Nov 112009
 



Savaitgalį per TV stebėjau socialinių reikalų ministro pasisakymą, kuriame viena iš iškeltų idėjų, kaip taupyti (?!?) Sodros pinigus buvo – siūlymas mažinti bedarbio pašalpą. Idėja skamba labai racionaliai: jei bedarbio pašalpa yra didesnė už minimalią algą, tai toks žmogus ir neis dirbti už minimumą. Forumuose sklaido dar kardinalesnės idėjos: priversti gaunančiuosius bedarbio pašalpą dirbti viešus darbus (lyg tų darbų būtų).

Šiuo klausimu mano nuomonė kardinaliai priešinga: bedarbio pašalpa – tai dar viena socialinė garantiją, už kurią žmogus susimoka mokėdamas mokesčius Sodrai. Draudiesi Sodroj nuo galimybės prarasti darbą. Teoriškai, dėl to natūralu tikėtis išmokų bent kažkiek proporcingų įmokoms. Jei žmogus 10 metų mokėjo mokesčius gaudamas, tarkime, 3000 Lt. algą, manyčiau jis užsidirbo gauti „pašalpą“ bent po 1000 Lt kokius tris mėnesius. O gal ir visus 6. Pajamų sumažėjimas nuo 3000 Lt. iki 1000 Lt yra pakankamas šokas, verčiantis žmogų judėti ir ieškoti išeities. Absurdas yra tikėtis, kad toks žmogus savanoriškai atsisakys kito normalaus darbo ir gyvens iš pašalpos. Kita vertus nereikėtų tikėtis, kad jis griebs pirmą pasitaikiusį darbą „už minimumą“. Jei valdžios ponai ir ponios nežino – darbo paieškos yra procesas, užimantis laiko. Nevisi turi geru dėdžių ar tetų kuriems paskambinus iškart atsiranda laisva darbo vieta. Aišku, bado šmėkla ar peilis prie gerklės priverčia žmones suktis greičiau, bet nebūtinai taip pasiekiamas geriausias rezultatas.  Kam bus geriau dėl to, kad, tarkim, aukšto lygio šaltkalvis persikvalifikuos į sargus ?

Aš nesiginčiju – šiuo metu problemų su bedarbių pašalpomis yra (ir ne tik pašalpomis), bet nesugebėjimą problemos spręsti (ar jos identifikuoti) perkelti „solidariai“ ant visų bedarbių pečių nėra teisinga (nors šiandieniniai valdantieji ir labai pamėgo šį problemų „sprendimo“ būdą). Galbūt reikėtų peržiūrėti formules, daugiau atsižvelgiant į sumokėtų mokesčių sumą ar didinti stažo įtaką, bet padaryti maksimalią bedarbio pašalpą mažesnę už minimalią alga nėra geriausia išeitis.

Pagalvojus geriau, įkyriai peršasi išvada didžiausia bedarbių ir jų pašalpų problema – tai šešėlis. Dalis bedarbių nėra bedarbiai – jie dirba nelegaliai. Bedarbiais jie vadinas tik dėl pašalpų ir lengvatų. Gyvenimiškas pastebėjimas: vienas „trečios eilės“ pažystamas legaliai dirba tik šiltuoju metu laiku, o link žiemos, kai prasideda šildymo sezonas, tampa bedarbiu. Jam taip ekonomiškai naudinga. Bet vėlgi, tokius sukčius gaudyti reikia ir strategijos, ir pastangų, ir proto. O kam verstis per galą, ir bandyti problema spręsti, jei paprasčiau „solidariai“ sumažinti visas išmokas ir tiek. Visi atrodo turėtų būti laimingi: ir valdininkija su valdžios vyrais (bei moterimis) nepersidirba, ir solidariai (pjaunama visiems.. bet daugiau tiems kas gauna daugiau).  Bet kodėl aš, vis dar turintis darą ir neplanuojantis tapti bedarbiu, nesu patenkintas dabartine sistema ?

  6 Responses to “Bedarbio pašalpa. Kokia ji turėtų būti ?”

  1. Na lietuviai tiesiog mėgsta spręsti problemas iš kito galo arba kelis kartus sugrįžti prie tos pačios – dabar sumažins, vis tiek vėliau turės kažką keisti, nes sistema bus ydinga.

  2. Aš štai gaunu bedarbio pašalpos apie 500lt. Tai jau yra mažiau nei minimumas. Ir dar mažiau gausiu likusius kelis mėnesius. Bet nu vistiek neičiau dirbti už minimumą, t.y apie 670, kuriuos jau nori sumažinti. Na gal ir eičiau tam tikroms aplinkybėms susiklosčius. Bet manykim, kad šios nesusiklostys. Kodėl? Nes aš tai laikau šiokiu tikiu pasipriešinimu. Tarkim dabar daug kam sunku. Bet tiems kam ne – naudojasi padėtimi. Žinau vieną vietą, kuri per krizę pradėjo dafiga darbo turėt, net antra pamaina ėmė dirbt, bet darbuotojams mažina algas iki minimumo ne iš sunkumo, o dėl to, kad fi, taigi ateis kiti, kas mums darbo, nafik čia mokėt? Ir aš jau esu pasiskelbusi, kad dirbčiau nelegaliai, jei tik rasčiau man patinkantį darbą. Todėl, kad su surinktais mokesčiais jie daro bele ką.

  3. Teiginys, kad „bedarbio pašalpa – tai dar viena socialinė garantija, už kurią žmogus susimoka mokėdamas mokesčius Sodrai“ yra tik teorinis (nors ir oficialus, t.y. pripažįstamas konstituciškai). Tačiau praktika yra visai kitokia.

    Mano manymu, negalima laikyti, kad dirbantieji „užsidirbo“ bedarbio pašalpas, nes jų pašalpos iš esmės nepriklauso nuo jų anksčiau mokėtų mokesčių. Esant dabartiniam pašalpų mechanizmui (tas pats galioja ir pensijoms), valstybės išlaikomo bedarbio pašalpa tiesiogiai priklauso nuo to, kiek Sodra sugeba surinkti pinigų iš esamų mokesčių mokėtojų, ir tik vėliau pakoreguojama atsižvelgiant į tai, kokį darbo užmokestį gaudavo dabartinis bedarbis. Teoriškai įmanoma, kad esant labai mažam Sodros biudžetui, asmuo, gaudavęs dvigubai didesnį nei vidutinis atlyginimą, gaus ir dvigubai didesnę nei vidutinė pašalpą, tačiau tiek jis pats, tiek ir kiti perpus mažiau gaunantys bedarbiai gyvens žemiau skurdo ribos.

    Sodros sistema veikia labai paprastai: į vieną katilą surenkami pinigai (mokesčiai), kurie vėliau padalijami paramos gavėjams. Ministro siūlymas mažinti bedarbio pašalpas yra visiškai racionalus: valstybė yra įsipareigojusi mokėti pašalpas, tačiau Sodros biudžete trūkstant tam pinigų, valdžia mažina pašalpas visiems. Užtikrinti teisingą buvusio atlyginimo ir dabartinės pašalpos koreliaciją nėra finansinių galimybių.

    Teoriškai problemą išspręstų tik toks draudimo nuo nedarbo fondas (tikriausiai privatus), kuriame žmonės turėtų savo asmenines sąskaitas, kur vyktų individualus kaupimas (investavimas) pagal kiekvieno asmens rizikos toleranciją. Šiuo metu valdžia nėra įsipareigojusi atskirai konkrečiam žmogui (yra įsipareigojimas tik žmonių grupei, pavadinimu „bedarbiai“), todėl valdžia, skirstydama pašalpas, esant dabartinei ekonominei situacijai, turi teisę neatsižvelgti į asmens anksčiau mokėtas įmokas.

    Man irgi nepatinka tokia sistema. Bet yra kaip yra.

    • Visa tai, ka apie sodra surasei yra visiska tiesa: ji tik perskirsto pinigus, bet nenoreciu sutikti su asmeniniu sskaitu butinumu. Draudumas nuo darbo praradimo galetu buti kaip bet koks kitas draudimas (pvz nuo nelaimingu atsitikimu). Butu KAUPIAMAS bendras fondas, is kurio mokamos pasalpos roporcings gautai algai/sumoketiems mokesciams.

      Ka siulo dabartinis ministras yra to paties lavono reanimacija keliant mokscius ir mazinant isokas, bet kai visada nebandoma problemos spresi is esmes.

      Ir dar, tokia Soros sistema skatina mokesciu slepima: ar tu gaun minimuma, ar 10.000 vistiek garantijas turi tokias pat (tiksliau garntiju beveik jokiuneturi)

  4. kaskodel niekur nesigirdi kiek kainuoja visas tas sodros administravimas, itariu procentas nuo surenkamos sumos yra gan didelis

    • Girdisi:

      2009 sodros aparatas “kainavo” 372 milijono litų
      2010 sodros aparatas “kainuos” 537 milijono litų

      Tiesa, neaišku ar cia su palūkanom ar be. Atrodo kad 1/2 2010 sumos bus palukanu mokejimas.

      Šaltinis:
      Verslo žinios

 Leave a Reply

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

(required)

(required)