didesnė ar mažesnė kompanija.

Reziumė: „Master grill“ gera, bet nepigi vieta pavalgyti ar ką nors atšvęsti Kaune. Maistas skanus, aptarnavimas malonus. Kainos prie didesnių.

 


Raktai: kepsniai kaune, steikai kaune, steikas kaune, mail e-laiptai lt
Dec 292011
 

Ir vėl apie politiką.

Nors kalėdos ir baigėsi, bet stebuklai tęsiasi.

Vakar spaudoje pasirodė informacija, kad vyriausybė nepadidino  viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojų skaičiaus (buvo žadama didinti dvigubai). Be to buvo sumažintas tarnybinis atlyginimas (pasak VBS agentūros jis bus mažesnis nei pavaduotojų). Labai įdomus signalas turint galvoje visą valdančiųjų deklaruojamos kovos su korupcija kontekstą ir jau tikriausiai pamirštą pažadą ištraukti milijardą iš šešėlio (ir net kelis milijardus iš viešųjų pirkimų). Tikriausiai prisikalbėjo p. Plytnikas. Kita įdomi informacija: viešųjų pirkimų tarnyba  – viena labiausiai korumpuotų įstaigų Lietuvoje. Čia remianti STT užsakytos apklausos rezultatais. Galbūt tuo ir galima pagrįsti sumažintą vadovo atlygį ir nenorą didinti darbuotojų skaičiaus, bet visgi tai atrodo keistai: jei jau nesugebama atlikti deleguoto darbo reiškia reikia keisti vadovą.. o ne mažinti jam algą. Normaliai sutvarkius viešuosius pirkimus valstybinių lėšų taupymo potencialas yra milžiniškas. Bet tam reikia suinteresuotų, kompetentingų žmonių ir griežtos kontrolės. Tikiu, kad gaunant 2000 Lt, verslininko rizikuojančio 10,000,000 Lt. pasiūlyta „dovanėlė“ gali labai masinti.

Iš didelio triukšmo dėl prabangos mokesčių paketo valdantieji priėmė tik vieną: apmokestinti būstus, kainuojančius daugiau nei 1 milijoną litų. Alkanoms masėms idėja tikriausiai labai patiks. Reikia tuos milijonierius „nuskausminti“. Kodėl buvo pasirinktas 1.000.000 Lt. o ne kokie 500.000 Lt. irgi akivaizdu: įstatymus priiminėjantys dažniausiai gyvena namukuose kainuojančiuose kiek daugiau nei pusė milijono litų. Tiesa, Kalėdinis stebuklas ne pačiame įstatyme, o jo atitikime Konservatorių propaguojamai klasikinės šeimos koncepcijai. Pagal naująjį įstatymą, jei šeima turi du butus/namus vertus po 900.000 Lt, tai ji mokės prabangos mokestį nuo 800.000 Lt (maždaug 8000 Lt per metus). Jei pora gyvena neregistravus santuokos, jiems prabangos mokesčio mokėti nereikės (susitaupo 8000 Lt/metams). Jei turi milijoną, tie keli tūkstantukai gal ir nėra labai didelė suma, bet vis tiek iš kišenės ne į kišenę. Bet mokėti 8000 Lt papildomą mokestį už tai kad esi klasikinė šeima visgi daugoka. Tikiu, kad toks įstatymas buvo priimtas netyčia. Nebuvo laiko pagalvoti, o ir galvojančių žmonių pas dabartinius valdančiuosius jaučiasi akivaizdus trūkumas.

Trečioji geroji Kalėdinė naujiena – minimalių pašalpų didinimas (motinystės, ligos ir pan.). Pats pašalpų, ypač minimalių, didinimas nėra neigiamas reiškinys. Normaliai išgyventi iš minimalios pašalpos yra praktiškai neįmanoma. Mane labiau neramina bendras kontekstas: dirbantieji yra labiau spaudžiami, o išlaikytiniai gauna dosnesnes išmokas. Iš visų dirbančiųjų (ir pasirinkusių II pakopos pensijų fondus) eilini kartą padidintas pinigų nusavinimo procentas. Minimalios algos didinimas labai formalus ir tas pats stringa. Apie atlyginimų atstatymą „valdiškame“ sektoriuje (žinoma, jei nesi prokuroras) taip pat nekalbama. Krizė. Nepaisant to, pilnai  atstatytos senatvės pensijos, pašalpos. Visuomenei siunčiamas labai aiškus signalas: dirbantieji baudžiami naujais mokesčiais, išlaikytiniai premijuojami didesnėmis išmokomis. Gauname įdomias žirkles, kai dirbantiesiems krizė tęsiasi, o nedirbantiems.. ji jau spėjo pasibaigti. Dvokia rinkimais.

 Ir paskutinis kalėdinis stebuklas: aukščiausiojo teismo nutarimai Lietuvoje ne visiems yra privalomi. Čia aš apie „Sabonio botelius“.

Aukščiausias teismas kaip ir pripažino, kad šie statiniai yra neteisėti ir juos būtina nugriauti. Valdantieji, su p. Kubilium priešakyje iškėlė auksinę minty: kadangi pastatai buvo pastatyti turint leidimus (tik vėliau paaiškėjo kad išduotus neteisėtai) tai siekiant apsaugoti mokesčių mokėtojų interesus (kad nereikėtų mokėti „verslininkams“ kompensacijų už žalą) spjaunam mes į tą aukščiausią teismą ir leidžiam tuos botelius įteisinti. Labai pagirtinas rūpinimasis visuomenės interesais. Tik aš čia matau visuomenei siunčiamą kitą žinią. Tiksliau visą žinių puokštę:

  1. Lietuvos aukščiausias teismas yra niekalas. Jo sprendimai privalomi tik paprastiems mirtingiesiems. Politikų draugeliams aukščiausio teismo sprendimai galioja pasirinktinai. Labai teisinė valstybė.
  2. Svarbiausia gauti leidimą. Kaip tų jį gausį – čia jau tavo asmeninis reikalas. Ar vokelio, ar lagaminėlio (į vokelį labai nedaug tetelpa) pagalba. Ar visai teisėtai. Svarbiausią gauti leidimą. Nesvarbu kad jis prieštarauja įstatymams ir nutarimams. Jei nusipirkai leidimą esi karalius:  blogiausiu atveju gausi kompensacija už patirtus nuostolius. Ir atsakys už viską ne „išsiblaškęs“ valdininkas padėjęs parašą o visi mokesčių mokėtojai. Taip kovojama su korupcija Lietuvoje.

  Papildyta: Lietuvos Respublikos Prezidentės nuomone teismo sprendimų vykdyti nebūtina (tiksliau jų vykdymas yra netoleruotinas… tam tikrais atvejais). Idomioje teisinėje valstybinėje gyvename.. prezidentės nuomone teismų sprendimų vykdyti nereikia. Čia apie Kedžio dukros istroiją. Prezidentė šiuo atveju nebepirmą kartą pasisako šioje byloje. Prieš kurį laiką ji atsisakė atleisti tokią teisėją p. Vencienę, kurios požiūris į tesimų sistemą yra visuotinai žinomas.. ir ji vis tiek dirba teisėja.

Dec 262011
 

Ir vėl apie energetiką ir politiką

Įdomus metas tos kalėdos. Per jas susitaiko net didžiausi priešai. Geras pavyzdys energetikos ministerija (su p. Sekmoku) priešakyje ir rusų kapitalo Vokietijos įmonė Nukem Technologies. Visus metus tautai buvo aiškinama, kad Nukem yra blogis: nesilaiko kontrakto sąlygų, nuolat reikalauja pinigų ir nieko neveikia. Pasistumdymams su Nukem‘u buvo išleistas ne vienas milijonas litų (britų teisės ekspertams samdyti). Tauta buvo bombarduojama pareiškimas pradedat tuo, kad Nukem nelabai patikimas partneris, baigiant gandais kad ši kontora aplamai bankrutuoja. Ir še tau kad nori: prieš pat Kalėdas pasirašomas ketinimų protokolas „dėl IAE kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso statybos“. Prisipažinsiu, kad nelabai įsivaizduoju kas pasirašyta.. nes mano žiniomis taip vadinos B2/3 projektas dėl kurio sutartis su Nukem buvo pasirašyta dar 2005 metais (ir darbai turėjo būti baigti 2009/2010). Tikriausiai čia aš kažką maišau, nes jei žurnalistai būtų pripainioję… energetikos ministerija būtų triukšmą pakėlus. Reiškia Nukem visgi tarpo patikimu Lietuvos partneriu. Tiesa, šioje šviesoje mažumėle kitaip atrodo p. Čiukčio oi atleidimo paleista informacijos banga.. Gal jį tikrai paaukojo ? Kalėdos – stebuklų metas. Įdomu, Kas privertė ministeriją/premjerą pakeisti nuomone ?

Kitas kalėdinis stebuklas – aplinkosaugos ministerijos pareiškimas apie kad „Lietuva tobulina šiltnamio dujų apskaitos ataskaitų rengimą“. Taip buvo pavadinta informacija pranešanti apie Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registro uždarymą. Jei visai liaudiškai kalbant – Lietuvai 6 mėnesius uždrausta prekiauti taršos leidimais. Kiek man yra žinoma, iki šios visos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos buvo ruošiamos gana atmestinai (pastoviai komisijos turėjo priekaištų, į kuriuos nebuvo atsižvelgta). Dar daugiau: pikti žmonės kalba, kad pernykštė ataskaita buvo pateikta nepilnai užpildyta… o į ES pakartotiną prašymą pilnai užpildyti lenteles niekas nesugebėjo sukreguoti. Įdomu tai, kaip yra pateikiama informacija apie registro uždarymą: kalbama apie tobulinimo darbus.. o kad prisidirbo ministerija iki to, kad ES buvo priversta registrą uždaryti.. praneša tik tarp kitko. Prieš tai pasidžiaugę kad „šias Lietuvos pastangas teigiamai vertina JT bendrosios klimato kaitos konvencijos vertinimo misijos ekspertai“. Nors kaip jie gali šiuos pokyčius vertinti teigiamai… kai jų buvimo Lietuvoje metu nauja darbo grupė buvo tik formaliai sudaryta, bet dar net nepradėjus dirbti. Ir šiaip Lietuvai nesiseka su tais taršos leidimais.. kai metų pradžioje jų kaina buvo 17 eurų.. jų niekas nepardavinėjo. Suskubta tik sužinojus apie būsimą registro uždarymą ir parduoti po 7.13 eurus. Dabar.. kai registras uždarytas šių leidimų iš viso parduoti nebėra galimybės. Taip ir prarandami milijonai. Šį kartą naujiena tikrai sėkmingai pasislėpė tarp kalėdinio šurmulio: nemačiau nei žodžio apie tai žiniose…

Paskutinis kalėdinis stebuklas  – tai Prezidentės pareiškimas, kad būsimos atominės elektrinės negalima vertinti tik kaip komercinio objekto, reikia atsižvelgti ir į geopolitines aplinkybes. Iš diplomatinės kalbos išvertus tai tikriausiai reiškia, kad elektra Visagino AE bus brangi. Ne geriau nuteikia ir išliekanti slaptumo skraistė gaubianti visus susitarimus liečiančius VAE. Metų bėgyje ne kartą tauta buvo maitinama pažadais pateiktį informacijos… po kelių mėnesių. Pasirašius pirminius susitarimus tarp vyriausybės ir Hitachi aiškinama lygiai tas pats.. po kelių mėnesių. Užstatomas VISAS Lietvos elektros energetinis sektorius, o mes neturim netgi teisės žinoti kokiomis sąlygomis. Gazdina mane ne tik tokio masto projektai (nesugebam uždaryti atominės.. tai statybos tikriausiai bus visiškas košmaras. Net ir dirbant japonams). Bet ir informacinis karas. Prieš metus premjeras/ministras visus manančius kad Lietuvai nereikia naujos atominės vadindavo rusų arba Gazprom agentais. Šiuo metu iš jų pusės tokios retorikos nebesigirdi (gal kažkas paprotino). Bet užtai reiškiasi „komentatorių batalionas“. Nežinau kaip yra iš tikrųjų, bet paskaičius komentarus po „verslo žinių“ straipsniu, susidaro įspūdis, kad didžioji dauguma jų „samdyti“. T.y kažkokios, nuomonę formuojančios kontoros, darbuotojai rašo atominę palaikančius komentarus. Normaliu metu to nelabai jaučiasi (nes komentatorių daug), bet kai šventės… lieka tik samdyti. Negaliu tvirtinti kad komentarai tikrai samdyti… bet toks vaizdas susidaro. Bijau aš naujos atominės statybų. Tokio masto aferos Lietuvos ūkis nepaveš.

Dec 222011
 

Vakar seime tarp visų kitų mokesčių, jų pakeitimų ir t.t. buvo priimtos ir žemės mokesčio pataisos. Vietoj dabar galiojančio 1.5% bus leista savivaldybėm nustatinėti mokesčius nuo 0.01% iki 4%. Be to bus mokama ne pagal derlingumo balus, o už realią žemės rinkos kainą. Inicijuojant pakeitimus buvo deklaruojama, kad apleistoms žemėms bus sudėti didesni mokesčiai ir taip bus skatinami žmogeliai dirbti ją. Pagrindinė diskusija buvo apie vargšus ūkininkus ir žemės nebedirbančius pensininkus (kaip tas mokestis iš jų atiminės žemės ūkio paskirties žemę).

Mano subjektyvia nuomone, reikia dėti baudas ant visų, nedirbančių žemės. Gaila žiūrėti kaip visai neblogi laukai per paskutinį dešimtmetį virsta krūmynais. Bet, vėlgi mano subjektyvia nuomone, šitas mokesčio pakeitimas turi keris labai įdomius aspektus, apie kuriuos negirdėjau garsiai kalbant.

  1. Žemė miestuose. Dabar nuosavų valdų savininkai žemės mokestį moką nuo „nominalios“ vertės, kuri atsilieka nuo rinkos kainos dešimtimis kartų. Ypač jei žemė arčiau miesto centro. Įvedus nediduką 1%-2% mokestį nuo realios žemės rinkos kainos ir nebetaikant lengvatų visokiems pensininkams.. numatomas didelis nekilnojama turto persidalinimas miestuose. Ypač ten kur aro vertė siekia dešimtis tūkstančių litų. Ir nebereikės senų lūšnynų deginti: antstoliai žemę paleis per aukcionus. Tiesa.. taip į valstybės biudžetą bus surinkti keliolika/keliasdešimt/keli šimtai milijonų litų. Padarius žemės mokestį 1% nuo rinkos vertės, aš už savo kiemą mokėčiau maždaug 20 kartų daugiau nei moku dabar…
  2. Panaši situacija ir su žeme priemiesčiuose. Žemės esančios prie didesniųjų miestų ar jūros/ežerų mokestis, apskaičiavus jį pagal rinkos vertę šokteltų keliasdešimt o gal net kelis šimtus kartų. Teoriškai tai buvo taikoma spekuliantams prisipirkusiems žemės strateginėse vietose.. bet skaudžiausiai tai atsilieps mažus ūkius priemiesčiuose turintiems žmonėms.. Vėlgi nusimato nemažas žemės perdalinimas
  3. Ir pati įdomiausia viso šio įstatymo dalis – leidimas savivaldybėm pasirinkti norimą mokesčio dydį, atsižvelgiant į įvairius kriterijus. Pasaulyje tai labai papiltus praktika: taip skatinamas/stabdomas atskirų rajonų vystymasis, sukuriamos lygesnės konkurencijos sąlygos ir t.t. Lietuvoje pirma mintis kilusi galvoje – kad 0.01% tarifas bus pritaikytas paežerėms ir pakelėms/priemiesčiams, kur teisingi žmonės turi žemės. O miesto centre galima pritaikyti ir 4%. Kad visokie nepageidautini individai paveldėję ten kažką.. nedrumstų ponams ramybės. Žinoma, tai tik spekuliacija, bendras fonas šalyje perša būtent tokias mintis

Čia, kaip ir dažniausiai, deklaruojami labai gražūs ir teisingi tikslai. Priimami teisės aktai… o to toliau jau kaip išeis. Nėra kada galvoti. Reikia įstatymus priiminėti.


Raktai: žemės mokestis, žemės mokestis pensininkams, nauji žemės mokesčiai
Dec 212011
 

Tęsiame diskusiją apie tai, kodėl Vilniuje buvo suvartota daugiau šilumos nei pernai (esant labai panašiomis sąlygomis). Kad būtų paprasčiau dėstyti argumentaciją pateiksiu paprastą pavyzdį. Tikriausiai kiekvienas žino kas yra vonia (arba kubilas arba bet kokia kita talpa vandeniui). Tarkime Jūms reikia kad vonioje vanduo būtų 33 laipsnių (dėl paprastumo darome prielaidą, kad vanduo vonioje nevėsta). Kiekvienas labiau truputį civilizacijos ragavęs žmogus sugebės vonioje pasidaryti norimus 33 laipsnius, nepriklausomai nuo to, ar iš karšto vandens krano bėgs 65 laipsnių vanduo ar 85. Pasukioji „kranelius“ ir turi norimą vandenį.

Su šildymo sistema yra panašiai: nepriklausomai nuo to, kokios temperatūros termofikatas pasiekia namą (daroma prielaidą kad ji pakankamai aukšta kad užtektų energijos namo šildymui) sistemą galima sureguliuoti taip, kad name būtų suvartojamas norimas energijos kiekis.

Tikiuosi tai ką išdėsčiau yra paprasta kaip 2 x 2: norint ir sugebant reguliuotis šilumos temperatūra name galime turėti tokią kokią norime (t.y. reguliuoti suvartojamą energijos kiekį, už kurį mokame)

O toliau prasideda sąmokslo teorija (arba paaiškinimai kodėl atsitiko taip kaip atsitiko)

Didžioji dalis daugiabučių šilumos punktų priklausė ne namui (bendrijai) ir jie jų nereguliavo/neatliko priežiūros. Tai darė spec. tarnybos (profesionalai). Pasikeitus įstatyminei bazei senieji reguliatoriai/prižiūrėtojai išėjo, o nauji neatėjo (arba atėjo ne visur). Kur buvo įdiegti nuotolinio reguliavimo įrenginiai jie buvo atjungti. Kur reguliuojama buvo sklendėmis.. jų taip pat niekas nesukiojo. Darant aliuziją į tą pačią vonią: vandens/ar namo vidaus temperatūra pasidarė priklausoma tik nuo to, kokia temperatūra buvo patiekiama į namo įvadą (na ir tekėjimo greičio). Automatiškai, pakilus tiekiamo vandens temperatūrai padidėjo sąskaitos už šildymą.

Tie kas turėjo normalias automatines sistemas, arba išmanančius prižiūrėtojus – energijos suvartojo panašiai kaip ir pernai. Visi likę.. suvartojo daugiau.

Įdomu tai, normaliai reguliuojant šilumos punktus, šilumos tiekėjui neapsimoka labiau nei reikalauja minimalus grafikas padidinti tiekiamo termostatinio vandens temperatūros. Nesiginčysiu, temperatūrą tikriausiai buvo pakelta. VE, galbūt, pasinaudojo pasikeitusios įstatyminės bazės sukurtu chaosu. Man kažkodėl atrodo, kad visas šitas ažiotažas buvo sukeltas siekiant parodyti kaip iš tiesų veikia naujasis įstatymas o ne siekiant gauti kelis papildomus 1000 (sąnaudos teisiniam atstovavimui ir reklamai tikriausiai viršys gautą papildomą pelną). Esu tikras, kad jie nieko nepažeidė kaip ir pasitraukdami administratoriai/reguliuotojai (nes turi pakankamai pinigų geriems teisininkams).

 Kas dėl to kalčiausias spręsti paliksiu Jums, bet tikiu, kad visa tai išeis visiems tik į naudą: gyventojai pradės domėtis (o gal net ir rūpintis) savo namo šilumos punktu. Kad politikai pradės galvoti prieš priimdami įstatymus ir žadėdami sumažėjimus nesitikiu.. bet gal ?