Dali.us

Kaip gauti Europos sveikatos draudimo kortelę

 Laisvalaikis  4 Responses »
Mar 012012
 

Arba ir vėl valdiškoj kontoroj siautėja kreivarankiai.

Pagaliau prisiruošiau išsiimti Europos sveikatos draudimo kortelę, su kuria galima nemokamai (jei PSD moki normaliai) gauti būtinąją medicininę pagalbą užsienyje. Kartkartėmis tenka pavažinėti po artimąjį užsienį, taigi popieriukas reikalingas (bent jau ramiau ant dūšios bus). Plačiau apie šią kortelę galite rasti čia.  O ją užsisakyti neišėję iš namų galite čia.

Puslapis pavadintas su polėkiu: „VLK ir TLK išduodamų dokumentų užsakymo sistema“, nors jame galima užsiakyti tik vieną dokumentą.. Europos sveikatos draudimo kortelę. Ir pats užsakymas labai primena bėgimą su kliūtimis: kažkas labai pasistengė kad užsisakyti šią kortelę internetu būtu kuo sudėtingiau (o gal sistemą diegę „giminaičiai“ kuriems buvo svarbiausia pinigus pasiimt, o ne jų sukurtos sistemos  naudojimo patogumas). Dar vienas pavyzdys, kai sistema kuriama tik kad pliusiuką užsidėti, žmonių, kurie internetu naudotis nemoka.

Taigi, pradėsiu iš eilės. Pasinaudojus aukščiau pateikta nuoroda, Jūs būsite nukreipti į puslapį, kuriame teks suvesti kelis asmeninius duomenis (įskaitant asmens kodą). Turiu pagirti sistemos kūrėjus – jie visgi naudoja https protokolą (ir netgi nepigų sertifikatą nusipirkę). Bet čia geros idėjos ir baigiasi ir prasidėjo problema. Kokius 5 kartus užpildžiau šią formą, paspaudžiau „Toliau“ ir buvau išmestas į pradinį ekraną. Be jokių paaiškinimų (jei kam taip pat atsitiks – bandykite dar kartą: Jūsų prašymas nebuvo užregistruotas). Bandžiau tiek su IE, tiek su Opera, tiek su FireFox. Pagaliau pavyko su IE 9. Jei užpildžius formą gausite užsakymo numerį: Jūms pasisekė. Pildant formą labai nepatiko „Atsiėmimo vieta“ surūšiavimas. Tiksliau jo visiškas nebuvimas. Jei žinai magišką kodą (tikriausiai savo TLK numerį) tuomet dar gali bandyti ieškoti (nors ir nesurūšiuota), bet jei numerio nežinai.. turi perskaityti VISUS pasirinkimus ir tada bandyti atspėti kuri ligonių kasa tau labiausiai tinka.

Užpildžius prašymą sistema leidžia pasirinkti, kada norite atsiimti pažymėjimą. Problema tame, kad Jūsų pasirinktas laikas gali nesutapti su TLK darbo laiku. Bet pasirinkti leidžia. Taigi aš pasirinkau.. penktadienį tarp 16 ir 17 valandos.. O TLK penktadieniais dirba tik tiki 15:45. Gerai kad bent e-mail’u pranešė savo darbo laiką…

Tiesa, pildant prašymą galima pasirinkti, kad norite informaciją gauti elektroniniu paštu. Aš asmeniškai gavau du elektroninius laiškus. Vienas nuo Unknown sender buvo iškarto nufiltruotas į SPAM‘ą (ten buvo užsakymo numeris) kitas (be antraštės) informacija apie užsakymo patvirtinimą ir TLK darbo laiką. Informacijos nei apie tai, kada bus pagamintas pažymėjimas, nei kada pateikėte užsakymą (informacija reikalinga užsakymo būklei pasitikinti) negausite. O ir užsakymo buklė apie pažymėjimo pagaminimą nesako nieko. Taigi pranešimai elektroniniu paštu – jokios kultūros viena chaltūra.

Ir pabaigai.. pasirodo kaune prie VLK su automobiliu stovėti draudžiama. Tiesa.. yra aikštelė už pastato, bet mano atveji ju buvo pilna. Teko palikti mašiną už poros skersgatvių kur buvo vietos ir ženklų nebuvo. Man tai kas. Ar beveik jaunas ir beveik sveikas. Pasivaikščiojimai tik į naudą. Bet jei atvažiavo ligotas žmogelis popieriukų susitvarkyti.. jam nepasisekė.

 


Raktai: europos sveikatos draudimo kortelė, europos sveikatos draudimo kortele uzsakymas, europos sveikatos draudimo kortele uzsakymas internetu, europos sveikatos draudimo korteles uzsakymas internetu, sveikatos draudimo kortele

LNG importo terminalas: kiek Lietuva permoka ?

 Energetika  8 Responses »
Feb 292012
 

Arba kiek iš tikro galėjo kainuoti FSRU laivas..

Jau rašiau kad FSRU laivas norvegams kainuos 290 milijonų dolerių (informacija “Höegh LNG” 2011 Q3 ataskaitos). Tikiu kad būtent tokia yra realia FSRU laivo kaina (nors internete radau informacijos, kad viena iš Afrikos valstybių už panašų laivą mokėjo du kartus daugiau). Laivo aptarnavimas kainuoja maždaug 28,000 USD/d (duomenys iš 2004 metais Bjørn K. Markussen, vyresniojo “Höegh LNG” patarėjo skaityto pranešimo. Visą tekstą galite rasti http://pptfun.com/Indiaoilgas/Infrastructure/Fsru.pdf.  Visiems besidomintiems SGD Lietuvoje siūlyčiau pasiskaityti.)

Sutinku, duomenys senoki, bet jei nuo to laiko laivai atpigo.. tai gal ir aptarnavimas nebus pastebimai pabrangęs.

Taigi, įvertinant šiuos kaštus, laivo aptarnavimas per metus kainuos 10 milijonų litų, paskola laivo pirkimui su 10% metinių palūkanų (Lietuva dabar skolinas už 7%-8%) – 56 milijono USD  per metus. Taigi, sumoj metinis terminalo mokestis būtų 66 milijonai USD  per metus, ir po 10 metų jis pilnai priklausytų Klaipėdos naftai (arba Lietuvai).

Dabar norvegams dešimt metų mokėsim po 69 milijonus USD (už grynai tą pačia paslaugą) ir po 10 metų turėsime teisę jį išsipirkti. Sakyčiau monkėz biznis, turint galvoje, kad terminalo tarnavimo laikas 20-30  metų (norvegai skaičiuoja 25)

Dar daugia pagal pačių norvegų pateiktus skaičius (tiesa 2004 metų, bet su brangesniu terminalu) terminalas kainuotų tik 55 milijonus USD/metus. Ir čia jau su 10% „pelningumu).

Tikriausiai galima daryti išvadą, kad projekto „valstybingumas“ man ir kitiems mokesčių mokėtojams papildomai kainuoja 14 mil USD per metus (arba 36 milijonų litų). Suma nėra milžiniška (valstybės mastais) bet papildomi 20% „premija“ yra visgi didoka.

Reziumė: per dešimt metų Lietuva galimai praras 140 milijonų dolerių arba 364 milijonus litų arba 21 vilą Nicoje (tokią kaip kad turėjo Snoras) t.y. po 2 vilas Nicoje kasmet. Arba 5 salas Graikijoje (Zuoko „projektas“). Arba 100 prabangių namų Vilniuje.

 

SGD importo terminalo ekonomika

 Energetika  1 Response »
Feb 272012
 

Visa laiką buvau didelis SGD (LNG) terminalo šalininkas. Tiesa, kai prieš kokius 5 metus mes dėliojome skaičiukus kiek terminalai kainuoja kitose šalyse, tai buvome suskaičiavę, kad toks terminalas Lietuvos pajūryje (be prijungimo prie dujų tinklų bet su visa infrastruktūrą kainuotų apie 300-350 mil. Eur. Bet grįžkime prie šiandieninės situacijos ir egzistuojančios oficialios informacijos.

Oficiali informacija:

Lietuva nuomosis FSRU laivą (plaukiojančią SGD dujinimo gamyklą) už maždaug 69 mil. dol. per metus (arba 690 mil. USD per sutartinį 10 metų laikotarpį) . Ar laivas bus naujas informacija nepateikiama. Ir kas įeina į aptarnavimo kaštus.

FSRU laivai „tarnauja“ 20-40 metų.

Konkurdą laimėjusi kompanija (“Höegh LNG”) FSRU laivą pirko už maždaug 290 mil. USD

  (11 pusl). Aš neteigiu kad tai tas pats laivas kuris bus atplukdytas į Lietuvą.. bet panašus. Labai panašus.

Jei kam įdomu kaip tos plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiais atrodys.

Žongliravimas skaičiais

Niekur neradau pateiktos informacijos, kiek Lietuvai (Klaipėdos naftai ir Klaipėdos uostui) kainuos pasiruošimas priimti LNG tanklaivius. Manyčiau suma galėtų būti iki 500 – 700 mil. Lt (čia tik spėjimas).

Tarkime Lietuva per terminalą importuos 1 milijardą M3 dujų. Tuomet terminalo nuomos kainą 1000 m3 pabrangintų 69  USD. Šiuo metu Europoje LNG (dujų ekvivalentu) kainuoja 300-350 USD/1000 m3. Pridedame „terminalo nuomą“, regazifikavimą, transportavimo priedą ir gauname per LNG importuojamų dujų kainą – 400-470 USD/ 1000 m (žinoma, nevertinant papildomų išlaidų reikalingai infrastruktūrai išvystyti: uostas, vamzdynai, kompresorinė, apskaita). Labai panaši kainą, į tą, kurią šiandien mokame Gazpromui.

Išvados:

  1. Jei viskas vystysis taip kaip aprašyta aukščiau – gamtinių dujų vartotojai nepajus ženklesnio dujų (ir šilumos) kainų kritimo ar šuolio. Esant tokiom prielaidoms SGD importo terminalas Lietuvai bus ekonomiškai naudingas (praktiškai veltui gausime padidėjusį energetinį saugumą).
  2. Jei pavyktų SGD nusipirkti JAV rinkos kainomis – dujos atpigtų. Jei santykis tarp SGD ir vamzdyninių dujų grįžtų į istorinį lygį.. dujos brangų.
  3. Jei terminalą sau būrų stačiusi privati struktūrą (pvz. „Achema“) tai galėjo kainuoti pastebimai pigiau.

P.S. p. Sekmokas šiandien idomią mintį iškėlė: atsiradus dujų terminalui VISI dujų vartotojai bus priversti 25% dujų pirkti iš terminalo (nepaisant kainos) ir 25% iš tiekiamų vamzdžiais (Gasprom). Vat va tokia ir gaunasi pasirinkimo lasivė ir laisva rinka.

Atsinaujinantys energijos ištekliai ir užsienio prekybos balansas

 Energetika  2 Responses »
Feb 242012
 

Arba kodėl saulės ir vėjo energetika didina užsienio prekybos deficitą.

Nuolat išlenda protingi žmonės ir pradeda postringauti apie tai, kad reikia kuo greičiau pereiti prie vietinių energijos išteklių ir taip sustabdyti pinigų nutekėjimą į užsienį. Tikriausiai nebūna mėnesio, kad šiuo klausimu netektų diskutuoti. Dėl to nusprendžiau viską išdėstyti vienoje vietoje (nors jau esu ir anksčiau apie tai rašęs).

Elektra

Visuotinai žinomas faktas, kad elektros gaminti Lietuvoje neapsimoka. Praktiškai visi Lietuvos elektros gamintojai yra vienaip ar kitaip dotuojami (dažniausiai per VIAP). Skirtingi elektros gamintojai yra remiami dėl skirtingų priežasčių. Termifikacinės  (CHP) elektrinės remiamos dėl didesnio naudojamo kuro efektyvumo (ir kad gyventojams šiluma būtų pigesnė). Elektrėnai remiami dėl tinklo stabilumo (įtariu kad tai nevisai tiesa). Atsinaujinantys remiami dėl ES direktyvų. Iš visų šių elektros energijos gamintojų tik termofikacinės elektrinės mažina priklausomybę nuo importo (nors ir dėl to galima ginčytis). Elektros energijos gamyba tiek Elektrėnuose tiek atsinaujinančiuose energijos gamybos šaltiniuose didiną Lietuvos importo deficitą (vienintelė išlyga – biomasė). Matematika elementari: Šiandien Lietuva gali importuoti elektros energiją už maždaug 15-16 ltc/kWh. Gaminant elektrą Elektronuose (Lietuvos elektrinė) ji superkama už 30+ ltc/kWh, o ženkliai daugiau nei pusę šios kainos sudaro importuojamos dujos. Reiškia importuojant elektrą mažinamas užsienio prekybos deficitas.

Su atsinaujinančiais energijos šaltiniais situacija yra labai panaši. Su saulės energetikos pavyzdys elementarus: Iš šiuo metu patvirtinto 1,6 LTL/kWh supirkimo tarifo bent 80% iškeliauja į užsienį (įrangos kaina ir bankų kreditai). Tai reiškia kad pasigaminus Lietuvoje 1 kWh elektros energijos iš saulė pinigų nutekėjimas į užsienį padidėja daugiau nei 1 LTL (jei lyginsime su elektros importu). Su vėjo energija situacija kiek geresnė. Šios elektros supirkimo tarifas „tik“ 30 ct/kWh, iš kurių ne mažiau 20 ct/kWh iškeliauja į užsienį (įrangos kaina, bankų paskolos, dalis personalo/aptarnavimo, pelnas). Tai reiškia, kad pirkdami vėjo elektrą mes didiname užsienio prekybos deficitą. Tiesa, tik kokiu 10 ct/kWh.

Užsienio prekybos deficito didinimo prasme kad vienintelė biomasė (spėju) turi teigiamą poveikį. Ir tai, tik tuomet, kai kuras biomasės jėgainėms nėra importuojamas. Biomasės kainų „pyragą“ sudėlioti yra žymiai sudėtingiau nei saulės ar vėjo, dėl to tiksliai pasakyti negaliu.

Šiluma

Su šiluma situacija yra kiek kitokia: šilumos importuoti nepavyks. Be to šilumos gamybos įranga yra santykinai pigesnė nei elektros, o vietinis kuras (biomasė) yra apie du kartus pigesnis už importinį (dujas) dėl to šilumos gamybos kaina senais dujiniais ar naujais biomasės katilais išeina panaši (tiksliau mano nuomone šiandien biomasė turi ekonominį pranašumą net ir be ES pinigų). Tokiu atveju perėjimas šildyme prie biomasės mažina priklausomybę nuo importo. Net ir pastatų renovacija, nors ir atliekama importinėmis medžiagomis, ilgoje perspektyvoje mažintų suminį einamosios sąskaitos deficitą.

 Išvada: norit sumažinti užsienio prekybos deficitą reikia kuo didesnę elektros energijos dalį importuoti (taip būtų galima iki kokių 10 centų atpiginti elektrą buitiniams vartotojams), o šilumą gamintis iš vietinių energijos išteklių.

 

 Older Entries  Newer Entries