Dali.us

Ar brangus AB „Snoras“ bankrotas ?

Jan 192012

Prieš pora dienų Lietuvos Banko valdybos pirmininkas seime aiškinosi dėl AB „Snoras“ bankroto. Pasirodo LB puslapyje yra skaidrės ar padalomoji medžiaga, kuri buvo naudojama. Ją galite rasti čia. Vartant šią ataskaitą man užkliuvo kelios smulkmenos. Pirmoji tai 14 puslapyje pateiktos kitų bankų bankroto/restruktūrizacijos kainos ir jų palyginimas su Snoro situacija. Skaičiai tikrai įdomus. Pavyzdžiui jame minima, kad Lehman Brothers Inc. bankroto administravimas per pirmus 4 mėnesius kainavo.. 25 milijonus USD. Milžiniško tarptautinio banko, turėjusio turto už 600 milijardų dolerių bankrotinimo pirmų 4 mėnesių administravimas kainavo mažiau nei žada kainuoti provincijos bankelio su nepilnais 3 milijardais USD turto. Informacija verta apmastymų. Kaip ir p. Vasiliausko matematiniai sugebėjimai ar nesigaudymas „nuliuose“ (25 milijonai nuo 600 milijardų tai 0.93% ?). Apie kitų šioje skaidrėje minimų bankų turtą patikimos informacijos neradau, bet bent jau procentinę Kaupthing Singer & Friedlander bankrotinimo procentinę išraišką Lietuva tikrai pralenks. Per pirmus 4 mėnesius.

Kitas įdomus šio dokumento aspektas – jame visiškai pamirštama paminėti banko nacionalizacija. O gal tą nacionalizaciją aš susapnavau.. Kitaip sunku suprasti, kodėl Seimo posėdžio metų p. Vasiliauskas aiškino, kad negali pateikti laikinojo administratoriaus ataskaitos.. nes ji sudaro banko paslaptį. Kitais žodžiais tariant negali pateikti audito duomenų (Frealey ataskaita iš principo paviršutinis auditas) savininkui (jei bankas nacionalizuotas, tuomet Seimas Lietuvos žmonių, t.y. savininko atstovas).. nes tai paslaptis ?

Graudžiai atrodo ir iki šiol nuveiktų darbų suvestinė. Iš jos galima spręsti, kad laikinasis administratorius sugebėjo surinkti pinigus iš bankomatų, parduoti kelias akcijas ir atsiimti kelias paskolas (70 mil. Lt). Man kaip ne specialistui tai nedaro didesnio įspūdžio. Nelabai matau darbų už 17 milijonų litų.

Administratoriaus pagrindinis pasirinkimo kriterijus žiūrint iš šono irgi juokingas: patarė kiti (centriniai) bankai. Visiems norėčiau rekomenduoti būtinai pasižiūrėti į paskutinę pristatymo skaidrę.

Aš nieko nesakau, tikriausiai tie UK administratoriai geri vyrai (ir moterys), bet ar tai ne per didelė prabanga Lietuvai ? Sutinku, gerai skamba kad mes pasisamdėme tą pačia kontorą kuri bankrotino Islandiją, (ten, jei ne klystu kalba ėjo apie 100 milijardų eurų, čia apie… 2 milijardus eurų), bet ir restruktūrizuodami žvakių fabrikėli nekviečiame tų pačių ekspertų kurie restruktūrizuoja multimilijones kompanijas.

Reziumuojant: kaip ir daugelyje procesų šiandieninėje Lietuvoje AB „Snoro“ bankroto byloje labai trūksta viešumo ir aiškumo. Stebint iš šono kyla keistos mintys, kad viskas daroma, kaip sako rusai „Na URA“. O pagrindinis, mano nuomone, UK specialistų privalumas: jie nekalba to ko nereikia. Dėl to neturiu vilties, kad mes kada nors sužinosime kas iš tiesų vykstą/vyko banke „Snoras“.

Papildyta 2012.01.20: siūlyčiau paskaityti delfi žinutę apie “nebuvusius įskaitymus“. Perliukai: “Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, neteisėti įskaitymai negalėjo būti padaryti be Lietuvos banko žinios” – reiškia su Lietuvos banko žinia galėjo būti vykdomi., “po bankroto bylos paskelbimo nebuvo įvykdyta jokių nelegalių pervedimų“, “iki bankroto paskelbimo buvo nemažai didelių pervedimų“. O kaip laikas tarp veiklos sustabdyo ir bakroto ? O kaip savaitė prieš bankrotą ? N. Cooperis kalba labai gražiai ir diplomatiškai, bet prasmė aiški: nelysk nesakysiu. Dar karta pasitvirtino užsieninių konsultantų pagrindinis privalumas: jie kalba tik tai ką reikia.

Demokratija yra nuostabu

Kita 6 Responses »

Jan 132012

Šiandien buvo darbinis projekto susitikimas. Darbai atsilieka nuo grafiko, bet dirbant netinginiaujant laiko dar daugiau nei pakanka. Į susitikimą susirinko 5 iš 6 prie jo dirbančių žmonių. Sekančio etapo darbai buvo dalinama balsuojant. Taip sutapo, kad susirinkęs kolektyvas vieningai nubalsavo, kad visus darbus atliks tas.. 6. Kuris į susitikimą atvykti negalėjo.

Demokratija yra nuostabu, kai tu sprendi ką turi dirbti kiti. Arba kai sprendi ką galima atimti iš kitų.

Noriu į Seimą. Tada galėsiu spręsti ką visi likę turi dirbti. Ir sau pačiam atlygį nustatinėti, pagal tai, kiek jaučiuosi nusipelnęs.

Apie pinigų vertę, darbo efektyvumą ir banką Snoras

Laisvalaikis 1 Response »

Jan 102012

Sąmosklso teorijų dėliojimas ir žongliravimas skaičiais Snoro tema

Netyčia paaiškėjo, kad visos Lietuvos linksniuojamas S. Freakley ir jo komanda kainavo 16 su trupučiu milijono litų. Kiek daugiau nei 1 milijoną litų per dieną. T.y. laikinasis Snoro administratorius ir co per dieną uždirbdavo maždaug tiek, kiek statistinis lietuvis neuždirba per 30 metų. Tiek pat kainuoja garsioji Snoro vila Nicoje.

Snoro bankroto administratoriui per 3 mėnesius leista išleisti tik 60 milijonų litų. Tai vargani 670 milijono per dieną. Arba 22 metai statistinio Lietuvio darbo.. per diena. Tie patys 60 milijonų tai mažumėle daugiau nei optimistinėmis prognozėmis tikimasi surinkti iš „prabangos“ mokesčio. Arba tris kartus daugiau nei skinama partijų finansavimui iš biudžeto.

Bet tai tik skaičiukai, kurie pasirodys niekingai maži, jei bus atgauta bent pusė sumos, kuri šiuo metu paskelbta kaip dingusi/pavogta iš banko Snoras. Ir jei banko bankroto procedūra netruks 10 metų. Tuomet vien banko administravimas kainuos 2,4 milijardo litų..

Nesiimsiu spręsti nei laikinojo administratoriaus nei bankroto administracijos kompetencijos bei darbo efektyvumo (kuris matuojamas Lt/val.). Galbūt jie verti kiekvieno jiems sumokėto cento. Bet man, žiūrint iš šalies, tai labai primena klasikinį pinigų plovimo scenarijų:

Pasisamdai laikiną administratorių.. pažadi jam normalią algą su suteiki carte de blanche. Jis gali samdyti ką nori ir leisti pinigų kiek nori (iš čia turime 16+ milijonų per dvi savaites). Kai išlaidos nenormuojamos ir nekontroliuojamos koks nors milijonas ar dešimt milijonų gali „nubyrėti“ ir „teisingoms“ kontoroms. Baigęs darbą laikinasis administratorius „randa“ 3,4 milijardo skylę banko finansuose (iš kurių apie 2,5 milijardo vienaip ar kitaip pavogti).
Pasamdai laikinojo administratoriaus draugelį (šiuo atveju verslo parnerį) kad jis tų pinigų ieškotų. Ir bankrotą administruotų. Skiri pirmiems 3 mėnesiams 60 milijonų litų (t.y. tiek kiek jis paprašė) Vėl suteikiamos neribotos galimybės samdyti ką nori ir mokėti kiek nori ir kam nori (tiesa, šį kartą uždėtos lubos.. 20 milijonų).

Aš neteigiu, kad būtent taip ir buvo kuriama banko Snoras bankroto procedūra, bet jei man reikėtų išplauti kokį 10-20 milijonų tikriausiai daryčiau panašiai. O ir informacijos srautas kelia įdomių minčių. Pradedant tuo, kad tik atėjus bankroto administratoriui.. Snoro kreditorių asociacijos atstovas apsidžiaugė tuo.. kad atsirado galimybės atgauti gerokai daugiau pinigų nei „žadėjo“ laikinasis administratorius. Ir baigiant pretenzija Snoro savininkams pateikta UK, kuri kartais yra mažesnė už dingusį turtą.

Tiems kas norės paaiškinti kad brangūs užsieniečiai dirba sąžiningai norėčiau priminti Enron ir jų audotorius „Arthur Andersen“. Beje, įdomus faktas, kad po skandaliuko dalį subyrėjusios „Arthur Andersen“ po savo sparneliu priglaudė Ernst & Young“, kurios padalinys auditavo Snorą. Ir kurios kol kas niekas realiai nejudina, nors būtent šitos kontoros audito išvadomis patikėjo žmonės išpirkinėję naująją banko akcijų emisiją ar paprasčiausiai skolinę pinigus bankui. Beje, už savo žongliravimą skaičiais Artūras Andersonas gavo maksimalią… 0,5 milijono USD baudą. Sakyčiau juokingai maža bauda, ypač įvertinus Enron griūties pasekmes.

Vienintelis faktas, kuris prieštarauja čia pateiktai sąmokslo teorijai – atrodo p. Vasiliauskas net neįsivaizdavo kiek iš tikro kainuos Lietuvai S. Freakley paslaugos. Arba jis labai geras aktorius.

Kai vogimas tampa norma, o žulikai laikomi herojais

Ekonomika 17 Responses »

Jan 052012

Istorija žino ne vieną vagį, laikyta didvyriu tai ir R.Hood‘as ir T.Blinda. Bet šiandien ne apie juos o apie Pinigųkarta svetainėje iš eilės pasirodžiusius du įrašus kuriuos sieja bendra tema: bandymas pateisinti mokesčių nemokėjimą. Pirmais apie tai, kai anoniminis „jaunos šeimos“ tėvas giriasi, kad „juodais“ pinigais pernai papildė savo šeimos biudžetą 10,000 Lt. Taip švelniai užsiminė.. tik tarp kitko kad chaltūrina „be popierių“. Kitas straipsnis gerokai atviresnis. Jame žinoma ekonomistė p. A. Maldeikienė atvirai idealizuoja žmogų, kuris turėdamas darbą ne tik kad nemokanti mokesčių, bet dar ir pašalpas gauna. Ypač daug pasakantis sakinukas: „Bet valstybei, kuri man užsidirbti neduoda, aš į biudžetą nemokėsiu, nes manau, kad mano darbas vertas ne 690 litų, o perpus daugiau.“

Nepriklausomybės pradžioje mūsų kaime pasakodavo istoriją.. kad sovietiniais laikais net kunigėlis sakydavo, kad vogti iš kolūkio ne nuodėmė. Taip buvo kovojama su rėžimu. Lietuva jau daugiau nei 20 metų neprilasoma, o vogti iš valstybės taip daugelis ir neatprato.

Aš save laikau inžinierium, taigi jaučiuosi gana kvailai bandydamas paaiškinti ekonomistės pateiktą pavyzdį, bet jaučiu kad tai padaryti reikia. Jei jau protingi žmonės aiškina kad mokesčių mokėti nereikia (ir aš esu vertas gyventi geriau) tai gal tai teisybė ?

Pažiūrėkime, ką tokiu atveju realiai turime: konkuruoja mokantis mokesčius su nemokančiu mokesčius.. Nemokantis mokesčius paslaugą gali parduoti maždaug dvigubai pigiau nei tas, kuris juos moka (Dabar mintyse palyginkime kainas. Kas nors skiriasi dvigubai ?). Išvada akivaizdi: tas, kuris mokėjo mokesčius arba bankrutuoja arba pradeda slėpti mokesčius arba pradeda „makliavoti“. Pralaimi visi.

Kita medalio pusė: kainos kyla.. o darbuotojo alga ne. Pinigų trūksta. Yra kelios išeitys: paprasčiausia – yra eiti vogti (arba nemokėti mokesčių). Arba galima dirbti už tiek kiek „duoda“ (dėl paprastumo nesvarstome pavyzdžių reikalaujančių papildomų pastangų: kvalifikacijos kėlimo, specializacijos keitimo, emigracijos). Taigi nagrinėjamu atveju jei pradedama dirbti „juodai“ visuomenė pralošia, žulikas išlošia.

Dar daugiau, žulikai tokais užaugins savo vaikus, kurie taip pat nenorės mokesčių mokėti ir stengsis gyventi iš pašalpų. Tegul valstybė duoda ! Negana to, likę ir mokesčiu normaliai mokantys žmonės yra durninami. Ir daugeliui tai nepatinka. Taip mažėja sąžiningų žmonių, mokesčių mokėtojų ir žlugdoma valstybė. Jau nekalbant apie tai, kaip turėtų jaustis mažas pajamas gaunantis žmogus perskaitęs tokį straipsnį: jis ne tik už save mokesčius sumoką bet ir už ekonomistės idealizuojamą parazitą.

Kažkodėl man minėti papostringavimai apie mokesčiu nemokėjimą primena vaikų darželį. Ten kiekvienas vaikas puikiai žino savo teises. Bet kažkodėl visi masiškai pamiršta apie pareigas. Nemokamas švietimas, teisėsauga, medicina visa tai duok ir kuo daugiau. Bet kai reikia susimokėti (mokesčius) lai juos moka kiti. Dar daugiau: visi kurie moka mokesčius yra durniai. Nes taip turi mažesnes disponuojamas pajamas. Dėl vienam nebeišeina saldainio nusipirkti. Kitam nelieka pinigų ant naujo merso.

Mažos nuodėmės… pavogta dešra prekybos centre.. nesumokėti mokesčiai tikriausiai reiškia tik vieną atrodo visai nekaltai: dėl vienos dešros prekybos centras nebankrutuos, dėl nesumokėtų kelių litų mokesčio katastrofa neivyks. Bet kai tokių žulikų daugėja kas tada ? Kita vertus, dabartiniai didieji politekonomistai ar didieji kombinatoriai irgi tikriausiai pradėjo nuo mažo..

Aš suprantu, kai kartais žmonės dirbantys su finansais ir aplamai ekonomika nesusijusiose srityse, nelabai susigaudo kas yra mokesčiai ar kuo skiriasi darbas nuo turto, bet kai ekonomistai pradeda aiškinti kad mokesčių nemokėjimas yra visuotinis gėris tai jau laikyčiau ekonominiu terorizmu nukreiptu prieš valstybės pamatus.

Manęs taip pat nežavi dabartinė (ir visos buvusios) valdžia. Aš taip pat galvoju, kad reikia atsisakyti nemokamo mokslo, medicinos ir socialinių garantijų (ir sumažinti mokesčius). Aš taip pat, kaip ir daugelis, jei manęs paklaustų ar man patinka mokečiai atsakyčiau NE. Tikrai surašiau kur išleisti tuos kelis papildomus litukus. Bet mes gyvename valstybėje su savo taisyklėmis (vadinamomis įstatymais). Kartais jos geros. Dažnai nelabai. Bet jei čia gyveni.. būk malonus laikytis taisyklių. O parazitus reikia gaudyti ir naikinti.

Pelenų siurblys kieto kuro katilui netinka

Laisvalaikis 11 Responses »

Jan 032012

Viena iš didesnių problemų naudojantis kieko kuro katilu – dulkės. Semiant pelenus, valant katilą jos kyla tumulais ir sėda ne tik katilinėje, bet prasiskverbia ir į gyvenamas patalpas. Nuo pat persikėlimo į nuosavą namą „kariauju“ su pelenais ir jų keliamomis dulkėmis. Šiemet tam reikalui net įsigijau pelenų siurblį. Patį galingiausią kurį radau prekyboje: 1200W su 20 litrų talpa. Pagal aprašymą įrenginukas skirtas židinių ir kieto kuro katilų (pečių) atvėsusiems pelenams siurbti. Reikalavimas siurbti tik šaltus pelenus mane mažumėle gąsdino: kartais valant pečių žarijos būna dar karštos, bet nutariau į tokią smulkmeną dėmesio nekreipti: įsiurbimo vamzdis iš vidaus dengtas aliuminiu (nedega). O ant filtrų galima papildomas apsaugas sudėti.

Pirmas pelenų siurblio bandymas paliko labai gerą įspūdį: variklis galingas dėl to iš pakuros ir pelenų skyriaus surinko viską, pradedant dulkėm ir baigiant stambesniais šlako gabaliukais. Problemos prasidėjo po poros dienų, kai paaiškėjo, kad prieš valant normaliai galima išsiurbti tik 3-4 dienų kūrenimo pelenus. Po to užsikiša filtras. Pelenų talpoje per tiek laiko susirinko gal kokie 5-7 litrai pelenų. Didelėje, 20 litrų talpoje jie sudarė mažiau nei pusę. Filtro valymas nėra sudėtingas. Užtenka jį padaužyti į ką nors kietą ir jis prasivalo pakankamai kad vėl galėtų siurbti. Tiesa, tokio „padaužymo“ metu sukeliami tokie smulkių dulkių debesys, kurie savo apimtimi gerokai viršija normalaus pelenų sėmimo metu kylančias dulkes. Žinoma, filtrą galima valyti lauke su dujokauke. Arba filtrą purtyti įdėjus į maišelį. Nepaisant to viskas aplinkui bus nusėta storu dulkių sluoksniu.

Su naujuoju pelenų siurbliu „pažaidžiau“ nepilną mėnesį ir pasidėjau į garažą. Gal kada nors bus laiko ir noro vėl pažaisti.

Reziumuojant: pelenų siurblys nėra blogas išradimas, bet naudoti jį kartu su kieto kuro katilais nepraktiška. Pečiaus valymas (lyginant su paprastu pelenų išsėmimu) užtrunka kelis kartus ilgiau. Bendras sukeltų dulkių kiekis taip pat išauga. Galbūt įtaisas ir labai tiks norint išvalyti prašmatniame gyvenamame kambaryje esantį židinį (ypač jei jis naudojamas retai), bet kieto kuro katilas, stovintis katilinėje iš pelenų siurblys nelabai praktiška kombinacija.

P.S. Šildymui naudoju Kieto kuro katilą Kalvis 2-20. Eksperimento metu naudotas kuras: ąžuolinės malkos ir akmens anglis (santykis maždaug 50/50). Pečiui įkurti naudoju ofisinį (baltą) popierių ir senas knygas. Sutinku, kad dalis smulkių pelenų atsiranda būtent dėl deginamo popieriaus (pvz. kalkės), bet nemanau kad tai esminis veiksnys, dėl ko mano naudotas pelenų siurblys taip greitai užsikišo. Yra idėjų kaip surinkti katilinėje kylančias dulkes, bet jų įgyvendinimą teks atidėti bent porai metų.

Raktai: pelenu siurblys, pelenu siurbliai, siurblys pelenams, pelenų siurblys kaina, dulkių siurblys pelenams, siurbliai pelenams, dulkiu siurbliai pelenams, Talpa pelenams su siurbliu, židinio pelenų siurblys, talpa pelenams siurbti

Older Entries Newer Entries