Kieto kuro katilas Kalvis 2-20

 Kita  23 Responses »
Nov 172009
 

Kodėl tokio katilo daugiau nepirkčiau.

 Kalvis-2-20

Prieš 2 metus seną 16 kW Vienybės krosnelę pakeičiau nauju Kalvio 20 kW katilu. Pagal visus teorinis parametrus jis turėjo būti geresnis. Ypač sužavėjo deklaruojamas naudingo veiksmo koeficientas viršijantis 80%, galimybė deginti tiek malkas tiek anglis. Katilo konstrukcija irgi atrodė teisinga: uždarius įkūrimo sklendę dūmai pereina per kontūrą tris kartus ir turi daugiau laiko (ploto) atiduoti šilumai.

Noriu pasidalinti pusantrų metų katilo naudojimo pastebėjimais ir problemomis. Per tą laiką esu bandęs katilą kūrenti malkomis (beržinėmis ir ąžuolinėmis), anglimis, pjuvenų ir anglių mitiniu. Esu išbandęs net ir pjuvenų briketus, bet labai jau brangūs jie (brangiau nei malkos).

Beržinėmis malkomis šito katiliuko geriau visai nekūrenti: kol pečius įšyla iki darbinės temperatūros užtrunka gerą valandą. Kartais ilgiau. Tuo metu iš beržinių malkų sunkiasi dervos ir bėga ne tik per vidines katilo sieneles, bet ir pro dureles. Dėl to, vieną kartą, buvo užsikirtęs oro padavimo dangtis, ir nuo užvirimo katilą išgelbėjo tik tai, kad ant vamzdžio buvau užkabinęs signalizaciją, kuri pradeda cypti kai artėjama prie 100 laipsnių.

Kita didelė problema – degimo kamera (ir šachta) yra per mažos ir malkos kraunamos skersai oro padavimo kanalo. Dėl to, jai kuri malka nukris „neteisingai“ pečius gali ir neužsikurti (dėl to kartais kyla problemų jį užkuriant). Be to rupiai skaldytos malkos kartais stringa šachtoj ir taip gesina pečių.

Dar viena problema – viršutinis dangtis: kol pečius normaliai neįsidega – per ten pastoviai eina dūmai. Šiaip šitas pečiukas labai sunkai kuriasi (to nebūdavo su senąja Vienybe). Kolkas geriausias sprendimas kurį radau – tai užkūrus truputėli praverti viršutini dangtį. Tuomet gaunasi stipresnė trauka iš viršaus į apačia ir praktiškai nustoja „dūminti“. Plius dėl pradidėjusios traukos greičiau įsidega.

Kiti pastebėjimai: kūrenant vien anglimi – pečius pasidaro per daug galingas (degimas neoptimalus, ir didelė dalis anglies lieka nesudegus). Mano nuomone geriausia jį kūrenti anglies ir pjuvenų mišiniu. Ir dega ilgai, ir kuras žymiai geriau sudega.

Kai reikės rinktis sekantį pečių (ir jei vis dar žmonija degins mediena) rinksiuosi ką nors su dirbtine oro cirkuliacija. Manyčiau tuomet turėtų būti mažiau problemų.

P.S. Keletas šio katilo kūrenimo strategijų yra čia.


Raktai: naudoti kieto kuro katilai, kalvis 2-20, kalvis, katilai kalvis, kieto kuro katilai kalvis, kieto kuro katilai, pecius kalvis, katilas kalvis, kalvis katilai, katilai vienybe

Duona brangsta !!!!

 Emocijos  1 Response »
Nov 142009
 

Panaši, nors ir ne tokia rėkiančia antrašte tema šia savaitę prabėgo per žiniasklaidą. Verslo žinios tvirtina, kad būdinausi maisto produktai brangsta (vietoj to, kad pigtų). Beje, prieš dvi savaites verslo žinios jau rašė apie nepaaiškinamą miltų ir duonos kainą.

Delfi.lt (remdamiesi Lietuvos žiniomis) pateikia dar įdomesnius faktus: pasirodo Lietuvoje maisto kainos – vienos didesnių ES.

Neapsiimu analizuoti, kodėl net ženkliai nukritus grūdų kainai, miltai ir jų gaminiai pas mus nepinga. Tam turiu per mažai informacijos, o visokie paspekuliavimai apie Giffeno prekes neatlaiko net mažiausios kritikos. Čia turėtų atsakyti tie, kas prieina prie informacijos: kodėl turėdami vienas mažiausių produktų supirkimo kainų, ir vienus mažiausius atlyginimus ES, bei girdamiesi modernia maisto pramone mes turime tokias aukštas maisto kainas ?

Man įdomu kitkas: kaip statistinė lietuvių šeima išgyvena Lietuvoje ? Turime vienus mažiausių atlyginimų ES (jei neklystus esam antri nuo galo). Maistas pas mus ne pigesnis (kartais ir brangesnis nei likusioj ES). Drabužiai, buities technika, kitos prekės – viskas brangiau (neseniai lyginau Vokietiją ir Lietuvą). Energetika – pas mus taip pat viena brangesniu (ypač benzinas… ir elektra po naujų).

Manyčiau radau gyvenimo prasmę: gyvename kad valgytume.

O kai pagalvoji apie tuos 300.000 bedarbių, kurie gaus max. 650 Lt. Kaip jiems išlaikyti šeimą (jei tokia yra)? Tikrai nesuprantu.

Kol turiu darbą aš gan šaltakraujiškai žiūriu į dabartinės valdžios taupymo programas su socialinių garantijų mažinimu ar jų naikinimu, bet kaip turėtų jaustis žmogus, gaunantis 350 litų sąskaitą už šildymą ir žinantis, kad kitą mėnesį jo bedarbio pašalpa sumažės iki 300 litų ? Čia net savitarnos valgykla „La Konteiner“ nebepadės.

„Eksportuojančioji Lietuva“ – šilta vietelė saviems ?

 Komentarai  2 Responses »
Nov 112009
 

Nuo vasaros vidurio sklando kalbos apie naujai kuriamą VŠĮ „Eksportuojančioji Lietuva“, kuri turėtų perimti verslo informacinių centrus, verslo inkubatorius ir regionines verslo plėtros agentūras, bei skirstyti didžiąją dalį paramos smulkiam ir vidutiniam verslui. Iš šono žiūrint viskas atrodo lyg ir gražu, kuriamas viena organizacija, vienijanti ir koncentruojanti kelių šiuo metu veikiančių organizacijų darbą, bet man yra nesuprantama, kodėl šių funkcijų negalėjo vykdyti pati ministerija, arba jau egzistuojančios INVEGA ar LEPA ? Argi būtina buvo kurti naują struktūra ?

Mano nuomonė viešųjų įstaigų, kurių steigėjai yra valdžios institucijos, atžvilgiu yra labai kritiška: tai labai gera pinigų plovykla, nes kontrolės beveik jokios, o pinigai byra iš valstybės ar savivaldybės biudžetų. Kiek per paskutinius metus buvo skandalu susijusiu su “valdiškais” VŠĮ ? O kiek visuomene dar nežino ?

Šiandien naujienų sraute man užkliuvo pranešimas, kad VŠĮ „Eksportuojančioji Lietuva“ vadovu be konkurso paskirtas „Paulius Lukauskas, iki šiol dirbęs „Procter & Gamble“ kompanijoje Londone“. Aš pono Lukausko nepažystu, tikriausiai jis geras žmogus ir  specialistasbet man užkliuvo du dalykai: visų pirma jis buvo paskirtas be konkurso, kas visuomet kvepia protekcionizmu  ir informacija, kad minėtas ponas  „iki šiol dirbo“ „Procter & Gamble“ kompanijoje Londone, nors jo įrašas linkedin teigia, kad jis ten nebedirba nuo birželio mėnesio (t.y. jau 6 mėnesius, o jei prisiminsime kiek laiko mokama bedarbio pašalpa, tai į galvą lenda keistos mintys). Nelabai suprantu, kam be reikalo mulkinti tauta ? Reikėjo taip ir rašyti: paskutinė žinoma darboviete: „Procter & Gamble“.

Amžinas klausimas, į kurį kol kas niekas nenori atsakyti: kiek tai kainuos man ir kitiems mokesčių mokėtojams ? O ūkio ministro pareiškimai, kad konkurso nebuvo dėl laiko trūkumo daugiau nei juokingi: nuo rugsėjo mėnesio, kai buvo priimtas nutarimas buvo pakankamai laiko…

Papildyta: 15 minučių rašo, kad kolkas neaišku, kuo tiksliai užsiims šita kontora, bet jos išlaikymas turėtų kainuoti tarp 3,3 ir 4,7 milijono litų ir ji galbūt galės paskirstyti 15 milijonų paramą.


Raktai: paulius lukauskas linkedin

Bedarbio pašalpa. Kokia ji turėtų būti ?

 Ekonomika  6 Responses »
Nov 112009
 

Savaitgalį per TV stebėjau socialinių reikalų ministro pasisakymą, kuriame viena iš iškeltų idėjų, kaip taupyti (?!?) Sodros pinigus buvo – siūlymas mažinti bedarbio pašalpą. Idėja skamba labai racionaliai: jei bedarbio pašalpa yra didesnė už minimalią algą, tai toks žmogus ir neis dirbti už minimumą. Forumuose sklaido dar kardinalesnės idėjos: priversti gaunančiuosius bedarbio pašalpą dirbti viešus darbus (lyg tų darbų būtų).

Šiuo klausimu mano nuomonė kardinaliai priešinga: bedarbio pašalpa – tai dar viena socialinė garantiją, už kurią žmogus susimoka mokėdamas mokesčius Sodrai. Draudiesi Sodroj nuo galimybės prarasti darbą. Teoriškai, dėl to natūralu tikėtis išmokų bent kažkiek proporcingų įmokoms. Jei žmogus 10 metų mokėjo mokesčius gaudamas, tarkime, 3000 Lt. algą, manyčiau jis užsidirbo gauti „pašalpą“ bent po 1000 Lt kokius tris mėnesius. O gal ir visus 6. Pajamų sumažėjimas nuo 3000 Lt. iki 1000 Lt yra pakankamas šokas, verčiantis žmogų judėti ir ieškoti išeities. Absurdas yra tikėtis, kad toks žmogus savanoriškai atsisakys kito normalaus darbo ir gyvens iš pašalpos. Kita vertus nereikėtų tikėtis, kad jis griebs pirmą pasitaikiusį darbą „už minimumą“. Jei valdžios ponai ir ponios nežino – darbo paieškos yra procesas, užimantis laiko. Nevisi turi geru dėdžių ar tetų kuriems paskambinus iškart atsiranda laisva darbo vieta. Aišku, bado šmėkla ar peilis prie gerklės priverčia žmones suktis greičiau, bet nebūtinai taip pasiekiamas geriausias rezultatas.  Kam bus geriau dėl to, kad, tarkim, aukšto lygio šaltkalvis persikvalifikuos į sargus ?

Aš nesiginčiju – šiuo metu problemų su bedarbių pašalpomis yra (ir ne tik pašalpomis), bet nesugebėjimą problemos spręsti (ar jos identifikuoti) perkelti „solidariai“ ant visų bedarbių pečių nėra teisinga (nors šiandieniniai valdantieji ir labai pamėgo šį problemų „sprendimo“ būdą). Galbūt reikėtų peržiūrėti formules, daugiau atsižvelgiant į sumokėtų mokesčių sumą ar didinti stažo įtaką, bet padaryti maksimalią bedarbio pašalpą mažesnę už minimalią alga nėra geriausia išeitis.

Pagalvojus geriau, įkyriai peršasi išvada didžiausia bedarbių ir jų pašalpų problema – tai šešėlis. Dalis bedarbių nėra bedarbiai – jie dirba nelegaliai. Bedarbiais jie vadinas tik dėl pašalpų ir lengvatų. Gyvenimiškas pastebėjimas: vienas „trečios eilės“ pažystamas legaliai dirba tik šiltuoju metu laiku, o link žiemos, kai prasideda šildymo sezonas, tampa bedarbiu. Jam taip ekonomiškai naudinga. Bet vėlgi, tokius sukčius gaudyti reikia ir strategijos, ir pastangų, ir proto. O kam verstis per galą, ir bandyti problema spręsti, jei paprasčiau „solidariai“ sumažinti visas išmokas ir tiek. Visi atrodo turėtų būti laimingi: ir valdininkija su valdžios vyrais (bei moterimis) nepersidirba, ir solidariai (pjaunama visiems.. bet daugiau tiems kas gauna daugiau).  Bet kodėl aš, vis dar turintis darą ir neplanuojantis tapti bedarbiu, nesu patenkintas dabartine sistema ?

Abejingumas

 Emocijos  2 Responses »
Oct 232009
 

Aš gyvenu visuomenėje, kur nuosavas džipas yra žymei svarbiau už svetimą skausmą. Kur nuteistas žmogžudys turi daugiau teisių už auką, o dešimtys tūkstančių tautiečių kiekvieną savaitę žiūri „bėdų turgų“, kad suprastų – kiti gyvena dar blogiau.

 Šiandien prekybos centre praėjau pro aukų dėžutę. Rinko aukas kažkokiai mergaitei. Operacijai. O aš praėjau pro šalį net neperskaitęs visko iki galo. Man svarbiau glaistytas sūrelis su džemu.

O  jūms ?

 Older Entries  Newer Entries