Atsargiai: lenkti vinys iš „Senukų”

 Kita  1 Response »
Dec 142009
 

Vinys

Šeštadieni senukuose nusipirkau vinių. 2.5 x 60. Valyti, cinkuoti ir t.t. Sekmadieni žadėjau pabaigti kalti eilinį šuns voljero grindų gabalą. Pradėjus kalti vinis – juos be perstojo pradėjo linkti. Nesu aš didelis rankdarbių specialistas, bet kad sulinktų 4 vinys iš 4 to dar nebuvo, net ir atsižvelgiant į tai, kad jas kaliau i ąžuolą.

Apžiūrėjus vinis nuodugniau paaiškėjo problema: peržiūrėjus pora dešimčių vinių visos jos buvo truputėli lenktos. Nepavyko rasti nei vienos visiškai tiesios. Lenktos jos nedaug, per visą ilgį išlinkimas apie 1 mm., bet kai kali į kietesnį medį jos linksta, ad ir ką bedarytum.

Esu matęs visokių vinių: plonų, storų, suktų, bet su lenktais vinimis susiduriu pirmą kartą. Jei „Senukai“ būtų arčiau namų, ar už vinis būčiau mokėjęs daugiau galbūt ir eičiau aiškintis santykių, bet dabar nuvažiuoti iki „Senukų“ man kainuos kelis kartus brangiau nei mokėjau už vinis, todėl juos paliksiu ateičiai. Gal kada reikės kokias spygliuočių ar drebulines lentas kalti.

Jau žinojau, kad prieš perkant maisto produktus būtina tikrinti jų galiojimą, prieš perkant elektrinius įrankius „be garantijos“ būtina juos išmėginti. Dabar žinosiu kad prieš perkant vinis.. būtina patikrinti ar jos tiesios.

Arba tu vagi, arba iš tavęs vagia – II

 Ekonomika  4 Responses »
Dec 132009
 

II dalis vandens vagys (ir visų mylimas gyvatuko mokestis)

Kaimynas iš kaimyno vandeni vagia (tiksliau už vieno kaimyno suvartotą vandenį moka kiti) keliais budais. Pats paprasčiausias ir dažniausiai pasitaikantis tiek šilto tiek šalto vandens vogimo būdas – neveikiantys, blogai veikiantys, dirbtinai stabdomi ar perdirbti skaitliukai. Beje, kai prieš pora metų name planavau įsirengti vandens skaitiklį tai skelbimuose buvau radęs tipelį, kuris siūlė „vandenį taupančius skaitiklius“, kurie rodo du kartus mažiau nei iš tiesų yra suvartojama vandens. Kas apmoka už pavoktą šaltą vandenį ar namas (jei yra įvadinis skaitliukas) ar miestas tiksliai nežinau (aktyviai tuo nesidomėjau). Žymiai įdomesnė situacija yra su karštu vandeniu. Didmiesčiuose karštas vanduo ruošiamas tiesiogiai name, t.y. į namą patenka šaltas vanduo, kuris yra šildomas. Po jis tiekiamas butams. Situacija įdomi tuo, kad šiluma sunaudojama gyvatukams šildyti ir šiltam vandeniui name ruošti apskaitoma bendrai. T.y. jei kas nors pavagia ar šiaip nesumoka už šiltą vandenį, tie „nuostoliai“ automatiškai yra įskaičiuojami į gyvatuko mokestį. Kuo name didesnis gyvatuko mokestis, tuo daugiau iš kaimynų nemoka už karštą vandenį, t.y. jį paprasčiausiai vagia.

Daugiabučiuose šiluma iš gyvatuku vagiama ir tiesiogiai: vietoj standartinio 2-3 bangų vonios gyvatuko žmonės įsirengia visą šildomą sienelę, kartais net dvi, taip padidindami naudingą plotą iki 10 kartų. Kai prieš keletą metų aktyviai ieškojau buto, tai praktiškai visuose butuose su „euro-remontu“ gyvatukas buvo padidintas, dažniausiai kelis kartus. Įsivaizduokit paprastą situaciją: trečdalis namo pasididina gyvatuko galią tris kartus. Tuomet visam namui gyvatuko mokestis pakyla dvigubai. Taip du trečdaliai namo moka dvigubai daugiau už „gyvatuką“ vien dėl to, kad likęs trečdalis sunaudoja daugiau šilumos nei priklauso. Būtent taip to paties namo kaimynai masiškai apvaginėja vienas kitą. Būtent dėl to pas vienus vonioje karšta kaip pirtyje, pas kitus pelija sienos (nors tai būna ir dėl nesureguliuotos ar išderintos sistemos). Skelbimuose esu matęs butų su šildomomis vonios grindimis. Nesu 100% tikras, bet tikėtina, kad jie šildosi „gyvatuko“ pagalba.

Aš čia nenoriu gilinti į kainodarą ar egzistuojančia daugiabučiuose praktika. Sutinku, kad tikriausiai  yra daug neūkiškumo (ar net elementaraus grobstymo) tiek pas vandens, tiek pas šilumos tiekėjus, bet dažniausiai dėl nenormaliai išaugusių gyvatuko mokesčių yra kaltas ne tik šilumos (ar vandens) tiekėjas, bet ir kaimynai, kurie sutikti koridoriuje mandagiai sveikinas, o už savo šarvuotų butų durų iš tavęs nuolat vagia. Pinigus.

P.S. yra vaikiška tvirtinti, kad šilumos, vandens ar elektros tiekėjai grobikiškai užkėlė kainas, dėl to aš galiu vogti. Kad ir kaip būtu keistą, jūs dažniausiai vagiate ne iš to, nekenčiamo, paslaugos tiekėjo, o iš savo kaimyno, gyvenančio toje pačioje laiptų aikštelėje, laiptinėje.

Papildyta: Kai kurie namai su vandens (pagrinde karšto) vagystėmis kovoja viešai skelbdami, kiek kutis butas mėnesį sunaudojo vandens. Esu matęs kuriozų, kai jauna 4 asmenų šeima į metus sunaudoja 3 kubus karšto vandens. Bet netgi tokia informacija yra tik moralinis spaudimas, nes realiai karšto vandens vagims nelabai ką galima padaryti.

Arba tu vagi, arba iš tavęs vagia. (I)

 Energetika  5 Responses »
Dec 112009
 

(Jei gyveni daugiabutyje – trečio kelio nėra)

Šiandien važiuodamas į darbą išgirdau dainą „tu vagis“. Daina tikrai nevykus, bet ji mane įkvėpė pagaliau susikaupti ir parašyti apie šilumos ir vandens vagystes daugiabučiuose.

 I dalis šilumos vagys.

Galiu atsakingai pareikšti, kad 99% žmonių gyvenančių senos statybos daugiabučiuose be individualios apskaitos prietaisų (skaitiklių ant kiekvieno radiatoriaus) arba patys vagia šilumą iš kaimynų arba kaimynai vagia iš jų. Procesas labai paprastas: tarkim jūsų kaimynas remontuodamas butą pasikeitė radiatorius ir susidėjo (tarkim) du kartus galingesnius. Kad šalta nebūtų. Jei jūsų butai bus vienodi – tuomet jūs už šiluma mokėsit irgi vienodai, nors pas kaimyną bus šilčiau. Toks „kaimynas“ iš jūsų ir visų likusių namo gyventoju vagią šilumą (o dar tiksliau – pinigus, nes pats moka tik už dalį suvartotos šilumos, o kitą dalį sumoką likę kaimynai). Dėl tokių „gudručių“ išsibalansuoja namo šildymo sistema ir vieni (tie kur su papildomais radiatoriais) gyvena šiltai (kartais net per šiltai), o sąžiningi žmonės šąla nors visi moka vienodai. Toks beveik komunizmas. Didžiausia problema, kad daugelis žmonių nežino už ką moką. Nemažai yra įsitikinusių, kad godūs šilumos tinklai nustato kainą (nesąžiningai per didele) kiekvienam butui ir tai niekaip nepriklauso nuo to, kiek šilumos jie (ar jų namas) suvartoja, t.y. mano „papildomi radiatoriai“ niekam nekenkia o aš gyvenu geriau.

Teko šiuo klausiu diskutuoti su keletu žmonių. Prisipažinsiu – buvo labai sunku įrodyti, kad dėl „kaimyno“ pasistatytų papildomų radiatorių už šildymą visi namo gyventojai moka daugiau. Kiek konkrečiai litų pavagia „kaimynas“ su papildomais radiatoriais apskaičiuoti sunku, bet manyčiau kad per sezoną gali susidaryti ne vienas ir ne du šimtai litų. Dar daugiau, esu matęs kaip žmonės įsirenginėja grindinį šildymą (vandenini) buto hole ir koridoriuje. Už jų komfortą irgi sumoka visi namo gyventojai. Galbūt kai šiluma vagia vienas žmogus, ir ta, papildoma, suma išsidalina po lygiai visiems, didelio monetinio kainos išaugimo nesijaučia, bet kai tokių atsiranda daugiau, sąžiningi kaimynai nukečia stipriai. Problema komplikuoja ir įstatyminė bazė: realiai niekas neturi teisės įeiti į butą ir patikrinti kokie pas tave radiatoriai (jei pats jų neįsileidi). Net ir patekus į butą – reikia specialisto, kuris žinotų kiekvieno tipo radiatoriaus galingumą, leistinas konkretaus namo konkretaus kambario normas (kampiniuose butuose gali  būti daugiau radiatorių, nes ten „šaltos“ lauko sienos) ir t.t. Šilumos tinklai tokių specialistų gal ir turi, bet jiems visai nesvarbu kas, ką ir iš ko vagia (nes vagia ne iš jų).

Pabaigai: Yra tekę kalbėti su dviejų skirtingų renovuotų namų gyventojais, kurie įsivedė individualią šilumos apskaitą butuose (visas namas). Abiem atvejais masiškai buvo atsikratoma papildomų radiatorių ar jų sekcijų: kai pačiam reikia susimokėti už papildomą komfortą – pradedi galvoti ir skaičiuoti.  Šildymas – brangus malonumas, o žiemą šildymo išlaidos sudaro nemažą kiekvienos šeimos biudžeto dalį. Šiaip informacija: Panevėžyje didžiausias procentas renovuotų daugiabučių Lietuvoje.

 

Minimali pensija = maksimali bedarbio pašalpa

 Ekonomika  15 Responses »
Dec 092009
 

Sodra bankrutuos 2015. O kas toliau ? (arba pensijas sumažino per mažai)

Šiandien buvo priimtas Sodros biudžetas. Nesitikėjau kad jį priimti pavyks. Aš, kaip ir didžioji dalis tautos, nepritariu tokiam biudžetui. Tiesa, nepritariu ne dėl to, kad mažėja pensijos, o dėl to, kad jos mažėja per mažai. Lietuva turi per daug ir per brangių išlaikytiniu. Pažiūrėkime į Verslo žiniose pateiktus Sodros biudžeto planai:

 Metai       Pajamos   Išlaidos 
2000 m.      4,59         4,56
2001 m.      4,42         4,42
2002 m.      4,58         4,62
2003 m.      4,76         4,76
2004 m.      5,29         5,26
2005 m.      5,88         5,86
2006 m.      6,79         6,77
2007 m.      8,67         8,66
2008 m.      11,23       11,23
2009 m.      14,055     14,055

2010 m.       9,886       12,58

 Pradedant 2006 metais Sodros biudžetas pradėjo pūstis. Dešimtimis procentų. Ekonomika augo, visi buvo sotūs ir laimingi, buvo pinigu – kodėl gi nedidinti pensijų ir kitų išmokų. Galbūt reikėjo dalį pajamų kaupti tokiems metams kaip šie. Galbūt, bet kas nepadaryta – to jau nebepakeisi. Geriau pažiūrėkime į 2007-2008 metus. Matome Continue reading »


Raktai: minimali pensija, minimali pensija lietuvoje, minimali pensija lietuvoje 2011, kokia minimali pensija, minimali pensija norvegijoje, minimali pensija lietuvoje 2012, minimali pensija 2011

Moralė, matematika, realybė

 Emocijos  No Responses »
Dec 082009
 

O gal prezidentas ir turi būti populistas ?

 Prezidentės nuomone, yra nemoralu skirti 800+ milijonų litų keliams, bet mažinti pensijas 300+ milijonų. Jei čia tie sumažinti 300 milijonų ne iš to milijardo su trupučiu, kuriuos kasmet biudžetas išleidžia personalinėm pensijom ir rentom (viena iš kurių – ex. prezidentų), tuomet, manyčiau, Prezidentė galėtų žinoti skirtumą tarp valstybės ir Sodros biudžetų. Ar čia tik skambus pareiškimas skirtas užkariauti pensininkų simpatijas ? Norėčiau priminti, kad Sodra moka pensijas, o keliai lopomi iš biudžeto ir tai nėra visiškai tas pats. Kita vertus, Prezidentės nuomone dabartinių pensininkų išlaikymą yra moralu užkrauti ant jų, galbūt dar negimusių anūkų pečių. Nelabai įsivaizduoju, kaip tautai senėjant bus rastos lėšos kompensuoti dabartinių pensininkų praradimus (ir kažkodėl niekas nesirūpina apie būsimų pensininkų praradimus… nors žadama kompensuoti tik nedidelę dalį atimtos II pakopos pensijos).

Pabaigai: Aš pilnai sutinku su Prezidente, kad 5 milijardai skylė biudžete yra netgi daugiau nei per didelė, bet vėlgi reikalauti palikti visas socialines lengvatas ir nedidinti tos skylės atsiduoda pigiu populizmu. Žinau, kad atlikus struktūrines reformas, galbūt, galima būtų tą skylę sumažinti. Bet apie tai nėra diskutuojama. Visi rūpinas kad išlaidos būtų nemažinamos, o deficito nebūtų. Apie pajamų didinimą irgi girdisi tik gandai, kai realiai verslo skatinimas ir kiti panašus projektai stringa.

 Older Entries  Newer Entries