Auksinės premjero mintys

 Komentarai  6 Responses »
May 142010
 

Premjeras ir vėl nepataikė.  Lietuvos politikos veteranas galėtų žinoti, kad paprastų žmonių pensijos mokamos iš Sodros o ne valstybės biudžeto.

„Klausimas, kieno pensijas mes pasiruoštume mažinti, kad turėtume pigesnius degalus?“

Šis premjero klausimas nuskambėjo per visas televizijas ir žiniasklaidą. Kadangi premjeras nežino, kieno pensijas gali įtakoti akcizas – tai jam pasakyti galiu aš: visų tų pensininkų, kurie gauna taip vadinamas personalines arba valstybines pensijas ir rentas. Pvz.  signatarai, ex. Prezidentai ir t.t.  Didžiosios, „pilkosios“ pensininkų masės, kurie gauna pensijas iš Sodros akcizų mažinimas/didinimas pensijos įtakoti negali (išskyrus tuos atvejus, kai daroma ekvilibristika su pinigų permetinėjimu iš vienos kišenės į kitą.

 P.S.  gerb.  p. Kubiliau: kitą kartą jei norėsite pagąsdinti tautą.. geriau apleliuokit į policininkus, mokytojus, medikus, ugniagesius, nes eilinis pensininkas (ypač važinėjantis senu žiguliuku), sužinojęs kieno pensiją įtakoja didesni akcizai… gali nekaip suprasti.

Dar vienas vinis į Lietuvos ekonomikos karstą

 Ekonomika  10 Responses »
Apr 212010
 

Vakar visus Lietuvos pensininkus, invalidus ir kitus išmokų gavėjus pasiekė džiugi žinia: Kubiliaus pensijų mažinimas prieštarauja konstitucijai. Tikriausiai ir vėl į teismus plūstels ieškiniai, bus pralaimimos bylos ir mokamos kompensacijos. Interneto komentatoriai džiūgauja ir sveikina vienas kitą su reikšminga pergale prieš Kubilių.

Taip, pensininkus reikia pasveikinti. Taip pat galima pasveikinti  prekybininkus, bet tiems kas vis dar dirbą ir moka visus priklausančius mokesčius nepasisekė. Juos reikia uždrausti. Atstačius sumažintas pensijas ir grąžinant nepriemokas ir taip milžiniškas Sodros deficitas dar padidės. Tikriausiai keliais milijardais, kuriuos turės grąžinti dirbantieji. Tai gali reikšti tik viena: mokesčiai dar didės. Į antros pakopos pensijų fondus įmokos nebus atstatytos (1 milijonas Lietuvos piliečių liks apgauti) ir tuo pačiu dabartinius dirbančiuosius, jiems išėjus į pensiją pastatys į dabartinių pensininkų vietą, paversdami visiškai priklausomus nuo Sodros ir valdžios malonės. Gal tai ir buvo viena iš priežasčių lėmusių pensijų reformos žlugdymą: pensininkas gaunantis išmokas iš privataus fondo yra mažiau priklausomas nuo valdančiųjų sprendimo ir sunkiau valdomas.

Pažiūrėkime tiesai į akis: niekas iš esmės nesiruošia reformuoti Sodros. Planuojami tik kosmetiniai pakeitimai, tokie kaip pensinio amžiaus ilginimas ar naujų žmonių įtrakimas į sistemą. Šios priemonės galbūt atitolins sistemos griūti, bet neilgam (nebent pasieksime tašką, kai iki pensijos išgyvens tik nedaugelis „laimingųjų“). Nemanau kad artimiausiu laiku pasikeis tendencija, kai vis mažiau dirbančiųjų tenka „garbė“ išlaikyti vieną pensininką. Situacija komplikuoja didelė darbingų žmonių emigracija, visokios mokestinės lengvatos ir iškreiptas solidarumo principas, kuomet pensijos dydis tik nežymiai priklauso nuo Sodrai per gyvenimą sumokėtų pinigų.

Man atrodo keistas Konstitucinio teismo sprendimas, teigiantis, kad pensija yra žmogaus uždirbtas turtas ir jos negalima mažinti). Didinti galima, o mažinti ne. Taip sukuriama situacija, kuomet oportunistai susirinkę į UAB „Seimas“, prieš eilinius rinkimus, norėdami  pamaloninti aktyviausią elektoratą pakelia pensijas (ir įkala eilinį vinį į Lietuvos ekonomikos karstą), o kas ir kaip tas padidintas pensijas mokės – tai jau ne jų galvos skausmas. Po manęs nors ir tvanas.

Susidaro įspūdis, kad daugelis piliečių įsivaizduoja, kad pensijas ir kitas išmokas moka Seimas, vyriausybė ar asmeniškai Kubilius. Kažkaip retai susimąstoma, kad tai tik surinktų pinigų perskirstymas. Iš vieno paėmiau – kitam atidaviau. Jei norima tam kitam atiduoti daugiau – reiškia reikia paimti daugiau iš pirmojo. Kitų variantų nėra (skolinimasis tik atideda problemą). Kažkodėl tauta galvoja, kad jei padidins išmokas… tai automatiškai sumažins valdžios išlaidavimą. Gaila, bet taip realiame pasaulyje nebūna. Tokiu atveju valdžia didina skolinimąsi (arba atima iš kitų, silpnesnių visuomenės sluoksnių).

P.S. aš suprantu pensininkus. Yra labai skaudu kai iš tavęs atimą litą, kurį tu laikai savu. O kai atima kelis 100 tai dar nemaloniau. Jų vietoje aš tikriausiai elgčiausi taip pat, bet dabar aš į problemą žiūriu iš savo varpinės: pensijų atstatymas ir nepriemokų grąžinimas man reiškia didesnius mokesčius, kurie ir taip jau nėra patys mažiausi.

P.P.S. prieš rašydami komentavus apie užsidirbtas pensijas, paskaitykit apie tai, kaip veikia Sodros sistema (įmokos mokamos dabartiniams pensininkams išlaikyti o ne pensijai užsidirbti).

P.P.P.S. Jei gerai suprantu, 4 iš 9 konstitucinio teismo teisėjai jau yra pensijoje, dėl to turėjo nusišalinti nuo balsavimo. Ar jie tai padare ?

„Sodros“ reformoje pasigendu.. reformų

 Ekonomika  3 Responses »
Feb 252010
 

Nemaloniai nustebino pasirodžiusi informacija apie numatomos „Sodros“ reformos apmatas. Perskaičiau daug viešoje erdvėje prieinamos informacijos, radau gausius socialinių garantijų apkarpymus, bet reformos taip ir nepastebėjau. Keli pagrindiniai „reformos“ aspektai:

Pensinio amžiaus ilginimas (labai spartus) gali užtikrinti, kad artimiausiu metu „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas, bet tai ne reforma. Tai apkarpytos esamos garantijos paliekant tą pačią sistemą. Kaip ir ankščiau politikai spręs kada pensininkai nusipelnė gyventi geriau, ir tikriausiai prieš rinkimus vėl bus dovanojami pensijų prieaugiai. Dar daugiau: jau dabar esamiems pensininkams žadama didinti pensijas 7-15%. Jau dalijamas briedis kuris ne tik miške.. bet dar ir svetimam (nors aš ir pritariu vyrų ir moterų pensijinis amžiaus suvienodinimui)

Priverstinis dalyvavimas antrosios pakopos pensijų sistemoje mano galva yra absurdiškas. Iš pradžių p. Kubiliaus vyriausybė visiškai sukompromitavo pensijų reformą akcijų rinkų nuosmukio metu drastiškai sumažinę įmokas į šiuos pensijų fondus, dabar jie jau nori visus dirbančiuosius priversti jais naudotis. Lyg būtų negana to, vėl brukama VPK idėja apie gyvenimo ciklo fondus. Galima susidaryti įspūdį, kad kažkam labai jau patinka komandinis valdymas: viską valdžia už tave nusprs.. o tu tik pinigus duok (gal konservatoriai su socialistais pasikeitė ideologijomis ?). Beje, p. Jankauskas abejoja, ar 2011 įmokos į antros pakopos pensijų fondus bus gražintos. Tai apie ką kalba ?

Motinystės pašalpų reforma sumažino pašalpos gavimo laiką iki 1 metų. Aš suprantu, kad dabartinė sistema valstybei ne pagal kišenę, bet kam iš žmonių tyčiotis ir siūlyti tuos pačius pinigus pasiimti per 1 arba per 2 metus ? Kiekvienas pirmakursis išklausęs semestrą mikroekonomikos žino, kad litas šiandien yra vertesnis nei litas rytoj, tai kam žaisti su tais 2 metais ?? Nuoširdžiai nesuprantu.

Norima darbdaviui permesti finansinę naštą už pirmąsias 7 ligos dienas (jei neklystu šiuo metu jis „atsakingas“ už dvi). Tai elementarus „Nacionalinio susitarimo“ laužymas, ir mokestinės naštos didinimas. Elementaru kaip 2×2.

Galima susidaryti įspūdį, kad visa šita reforma geriausiu atvejo numirėlio dailinimas, kuris, tikriausiai, pridės kelis papildomus metus „Sodrai“, bet iš esmės situacijos nepakeis. Kaip ir anksčiau viskas priklausys nuo politikų malonės, ir blogėjant demografinei situacijai blogės. Bent jau galėjo pasiūlyti atskirti pensiją nuo ligos ir bedarbystės draudimų. Būtų bent kiek aiškiau. Ir reformuoti sistemą reikią, o ne tik dėti eilinį lopą.

Kaip veikia Sodra

 Ekonomika  7 Responses »
Dec 172009
 

Paskutines porą savaičių (mėnesių) Sodra buvo visuomenės informavimo priemonių dėmesio centre ir nors visi apie ją kalba, bet susidaro toks įspūdis, kad nedaugelis įsivaizduoja, kaip veikia Sodrą (ir kodėl negalima užlopyti Sodros skylių padidinus pajamų mokestį, arba kodėl negalima kelių remontui skirtų pinigų išmokėti pensininkams).

(šiame tekste žodžiu pensininkas dažniausiai turiu galvoje visus pensijų iš pašalpų iš Sodros gavėjus, ne vien gaunančiuosius senatvės ar invalidumo pensijas)

Sodrą – valstybinis socialinis draudimas. Taip į ją ir reikėtų žiūrėti: kaip į draudimą, kuriam yra mokamos įmokos, o atsitikus nelaimei, arba išėjus į pensiją – gaunamos išmokos. Žiūrint labai paprastai – Sodra tai primityvus, mechaninis pinigų perskirstymo mechanizmas: paimi pinigus iš tų kurie dabar dirba, ir atiduodi tiems, kas dirbti negali. Šita sistema niekaip nėra susijusi nei su valstybės biudžetu, į kurį patenka pajamų ir pelno mokesčiai, nei su ES fondais. Kartais atrodo, kad Sodros funkcijas galėtų atlikti ir vienas kompiuteris: iš vienos kišenės paėmei – į kitą įdėjai, bet apie šią sistemą sukurtas popierizmas stulbinantis.

P.S. tokio tipo informaciją turėtų publikuoti pati Sodrą (ar kitos valstybinės institucijos), bet aš radau tik vaikams skirta knygutę: http://www.sodra.lt/client/e-book-1.html, kuri, mano nuomone, nevisai teisybę aiškina.  Jei kas žinote geresnį aprašymą, pasidalinkit nuoroda.

Sodra

Matematiškai: jei yra sumokama socialinio draudimo mokesčių X, tai idealiu atveju Z + Y turi būti mažiau už X, t.y. Sodros išlaidos + išmokamos pensijos neturi viršyti surenkamų mokesčių. Šiandieninė situacija yra kardinaliai priešinga: vien pensijos Y gerokai viršija surenkamus mokesčius X. Tokiu atveju yra skolinamasi… ir šiandieniniai pensininkai pravalgo ne tik savo pensijas, bet ir savo, šiuo metu dirbančių vaikų, pensijas. O jei krizė užsitęs – tai ir anūkų.

 

 

Sodros pajamos (arba apraustųjų įnašai) – tai socialinio draudimo mokesčiai, kuriuos moka dauguma dirbančiųjų. Šiuo metu Sodrai mokami mokesčiai nėra vienodi. Pagrindinių mokesčių mokėtojų grupių Sodrai mokamų mokesčių dalis:

 

Dirbantys pagal darbo sutartis moka Sodrai 3%+30,98% nuo „popierinės“ algos (viso 33,98%)

Dirbantys pagal autorines sutartis (2010m.) mokės Sodrai 2%+17% nuo „popierinės“ sumos (viso 19%)

Individuali veiklą – 10% nuo pajamų/išlaidų skirtumo (viso 10%)

Emigrantai Sodrai moka 0%

 

Sodros išlaidos tai senatvės, invalidumo ir  kitos pensijos, bedarbio, ligos ir kitos pašalpos.

 

Taigi Sodra surenka socialinio draudimo įmokas, ir surinktus pinigus išdalina. Jei pinigų lieką – jie kaupiami. Jei trūksta – skolinamasi. Iki šiol egzistavo praktika, kad kai tik Sodros įplaukos viršydavo išlaidas – buvo didinamos išmokos: keliamos pensijos, ilginamos motinystės atostogos ir t.t. Tai labai gražiai veikė ekonomikos kilimo metu, bet jai traukiantis – sukuria dideles problemas.

 

Sodros sistema nenumato jokio asmeninio pensinio fondo kaupimo (II pakopos pensijos nepriklauso Sodrai), t.y. visi pinigai kuriuos sumoka šiandieniai dirbantieji – yra išdalinami šiandieniams išmokų gavėjams (pagrinde pensininkai). Mainais dirbantysis gauna pažadą, kad ateityje, jam išėjus į pensiją jis galės pretenduoti į dalį tuo metų dirbančių žmonių mokamų Socialinio draudimo mokesčių. Normaliam draudime – įmokos dydis tiesiogiai lemia išmokos dydi. Sodroje to nėra ir tikriausiai niekada nebus..

 

Sodra turi dvi dideles problemas. Pirma – tiek pensijų ir kitų išmokų dydį nustato seimas. T.y. Sodra niekaip negali kontroliuoti savo išlaidų (didžiosios dalies). Antra – socialinio draudimo mokesčių dydį ir jo mokėtojų bazę taip pat nustato seimas. T. y. Sodra niekaip negali kontroliuoti savo pajamų (didžiosios dalies). Taigi, turime socialinio draudimo sistemą, kurios tiek pajamos, tiek išlaidos priklauso nuo seimo užgaidų, bet atsiradus nebalansui – visada lieka kalta Sodra.  Egzistuoja ir Konstitucinio teismo sprendimas, kad pensija yra pensininkų turtas, kurio negalima atimti (teisėjai irgi būsimi pensininkai), taigi turime situaciją, kai pensijas didinti galima, bet mažinti ne. Manyčiau kad šitą teismo sprendimą būtų galima interpretuoti kitaip: pensija yra teisė į išmokų dalį (kuri gali didėti ir mažėti), o teisė taip pat yra turtas, bet apie tai kituose įrašuose.

 

Jei planai nepasikeis, planuoju parašyti dar du įrašus šia tema. Vieną apie tai, kodėl Sodra bankrutuos, kitą – kaip galima spręsto Sodros problemą.

 

Reziumuojant: Sodra veikia pagal principą: aš išlaikau savo tėvus (ir kitus išmoku gavėjus). Už tai gaunu teisę būti išlaikytam kai pasensiu. Ir nieko daugiau. Visi tie, kas tvirtina, jos pensija užsidirbo – arba nežino kaip veikia Sodra, arba nenori to žinoti. Jie paprasčiausiai išlaikė savo tėvus ir senelius. Ir tų  kaimynų, kurie nedirbo tėvus ir senelius.

P.S. tokio tipo informaciją turėtų publikuoti pati Sodrą (ar kitos valstybinės institucijos), bet aš radau tik vaikams skirta knygutę, kuri, mano nuomone, nevisai teisybę aiškina.  Jei kas žinote geresnį aprašymą, pasidalinkit nuoroda.

Minimali pensija = maksimali bedarbio pašalpa

 Ekonomika  15 Responses »
Dec 092009
 

Sodra bankrutuos 2015. O kas toliau ? (arba pensijas sumažino per mažai)

Šiandien buvo priimtas Sodros biudžetas. Nesitikėjau kad jį priimti pavyks. Aš, kaip ir didžioji dalis tautos, nepritariu tokiam biudžetui. Tiesa, nepritariu ne dėl to, kad mažėja pensijos, o dėl to, kad jos mažėja per mažai. Lietuva turi per daug ir per brangių išlaikytiniu. Pažiūrėkime į Verslo žiniose pateiktus Sodros biudžeto planai:

 Metai       Pajamos   Išlaidos 
2000 m.      4,59         4,56
2001 m.      4,42         4,42
2002 m.      4,58         4,62
2003 m.      4,76         4,76
2004 m.      5,29         5,26
2005 m.      5,88         5,86
2006 m.      6,79         6,77
2007 m.      8,67         8,66
2008 m.      11,23       11,23
2009 m.      14,055     14,055

2010 m.       9,886       12,58

 Pradedant 2006 metais Sodros biudžetas pradėjo pūstis. Dešimtimis procentų. Ekonomika augo, visi buvo sotūs ir laimingi, buvo pinigu – kodėl gi nedidinti pensijų ir kitų išmokų. Galbūt reikėjo dalį pajamų kaupti tokiems metams kaip šie. Galbūt, bet kas nepadaryta – to jau nebepakeisi. Geriau pažiūrėkime į 2007-2008 metus. Matome Continue reading »


Raktai: minimali pensija, minimali pensija lietuvoje, minimali pensija lietuvoje 2011, kokia minimali pensija, minimali pensija norvegijoje, minimali pensija lietuvoje 2012, minimali pensija 2011
 Newer Entries