(anti) Rinkiminis straipsnis.
Paskutinį dešimtmetį aktyviai dalyvauju visuose rinkimuose, klausausi partijų politinių programų, bet iki šiol nesu niekada nesu už nieką balsavęs. Visada balsuoju prieš ką nors. Mažesnio blogio koncepcija. Per paskutinius seimo rinkimus pasirinkimas buvo tarp žvaigždūnų ir konservatorių. Baldavau prieš žvaigzdūnus. Per prezidento rinkimus nebalsavau, nes nugalėtojas buvo žinomas iš anksto. Per savivaldybių rinkimus balsavau prieš Kupčinską. Kiek save prisimenu, visada balsuoju prieš ką nors. Renkuosi tarp blogai ir visiškos katastrofos. Ir vėliau tas blogai „atstovauja mane“.
Balsuojame už „fizionomijas“.
Nežinau kaip kitur, bet Lietuvoje partijų identiteto nebeliko. Ši „dešiniųjų“ konservatorių vyriausybė tikriausiai buvo pati kairiausia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Tokio noro viską nacionalizuoti dar nerodė nei viena vyriausybė. Partijų programos pasirinkime už ką balsuoti taip pat bevertės. Paskutinių seimo rinkimų konservatorių programa tikrai buvo viena stipriausių (gandai sklando, kad nepigūs konsultantai ruošė). Bet šioje programoje nebuvo nei II pakopos pensijų nusavinimo, nei VAE, nei aplamai viso Lietuvos energetikos sektoriaus išdraskymo.
Taigi, per rinkimus galima balsuoti tik myliu/nemyliu arba gražus/negražus arba tikiu/netikiu. O visa kita tai tik rusiška ruletė.
Klaninė struktūra
Pagal šiandien galiojančius rinkimų įstatymus, į valdžia yra du keliai: prisijungti prie jau veikiančių klanų (dar vadinamų partijomis) arba kurti naują. Pirmuoju atveju privalai žaisti vadovaudamasis klano interesais. Kol kilnosi teisingai rankutes būsi partijoje.. Antrasis variantas įmanomas tik jei esi žvaigždūnas ir seniai bei daug maišaisi mėlynuosiuose ekranuose. Kitų variantų nėra.
Ir net, jei per klaidą į seimą patektų tikras žmogus… tai situacijos niekaip nepakeistų. Nei vienas nei dešimt prieš sistemą nepapūs. Čia reikia revoliucijos. Nors ir revoliucija problemos neišspręs. Paprasčiausiai ateis nauji, labiau išalkę.
Kam atstovauja seimas ?
Ir apie kokį atstovavimą galima kalbėti, kai seimu pasitiki mažiau nei 6% gyventojų ?. Kažkodėl manau kad bet kuris iš „arabų pavasario“ nuverstų lyderių buvo populiaresnis.. O ir ką reiškia „tautos atstovavimas“, kai atstovaujančia struktūrą pasitiki tik 1 iš 17 piliečių ? Turim vos ne idealią revoliucinę situaciją. Tiesa… revoliucijos neturim. Ir tikriausiai dar ilgai neturėsim. Čia labai gerai suveikia apsauginis emigracijos vožtuvas. Mums pakankamai ilgai ir sakyčiau efektyviai buvo kalama į galvą, kad su sistema nepakvosi. O ir kovoti dabar nebereikia: žymiai paprastesnis būdas susidėti lagaminus ir patraukti ten, kur geriau maitina. Tikriausiai kvailiai buvo sovietai kietai uždarę sienas. Būtų leidę „garui išeiti“ nebūtų jokių perestrojkų dar ilgai.
Kažkokie keisti ir nedaug kam suprantami valstybingumo idealai, tautiškumas, pilietiškumas tai tik tuščios sąvokos Mamonos valdomam pasaulyje. Aišku, krepšinis yra išimtis.. Bet nėra esminio skirtumo ar „sergi už savus“ po lietingu Londono dangum ar po apsiniaukusia Lietuvos padange.
Demokratija
Taip, mes turime teisę balsuoti. Bet dažniau ja pasinaudojame susikraudami lagaminus nei įmesdami balsavimo biuletenį už kažką, kuo tikime. Taip, egzistuoja pas mus valdančiųjų kaita, bet ji daugiau simbolinė: šiandien aš, rytoj tu.. poryt vėl aš. Tikros žmonių kaitos nėra, yra tik dalybos: laimėjusysis atsiriekia didesnį pyrago gabalą. Bet čia demokratija baigiasi. Pasakei kažką garsiai ar tik pakėlei ne taip ranką… ir turi problemą. Tiesa… į Sibirą nebesiunčia. Ir nebešaudo. Beje, nebešaudo iš žmogžudžių ar prievartautojų. Mamonos pasaulyje mušama per kišenę. Ir netoks žodis gali būti įvertintas brangiau nei žmogaus gyvybė.
