Kaip veikia Sodra

 Ekonomika  7 Responses »
Dec 172009
 

Paskutines porą savaičių (mėnesių) Sodra buvo visuomenės informavimo priemonių dėmesio centre ir nors visi apie ją kalba, bet susidaro toks įspūdis, kad nedaugelis įsivaizduoja, kaip veikia Sodrą (ir kodėl negalima užlopyti Sodros skylių padidinus pajamų mokestį, arba kodėl negalima kelių remontui skirtų pinigų išmokėti pensininkams).

(šiame tekste žodžiu pensininkas dažniausiai turiu galvoje visus pensijų iš pašalpų iš Sodros gavėjus, ne vien gaunančiuosius senatvės ar invalidumo pensijas)

Sodrą – valstybinis socialinis draudimas. Taip į ją ir reikėtų žiūrėti: kaip į draudimą, kuriam yra mokamos įmokos, o atsitikus nelaimei, arba išėjus į pensiją – gaunamos išmokos. Žiūrint labai paprastai – Sodra tai primityvus, mechaninis pinigų perskirstymo mechanizmas: paimi pinigus iš tų kurie dabar dirba, ir atiduodi tiems, kas dirbti negali. Šita sistema niekaip nėra susijusi nei su valstybės biudžetu, į kurį patenka pajamų ir pelno mokesčiai, nei su ES fondais. Kartais atrodo, kad Sodros funkcijas galėtų atlikti ir vienas kompiuteris: iš vienos kišenės paėmei – į kitą įdėjai, bet apie šią sistemą sukurtas popierizmas stulbinantis.

P.S. tokio tipo informaciją turėtų publikuoti pati Sodrą (ar kitos valstybinės institucijos), bet aš radau tik vaikams skirta knygutę: http://www.sodra.lt/client/e-book-1.html, kuri, mano nuomone, nevisai teisybę aiškina.  Jei kas žinote geresnį aprašymą, pasidalinkit nuoroda.

Sodra

Matematiškai: jei yra sumokama socialinio draudimo mokesčių X, tai idealiu atveju Z + Y turi būti mažiau už X, t.y. Sodros išlaidos + išmokamos pensijos neturi viršyti surenkamų mokesčių. Šiandieninė situacija yra kardinaliai priešinga: vien pensijos Y gerokai viršija surenkamus mokesčius X. Tokiu atveju yra skolinamasi… ir šiandieniniai pensininkai pravalgo ne tik savo pensijas, bet ir savo, šiuo metu dirbančių vaikų, pensijas. O jei krizė užsitęs – tai ir anūkų.

 

 

Sodros pajamos (arba apraustųjų įnašai) – tai socialinio draudimo mokesčiai, kuriuos moka dauguma dirbančiųjų. Šiuo metu Sodrai mokami mokesčiai nėra vienodi. Pagrindinių mokesčių mokėtojų grupių Sodrai mokamų mokesčių dalis:

 

Dirbantys pagal darbo sutartis moka Sodrai 3%+30,98% nuo „popierinės“ algos (viso 33,98%)

Dirbantys pagal autorines sutartis (2010m.) mokės Sodrai 2%+17% nuo „popierinės“ sumos (viso 19%)

Individuali veiklą – 10% nuo pajamų/išlaidų skirtumo (viso 10%)

Emigrantai Sodrai moka 0%

 

Sodros išlaidos tai senatvės, invalidumo ir  kitos pensijos, bedarbio, ligos ir kitos pašalpos.

 

Taigi Sodra surenka socialinio draudimo įmokas, ir surinktus pinigus išdalina. Jei pinigų lieką – jie kaupiami. Jei trūksta – skolinamasi. Iki šiol egzistavo praktika, kad kai tik Sodros įplaukos viršydavo išlaidas – buvo didinamos išmokos: keliamos pensijos, ilginamos motinystės atostogos ir t.t. Tai labai gražiai veikė ekonomikos kilimo metu, bet jai traukiantis – sukuria dideles problemas.

 

Sodros sistema nenumato jokio asmeninio pensinio fondo kaupimo (II pakopos pensijos nepriklauso Sodrai), t.y. visi pinigai kuriuos sumoka šiandieniai dirbantieji – yra išdalinami šiandieniams išmokų gavėjams (pagrinde pensininkai). Mainais dirbantysis gauna pažadą, kad ateityje, jam išėjus į pensiją jis galės pretenduoti į dalį tuo metų dirbančių žmonių mokamų Socialinio draudimo mokesčių. Normaliam draudime – įmokos dydis tiesiogiai lemia išmokos dydi. Sodroje to nėra ir tikriausiai niekada nebus..

 

Sodra turi dvi dideles problemas. Pirma – tiek pensijų ir kitų išmokų dydį nustato seimas. T.y. Sodra niekaip negali kontroliuoti savo išlaidų (didžiosios dalies). Antra – socialinio draudimo mokesčių dydį ir jo mokėtojų bazę taip pat nustato seimas. T. y. Sodra niekaip negali kontroliuoti savo pajamų (didžiosios dalies). Taigi, turime socialinio draudimo sistemą, kurios tiek pajamos, tiek išlaidos priklauso nuo seimo užgaidų, bet atsiradus nebalansui – visada lieka kalta Sodra.  Egzistuoja ir Konstitucinio teismo sprendimas, kad pensija yra pensininkų turtas, kurio negalima atimti (teisėjai irgi būsimi pensininkai), taigi turime situaciją, kai pensijas didinti galima, bet mažinti ne. Manyčiau kad šitą teismo sprendimą būtų galima interpretuoti kitaip: pensija yra teisė į išmokų dalį (kuri gali didėti ir mažėti), o teisė taip pat yra turtas, bet apie tai kituose įrašuose.

 

Jei planai nepasikeis, planuoju parašyti dar du įrašus šia tema. Vieną apie tai, kodėl Sodra bankrutuos, kitą – kaip galima spręsto Sodros problemą.

 

Reziumuojant: Sodra veikia pagal principą: aš išlaikau savo tėvus (ir kitus išmoku gavėjus). Už tai gaunu teisę būti išlaikytam kai pasensiu. Ir nieko daugiau. Visi tie, kas tvirtina, jos pensija užsidirbo – arba nežino kaip veikia Sodra, arba nenori to žinoti. Jie paprasčiausiai išlaikė savo tėvus ir senelius. Ir tų  kaimynų, kurie nedirbo tėvus ir senelius.

P.S. tokio tipo informaciją turėtų publikuoti pati Sodrą (ar kitos valstybinės institucijos), bet aš radau tik vaikams skirta knygutę, kuri, mano nuomone, nevisai teisybę aiškina.  Jei kas žinote geresnį aprašymą, pasidalinkit nuoroda.

Minimali pensija = maksimali bedarbio pašalpa

 Ekonomika  15 Responses »
Dec 092009
 

Sodra bankrutuos 2015. O kas toliau ? (arba pensijas sumažino per mažai)

Šiandien buvo priimtas Sodros biudžetas. Nesitikėjau kad jį priimti pavyks. Aš, kaip ir didžioji dalis tautos, nepritariu tokiam biudžetui. Tiesa, nepritariu ne dėl to, kad mažėja pensijos, o dėl to, kad jos mažėja per mažai. Lietuva turi per daug ir per brangių išlaikytiniu. Pažiūrėkime į Verslo žiniose pateiktus Sodros biudžeto planai:

 Metai       Pajamos   Išlaidos 
2000 m.      4,59         4,56
2001 m.      4,42         4,42
2002 m.      4,58         4,62
2003 m.      4,76         4,76
2004 m.      5,29         5,26
2005 m.      5,88         5,86
2006 m.      6,79         6,77
2007 m.      8,67         8,66
2008 m.      11,23       11,23
2009 m.      14,055     14,055

2010 m.       9,886       12,58

 Pradedant 2006 metais Sodros biudžetas pradėjo pūstis. Dešimtimis procentų. Ekonomika augo, visi buvo sotūs ir laimingi, buvo pinigu – kodėl gi nedidinti pensijų ir kitų išmokų. Galbūt reikėjo dalį pajamų kaupti tokiems metams kaip šie. Galbūt, bet kas nepadaryta – to jau nebepakeisi. Geriau pažiūrėkime į 2007-2008 metus. Matome Continue reading »


Raktai: minimali pensija, minimali pensija lietuvoje, minimali pensija lietuvoje 2011, kokia minimali pensija, minimali pensija norvegijoje, minimali pensija lietuvoje 2012, minimali pensija 2011

Moralė, matematika, realybė

 Emocijos  No Responses »
Dec 082009
 

O gal prezidentas ir turi būti populistas ?

 Prezidentės nuomone, yra nemoralu skirti 800+ milijonų litų keliams, bet mažinti pensijas 300+ milijonų. Jei čia tie sumažinti 300 milijonų ne iš to milijardo su trupučiu, kuriuos kasmet biudžetas išleidžia personalinėm pensijom ir rentom (viena iš kurių – ex. prezidentų), tuomet, manyčiau, Prezidentė galėtų žinoti skirtumą tarp valstybės ir Sodros biudžetų. Ar čia tik skambus pareiškimas skirtas užkariauti pensininkų simpatijas ? Norėčiau priminti, kad Sodra moka pensijas, o keliai lopomi iš biudžeto ir tai nėra visiškai tas pats. Kita vertus, Prezidentės nuomone dabartinių pensininkų išlaikymą yra moralu užkrauti ant jų, galbūt dar negimusių anūkų pečių. Nelabai įsivaizduoju, kaip tautai senėjant bus rastos lėšos kompensuoti dabartinių pensininkų praradimus (ir kažkodėl niekas nesirūpina apie būsimų pensininkų praradimus… nors žadama kompensuoti tik nedidelę dalį atimtos II pakopos pensijos).

Pabaigai: Aš pilnai sutinku su Prezidente, kad 5 milijardai skylė biudžete yra netgi daugiau nei per didelė, bet vėlgi reikalauti palikti visas socialines lengvatas ir nedidinti tos skylės atsiduoda pigiu populizmu. Žinau, kad atlikus struktūrines reformas, galbūt, galima būtų tą skylę sumažinti. Bet apie tai nėra diskutuojama. Visi rūpinas kad išlaidos būtų nemažinamos, o deficito nebūtų. Apie pajamų didinimą irgi girdisi tik gandai, kai realiai verslo skatinimas ir kiti panašus projektai stringa.

VPK propaganda

 Ekonomika  No Responses »
Dec 022009
 

(arba kaip formuojama žmonių nuomonė ir prastūminėjami įstatymai)

 Vakar VPK (vertybinių popierių komisija) išplatino savo tyrimą „Pensijų fondų dalyvių migracijos tyrimas“ (pilnas tekstas čia). Žiūrėdami į praeities duomenis, jie nustatė du laiko tarpus, kuomet buvo palankiausia rinktis rizikingus fondus ir kuomet konservatyvius, ir priėjo išvados, kad dauguma (99.9 %) II pakopos pensijų fondų dalyviai, tinkamu metu nesugebėjo nuspėti rinkos ir pakeisti fondo (kiek profesionalių investuotojų tai sugebėjo ?).

Dar daugiau: kaip išvadą jie pateikia rekomendaciją, kad geriausiai rizikos valdymą galėtų vykdyti „gyvenimo ciklo fondai“, t.y. kai geras dėdė, pasižiūrėjęs kiek tau metų nusprendžia kokia riziką tu gali prisiimti.  Man toks požiūris nepriimtinas. O ir pats tyrimas labai jau pritemtas prie norimų išvadų (kad reikia pereiti prie „gyvenimo ciklo fondų“).

 Visų pirma šios toli siekiančios išvados padarytos remiantis 13 tūkstančių žmonių, pakeitusių fondus duomenimis (iš viso sistemoje dalyvauja beveik milijono dalyvių). Tai viso labo 1.3% visų dalyvių. Remiantis 1.3% fondų dalyvių galimai neracionalia elgsena primesti naują fondų valdymo modelį yra mažų-mažiausiai keista. Jei 1% Lietuvos gyventojų mėgsta kumysą, tai negi dėl to visus priversime jį gerti ?

 Ataskaitoje gražiai aprašomi ekonomikos, akcijų rinkų ciklai ir panaši beletristika. Pateiti pelningumo grafikai, priklausmybės nuo to ar pataikai įeiti/išeiti iš rinkos prieš/po krizės ir t.t. Neblogas skaitalas. Juos paanalizavus galima padaryti išvadą, kad paprasčiausias būdas gauti vidutinę grąžą yra nuosekliai investuoti nesimėtant tarp akcijų ir obligacijų. Tą patį teigia ir visuotinai pripažintos investavimo tiesos: turintis pakankamai išskaidytą portfelį investuotojas vidutiniu ir ilgu periodu gaus vidutinę grąžą jei investuos tolygiai, nepriklausomai nuo akcijų rinkos “kalnelių”. Dar daugiau – žiūrint į ilgalaikę perspektyvą didžioji aktyviai valdomų fondų dalis nepralenkia indekso su kuriuo yra lyginami. Trumpuoju laikotarpiu vieno ar kito fondo valdytojas atspėja rinką ir laimi, bet ilguoju laikotarpiu indeksą aplenkia tik vienetai. Nepaisant to, VPK kažkodėl siūlo kad: „dalyvių prisiimamos investicinės rizikos keitimu rūpintųsi profesionalai“. Patys pateikia skaičiukus, kad dažnai rizikos laipsnį kaitalioti nenaudinga ir tuo pačiu siūlo aktyviai valdyti riziką. Keista ?

Toks vaizdas, kad VPK į II pakopos pensijas kaupiančius žmones žiūri kaip į spekuliantus, nors didžioji dalis jų – ilgalaikiai investuotojai.

 O visų keisčiausia, kad VPK stebisi tų 1.3%, pakeitusių II pakopos pensijų fondą neracionalumu bei siūlo tai patikėti profesionalams. Šią krizę stebėjau labai akylai. Tais laiko momentais minia elgėsi būtent taip, ir niekas tvirtai negalėjo pasakyti kas bus rytoj, po savaitės ar mėnesio. Įdomumo dėlei, gal būtų galima sužinoti bent kelis profesionalus, kurie bent jau apytiksliai atspėjo tiek išėjimo iš rinkos, tiek grįžimo į ją taškus ir būtų galėją gauti savo investuotojams maksimalų pelną ? Aš turiu galvoje iš Lietuvos pensijų fondus valdančių specialistų. Tokiu atveju jie jau turėtų būti milijardieriai. Ypač jei tokios įžvalgos pas juos būtų nuolatines. Beje, apie Warren Buffett fenomeną aš žinau, bet jis neužsiiminėja Lietuviškų pensijų fondų valdymu.

 Pabaigai. Dar karta grįšiu prie savo pasiūlymo. Nereikia man aktyviai valdomų pensijų fondų ! Sudarykite galimybes II pakopos pensiją investuoti į indeksinius fondus ir bus ne tik sutaupyta visokių brokerių ir analitikų algoms, bet ir rezultatai bus stabiliai vidutiniški, t.y. geresni nei daugumos aktyviai valdomų fondų.

Pensijų mažinimas – tarp kūjo ir priekalo

 Ekonomika  8 Responses »
Dec 012009
 

Vakar prieš miegą pažiūrėjau LRT laidą „Paskutinis klausimas“ ir buvau šokiruotas. Pati laidos tema absurdiška „ar išgelbės pensijų mažinimas „Sodrą““ .  Keistai skambėjo pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkės raginimas stabdyti valstybės investicinius projektus (ir ne tik) ir sumokėti pensininkams ką jie užsidirbo (giliname krizę kad tik pensininkas būtų sotus). Keistai atrodė ir laidos vedėja nelabai kontroliuojanti padėtį studijoje (laidos metu pensininkai į mitingą tautą pakvietė net tris kartus). Bet baisiausiai atrodė ponas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys (apie p. B. Vėsaite kalbėti neverta), kuris žalio supratimo neturi apie pensijų reforma: iš pradžių pareiškė, kad sumažintos įmokos į pensijų fondus bus pilnai kompensuojamos (melas), po to užsipuolė vieną iš studijos svečių pareikšdamas, kad į privačius pensijų fondus pervedami „Sodros“ pinigai (o iš kur jie į „Sodrą“ pateko ?) vos ne dovana.. kurios tikėtis sunkmečiu negalima. Visiškas nesigaudimas situacijoje (ką domina – laidą galima rasti LRT archyve). Žinojo gi kad eina į diskusiją apie pensijas – galėjo nors kiek pasidomėti.

 Čia buvo tik įžanga, o iš tikro dar  karta norėjau parašyti apie pensijų reformą (o tiksliau jos nebuvimą) ir siūlomą pensijų mažinimą. Daugeliui akivaizdu, kad „Sodra“, tokia kokia ji yra dabar ilgai nebeišgyvens. Tiems kam neakivaizdu pabandysiu paaiškinti:

  1. „Sodra“ pinigų nekaupia. Ji tik juos skirsto.
  2. Lietuvoje dirbančių žmonių nuolat mažėja, o pensininkų – daugėja, t.y. vienam dirbančiajam reikia išlaikyti vis daugiau pensininkų. Pridėkim kad žmonės gyvena vis ilgiau ir ilgiau.. ir gausim pilną vaizdą.

 Iš čia galima daryti išvada, kad palikus galioti esamą sistemą pensininkų padėtis nuolat BLOGĖS, nes vidutinė pensija vis labiau tols nuo vidutinės algos. Šį atotrūkį galima mažinti tik didinant mokesčius arba šelpiant „Sodra“ pinigais iš valstybės biudžeto (Žinoma, galima ir pensijinį amžių prailginti. Iki kokio 100 metų. Tuomet problemos beveik neliktų.). Mano nuomone, nei vienas iš šių būdų nėra priimtinas, dėl to kito kelio nėra: reikia greitai (ir skausmingai) reformuoti „Sodrą“.

Socdemų pradėta pensijų reforma teoriškai turėjo bent nežymią pensijos dalį paversti kaupiamąją, bet Konservatoriai & co. šią reformą sužlugdė. Taigi, grįžome prie išeities taško, kai STABILIĄ pensiją nustato seimas, o „Sodra“ ją išmoką paskirstydama surinktus pinigus. Sumažėjus „Sodros“ įplaukoms pradeda trūkti pinigų joms išmokėti. „Sodra“ skolinas. Be to egzistuoja Konstitucinio teismo nutarimas, kad pensija yra nuosavybė ir negalima jos atimti. Problemą  komplikuoja dirbančiųjų ir pensijas gaunančių žmonių priešpriešą: BET KOKS „Sodros“ skylių lopymas gula papildoma našta tik ant dirbančiųjų pečių. Jiems teks papildomi „Sodros“ mokesčiai, jei tokius įves. Jie privalės grąžinti valstybės vardu paimtas paskolas.  Už socdemų vyriausybės padarytas klaidas (pensijų didinimą), dabar priversti atsakyti visi dirbantieji.

Kita vertus, aš pilnai suprantu ir pensininkus. Jie (nors ir visai nepelnytai) savo gaunamą pensiją laiko savo užsidirbta nuosavybę. Bet koks pensijos mažinimas tiesiogiai veikia jų gerbūvį ir jie visom išgalėmis kovos, kad taip nenutiktu. Kiekvieną pensijos padidinimą jie priima kaip savaime suprantamą reiškinį. Jei šiandien pensiją buvo padidinta 30%, o rytoj kas nors bandys ją sumažinti 5% pensininkai kryžium kris, bet nesutiks: tai pasikėsinimas į jų nuosavybę. Situacija dar labiau komplikuoja tai, kad pensininkai neturi ką prarasti. Jų niekas neišmes „iš darbo“.  Daugumai jų 5 litai prie pensijos yra žymiai svarbiau nei kaip gyvens Lietuva po 5 metų (graudu, bet panašiai galvoja ir labai didelė dalis jaunimo). Tai labai žmogiška ir natūralu. Daugelis iš mūsų egoistai ir čia pakeisti ką nors yra sunku.

 Problemą siūlyčiau spręsti keturiais žingsniais:

 Pirma: pripažinkime, kad visi pensininkai yra išlaikytiniai. Aš nieko nenoriu įžeisti. Taip dirba mūsų „Sodra“. Kai jie gavo darbines pajamas – jie išlaikydavo savo tėvus ir senelius. Dabar juos išlaiko jų vaikai ir anūkai. Ne asmeniškai, o per bendrą „katilą“, bet tai esmės nekeičia.

Antra: Visos bazinės pensijos mokamos tik iš „Sodros“. Jokių valstybinių ar kitokių privilegijuotų pensijų mokamų iš biudžeto (taip sutaupysim truputi daugiau nei 1 milijardą litų per metus).

Trečia: Jokių pastovių (fiksuotų) pensijų. Visos kiekvieno mėnesio išmokėtos pensijos neturi viršyti praėjusio mėnesio „Sodros“ pajamų. Jokių išimčių.

Ketvirtą: Grąžinti kaupiamąjį taupymą pensijai (II pakopos pensiją). Gerai būtų palaipsniui didinti kaupiamąją dalį bent iki 10%, bet to reikalauti jau gali būti per daug.

 Pirmąjį tokios reformos dešimtmetį dabartinių pensininkų padėtis pablogėtų. Ypač ekonominio nuosmukio laikais, bet būtų sukurtas savireguliacinis mechanizmas, leidžiantis ateityje išvengti panašių problemų.

 Pabaigai: Pensininkai nėra skurdžiausiai gyvenanti žmonių grupė Lietuvoje, bet jie labiausiai girdimi, nes jų daug, ir jie, dažnai, neturi ką veikti (kuo užsiimti), dėl to gali užsiimti patriukšmavimu ar pamitingavimu. Dirbantis už minimumą (tie patys 650Lt „į rankas“) jaunas žmogus dažniausiai neturi laiko „kovoti už savo teises“. Jam reikia tuos pinigus užsidirbti. O kur dar neišbręstos būsto problemos.. O jei dar jis ir studijuoja ? Laiko visokiom kvailystėms tokioms kaip protestai nelieka.

P.S. Taip, iš karto sutinku: aš šališkas. Esu pakankamai jaunas ir iki pensijos man liko dar pora dešimtmečių (per kuriuos tikiuosi sukaupti šiokį tokį asmeninį rezervą).

 Newer Entries