May 292010
 

Paskutinį mėnesį skaičiavau kiek ir kur sunaudoju kuro. Labai įdomus užsiėmimas. Ir disciplinuojantis. Kai pamatai kiek kainuoja kiekvienas stabdymas/greitėjimas nori-nenori pradedi važiuoti tolygiau. Kita vertus, kuro sąnaudų stebėjimas leidžia maždaug primesti, kiek man kainuoja įvairūs kelių ereliai ir vištos. Skaičiavimus dariau gerai žinomame kelyje: namai-darbas-namai (20 km atstumas). Taigi, mano apskaičiavimu kiekvienam  100 km dėl visokių „šaunuolių“ prarandu 0.5-0.6 litro dyzelino. Gal skaičiai ir nėra milžiniški, bet atsižvelgiant į tai, kad šio mano maršruto vidurkis (be trukdžių) yra apie 5.2-5.4 litro 100 km ir kad didžioji dalis kelio eina „trasa“ tai visgi nėra mažai (malantis po miestą praradimai dėl visokių vištų ir gaidžių tikriausiai būtų gerokai didesni). Taigi, vien važinėdamas į darbą ir atgal aš taip prarandu į mėnesį 7 Lt. Pritaikius tą patį koeficientą visam pravažiuotam atstumui nuostoliai būtų žymiai didesni. Ir čia tik kuro kaina: dar reikėtų pridėti papildomą auto dėvėjimąsi, prarastą laiką ir nervus). Kai pagalvoji, negi taip sunku:

  • Parodyti posūkį prieš sukant.
  • Nevažiuoti antra eile ant 40 km/h kai leistinas greitis (70 km/h)
  • Užlindus panosėj nekirsti per stabdžius
  • Lenkiant autobusą ar kitą didesnę transporto priemonę nemažinti greičio
  • Sukantis kartu su pagrindiniu keliu prieš posūkį nesustoti
  • Sukant į kairę atsistoti prie vidurio linijos o ne prie dešinio krašto
  • Prieš sukant į dešinę persirikiuoti į pirmą juostą (o ne sukti iš trečios)
  • Prieš persirikiuojant pažiūrėti ar juosta laisva
  • Neišleidinėti keleivių iškart už (ar prieš) sankryžą
  • Neišleidinėti keleivių piko metu ten, kur aplenkti neįmanoma
  • Nestatyti mašinos ant įvažiavimo

 Čia tik nedidelė dalis sąrašiuko, kaip vairuotojai vieni kitiems gadina gyvenimą. Bjauriausia yra tai, kad policija į tokį elgesį žiūri pro pirštus (tiksliau visai nereaguoja), kaip ir į vairuotojus važinėjančius be šviesų. Tikriausiai už šiuos pažeidimus baudos pakankamai mažos ir vairuotojai yra linkę jas mokėti oficialiai.


Raktai: kiek kainuoja vista
Mar 162010
 

Naudotos mašinos pirkimas tai visada kova tarp pardavėjo, kuris nori kuo brangiau parduoti savo “laužą” ir pirkėjo, kuris stengiasi nelikti duriniaus vietoje.

Jau praėjo pusė metų kaip aš ieškau naudotos mašinos. Iš pradžių pinigų nelabai buvo, vėliau negalėjau apsispręsti kokio modelio noriu. Dar vėliau, kai išsirinkau tai, kas man labiausiai tinka – neradau norimos kainos/kokybės santykio. Dabar kardinaliai pasikeitė: renkuosi iš daugiau nei 10 modelių, plačiam kainų intervale, bet išsirinkti vis tiek nepavyksta. Šį savaitgali buvau Kauno automobilių turguj. Apžiūrėjau visai gražiai atrodanti Mitsubishi, kaina normali, variklis atrodo gerai, BET pardavėjas labai jau keistai elgiasi: į klausimus  ar mašina buvo daužta ir ar sveikos oro pagalvės iš viso neatsako (nors matosi kad prie abiejų sparnu buvo padirbėta ir priekinis stiklas keistas). Dar keista pasirodė pozicija kad patikrinti į servisą galima vežti tik pasirašius pirkimo pardavimo sutartį ir iš anksto detaliai aptarus kas bus tikrinama (o gal čia normalu ?). Kita mašina (Lancia) apžiūrėjau, suderinom kainas, nuvarėm į servisą patikrinti (daro 100.000 daugiau km nei rodė spidometras ir kelias „įprastas“ problemas), bet kai jau priėjom prie pirkimo procedūros, paaiškėjo kad pardavėjas nėra savininkas ir įgaliojimo neturi. Siūlo pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį (su žmogumi nieko bendro neturinčiu su parduodama mašina), kurią, vėliau, gal po mėnesio, patvirtins tikrasis auto savininkas.

Čia tik paskutiniu 4 dienų mano „nuotykiai“ perkant mašiną. Sugaišau galybes laiko (ir „išmečiau“ 100Lt), bet kol kas mašinos taip ir nenusipirkau. Pradedu linkti prie versijos kad galbūt vertą „atkrapštyti“ 20 metų senumo koltą…


Raktai: naudotos masinos, naudoto automobilio pirkimas, automobilio pirkimas olandijoje, devetos masinos, auto pirkimas olandijoje
Oct 222009
 

Verslo žinių duomenimis per šių metų 9 mėnesius kelių policijos pareigūnai nepaėmė 205 kyšių (Manau, kad kalta krizė. Davė per mažai.). Pernai nepaimtų kyšių per 9 mėnesius buvo 161. Blogiausi kyšininkai gyvena Kaune.

Papildyta:  Oficialios statistikos apie tai, kiek buvo paimta kyšių nėra. Blogo autoriaus nuomone, taip rezultatus sugadino Kauno mieste dviem savaitėms priimtas praktikantas.

Oct 222009
 

Ne tą karą, kai girtas policininkas traiško vaikus, ar vyriausybės darbuotojas varto šviesoforus. Tai žinoma blogis, su kuriuo reikia kovoti.
Aš už karą prieš visokius šaunuolius, kurie savo laiką (ir/ar komfortą) iškelia aukščiau visų kitų eismo dalyvių. Keletas pavyzdžių:

Kaunas, Vytauto prospektas, rytinis pikas. Tėveliai į mokyklą veža vaikučius. Gražu ? Nelabai, nes jie tuos vaikučius išleidžia sustoję tiesiai prieš mokyklą. Nesvarbu kad ten ženklai stovi, draudžiantys sustoti. Nesvarbu kad dėl to užsikiša visa pirma juosta, kartais blokuojama net sankryža, nesvarbu kad už 20 metrų yra kiemas, į kurį įsukus nebūtų blokuojamas eismas.

Panaši situacija būna ir studentų miestelyje, kai vaikinai merginas išleidinėja prie statybos ar elektronikos fakultetų: taip pat blokuojamas visas eismas. Ypač užknisa, kai dar nusprendžiama kažką aptarti.. ir dešimtis žmonių turi laukti.

Kita situacija: Tunelio gatvėje veikėjas lenkia troleibusą (važiuojanti gal koki 30km/h).. kalbėdamasis telefonus ir pats važiuodamas ne daugiau 45 km/h (leistinas greitis 60 km/h). Kamštis vos ne iki stoties.

Dar vienas perliukas: šešto forto žiede, vidurinėj juostoj dama sustojo pasikalbėti mobiliu…

Arba Kęstučio gatvėj labai madinga numesti mašina su avariniu (jei paprasti mirtingieji) arba šiaip (jei policija) pirmoje juostoje.

Arba prie daugiabučių pastatyt mašina at šaligatvio taip, kad pėstieji gali praeiti tik per greta esančią veją.  Ir pilnai suprantu tuos pėsčiuosius, kurie šitaip pastatytas mašinas papuošia naudoti nebetinkamais kiaušiniais ar ornamentu (ant durelių).

Dar yra veikėjų, kurie mėgsta aplenkti kamštį.. priešinga eismo juosta. Ir užlysti tarkim prieš šviesoforą.

Ir pats originaliausias atsitikimas, kai Mindaugo krantinėj, stovint nedideliame kamštyje, prie šviesoforo, dviratininkas pralaviravęs tarp eilių.. atsistojo pirmas. Viduryje juostos.

Tokiais atvejais visada stengiuosi neįleisti, nepraleisti, „apipypinti“ ir pan. Žinau kad tai negražu, nekultūringa, o signalą naudoti mieste aplamai nelabai galima, bet skatinti važiuotų kiaulių elgesį irgi nesinori. Jei visi užleis, praleis, palauks tai reikš, kad galima važinėti kaip patinka ir svarbiausia yra tavo poreikiai.

Oct 162009
 

Masina_2a

Kaip nustatyti ar automobilis buvo daužtas ?

 Labai svarbi problema, perkant naudotą automobilį yra nustatyti ar jis buvo daužtas, ir jei buvo – kur. Prieš pereidamas prie konkrečių daužtos mašinos požymių norėčiau išsklaidyti vieną mitą: dalis automobilių pirkėjų galvoją, jei mašina turguje stovi ant tralo – tai ji tokia atkeliavo tiesiai iš užsienio. Nieko panašaus: savo akimis esu matęs, kai Lietuvos garažuose aptvarkytos mašinos yra keliamos ant tralų greta atvykusių iš užsienio (ir pirkėjams pristatomos kaip ką tik atvykusios). Kad tokia mašina nesiskirtų iš kitų – ji kartais pavarinėjama žvyrkeliais ir įkišama į tralo vidurį.  Taigi, jei kas Jums siūlys mašina nuo tralo, „ką tik iš Italijos“, siūlyčiau į tokius pasiūlymus žiūrėti kritiškai.

Pirmas požymis, pagal kurį patyrę mašinų prekeiviai nustato ar mašina buvo daužta – bendra geometrija. Esu susidūręs su žmonėmis, apėję mašina ratu sugeba pasakyti kur ji buvo daužta. Tam reikia daug patirties bei turėti „gerą akį“, aš pat to nesugebu, dėl to naudoju kitus būdus, užimančius daugiau laiko, bet galinčiais padėti suprasti mašinos „istoriją“. Taigi, ką reikėtų patikrinti:

Viena iš vietų, kuriose greitai galima pastebėti mašinos remonto pėdsakus – stiklai. Jie turėtų būti paženklinti visi vienodai: pvz. jei perkat mitsubishi colt, visi stiklai mitsubishi firminiai o priekinis „made in germany“ – galima daryti išvada kad priekinis stiklas buvo keistas. Kodėl jis buvo keistas – tikriausiai nepasakys niekas, bet viena iš priežasčių gali būti avarija.

Kita vieta, kur greitai galima pamatyti remonto pėdsakus – automobilio žibintai (ypač priekiniai). Tai žinoma labai priklauso nuo mašinos modelio, bet dažnai galima pamatyti žibintų gamintoją ir kitą informaciją. Jei žibintai yra skirtingai paženklinti (pvz. skiriasi gamintojas) galima spėti į kurį kampą mašina buvo daužta. Beje, į remontuojamas pardavimui mašinas dedamos pigesnės detalės (apie kurias galit gauti informacijos bet kurioje autodalių parduotuvėje. Žinosit kur žiūrėti 🙂

Apžiūrint mašiną reikėtų nepamiršti siūlų bei tarpų tarp durelių. Esu matęs kreivarankių meistrų darbą, kai tarp durelių ir sparno esantis tarpas plačiausioje vietoj buvo tris kartus platesnis nei siauriausioje. Tiesa, tokio akivaizdaus broko būna retai, ypač jei perkat mašiną iš brangesnių. Dažniausiai pasitaiko labai nedideli neatitikimai, kurie geriausiai matomi kampuose, kur sueina kelios siūlės: viena skarda būna išsikišus ar iškilus truputi daugiau. Ypač reikėtų apžiūrėti priekinius sparnus, nes „į nosį gavusios“ mašinos, net ir gerai sulopytos, vėlesniuose eksploatacijos etapuose gali kainuoti labai brangiai.

Jei renkatės mašiną, kuri jau buvo eksploatuojama keletą metų – siūlyčiau atidžiai apžiūrėti skardų dažų būklę: kuo mašina senesnė, tuo joje prisirenka daugiau įvairių mikro įbrėžimų. Ir jei visame mašinos paviršiuje matosi „eksploatacijos požymių“, o vienas sparnas atrodo „idealiai“ – galima įtarti kad jis yra „šviežias“. Tiesa, šis būdas netinka nedaug eksploatuotoms ir brangioms mašinoms: tokius mikro defektus labai gerai paslepia pats elementariausias poliravimas (galima patikrinti stipriai patrynus kad ir pirštu).

Literatūroje taip pat rekomenduojama apžiūrėti dažymo kokybę: tiek skardų kampus, tiek kapoto ir bagažinės dangčius (ar spalva ta pati kaip kėbulo ? ar tolygi ?), bei kitas vietas, kur galėtų būti remontininkų dažymo „broko“. Taip pat reikia patikrinti gumas, ar jos neturi dažų likučių. Man asmeniškai neteko kol kas susidurti su tokiu dažymo broku, dėl to nelabai galiu pakomentuoti.

Apžiūrėkite durelių vyrius. Kartais meistrai su abiem kairėm rankoms, nuimdami/uždėdami dureles palieka ten žymių.

Jeigu leidžia aplinkybės (yra lygi vieta) galite patikrinti automobilio pakabą: jei automobilis stovi lygiai, tai kapoto, stogo, buferio linijos turi būti horizontalios (ne pasvirę). Tai pat galima patikrinti, kad atstumai tarp rato ir sparno (ant vienos ašies) yra lygūs ar bent labai panašūs.

Taip egzistuoja elektroninės priemonės galinčios padėti nustatyti ar automobilis daužtas. Bene populiariausia – dažų sluoksnio storo matuoklis. Perdažytos vietos dažniausiai yra kelis kartus storesnis už originalų. Turguj esu (Lenkų) auto pirkėjų, kurie naudoja tokius prietaisus (maždaug šratinuko dydžio). Bandžiau kažko panašaus ieškoti internete, tai radau tik pusiau profesionalią ar profesionalią įrangą kainuojančia šimtus dolerių. (Gal kas žino ką nors panašaus už „buitinę“ kainą ?). Beje, ankščiau „Altas“ siūlė panašias paslaugas: praėjimas per mašina su šiuo prietaisėliu kainavo 50Lt. 

Ir dar viena problema, į kurią kol kas nerandu atsakymo: kaip nustatyti ar oro pagalvės sveikos (jų neišradžius).

 Pabaigai: kuo mašina brangesnė – tuo ji būna kokybiškiau „sulopytą“ ir tuo sunkiau yra nustatyti ar ji buvo daužta ir jei taip – kur.


Raktai: Dazu sluoksnio matuoklis, dauztos masinos, automobiliai nuo tralo, masinos nuo tralo, nuo tralo, ANT TRALO, automobilio dazu sluoksnio matuoklis