Aug 172010
 

Didžiosios statybos. Vienu metu statoma ar planuojama statyti:

  1. Nauja atominė elektrinė
  2. Senos atominės panaudoto kuro saugykla
  3. Naujas blokas Elektrėnų elektrinėje,
  4. Naujas agregatas Kruonio HAE
  5. Dujų junktis su Lenkiją,
  6. Dujų importo terminalas
  7. Dujų saugykla
  8. Elektros linija su Lenkija
  9. Elektros linija su Švedija

Kai kurie šių projektų pradėti seniau, kai kurie dar tik „ant popieriaus“. Vieni jų reikalingi , kiti – galbūt nelabai, dar kiti – „nuoga“ propaganda. Bet mane labiausiai gąsdina milžiniškas jų kiekis. Krizės sąlygomis mėtomi milijonai įvairios studijoms ir konsultacijoms (dažniausiai samdant užsienio ekspertus). Ir tikriausiai ateityj bus leidžiami milijardai statyboms. Ar tikrai reikia visko ir iškarto ?

Kadrų valymas

Procesas prasidėjo tik atėjus konservatoriams ir sukūrus energetikos ministeriją. Jau esu rašęs, kad ten beveik nėra tikrų energetikų (o tie kurie dar dirbo ano įrašo publikavimo metu.. nebedirba). Vėliau nuosekliai įmonių vadovai buvo keičiami „vadybininkais“. Galima paminėti garsiausiai nuskambėjusias Ignalinos AE, Elektrėnų elektrinės, bet tai toli gražu ne vieninteliai faktai (pažiūrėkit kad ir į baltpool‘ą, kainų komisiją ir t.t. niekur aukštuose postuose energetikų neliko). Paskutinius energetikos iš šio sektoriaus bandoma išguiti vykdant dar vieną, eilinę, energetikos sektoriaus pertvarką, kuri, mano nuomone, ne tik kad nesumažins išlaidų – o jas padidins (reikės daugiau „aukštų valdininkų“).

Rinkos monopolizacija

Energetikos rinkoje niekada nebuvo tikros konkurencijos, bet buvo dvi skirstomųjų kompanijos (kurios jei ir nekonkuravo tarpusavyje, bet buvo galima lyginti jų veiklos rezultatus), buvo keletas energijos gamintojų.. nors ir priklausančių tam pačiam savininkui.  Dabar prasidėjo pertvarką, kuria siekiama panaikinti net nominalią konkurencija: visas perdavimas atiduodamas į vienas ranka. Visas paskirstymas atiduodamas į vienas rankas, visa gamyba atiduodama į vienas rankas ir visa aptarnavimas.. atiduodamas taip pat į vienas rankas. Ir visą ši košė atiduota kontorai kuri žada statyti naują atominę. Praktiškai gauname tą patį LEO prieš kurį atėję i valdžią konservatoriai taip kovojo. Vienintelis skirtumas: po visų tu „perstumdymų“ išleisti milijonai (jei ne milijardai), o rezultatas minusinis.

Jul 152010
 

Kaunas

Viešai diskutuojama idėja Kauną šiluma aprūpinti iš Lietuvos (Elektrėnų) termofikacinės elektrinės (TE). Idėja elementari: daroma prielaida, kad šiluma gaminama Elektrėnuose yra šalutinis produktas ir kainuoja labai pigiai, dėl to, galbūt, atsipirktų 60 kilometrų šilumos trasos tiesimas (turiu keistą įtarimą, kad tai būtų labiausiai nuo vartotojo nutolęs šilumos šaltinis. Gal net Kaunas į Gineso rekordų knygą patektu ?). Tiesa, pasižiūrėjus atidžiau idėja neatrodo tokia patrauki: kam dujas deginti ir 60 kilometrų karštą vandenį varinėti, kai šalia yra panaši jėgainė, galinti gaminti šilumą iš tų pačių dujų (ir planuojama statyti dar viena). Be to šiluma atrodo pigi, tik tuomet, jei Lietuvos TE išlaikytų dabartinį elektros supirkimo tarifą (vos ne dvigubai didesnį nei rinkos kaina). Jei elektros ir šilumos kainas perskaičiuoti pagal galiojančias kainų komisijos metodikas – Elektrėnuose pagamintos šilumos kaina būtų panaši kaip ir Kauno TE, o ją dar reikėtų varinėti 120 km (pirmyn/atgal). Prieštarauja tiek ekonomikos tiek termodinamikos dėsniams.

Keista ir tai, kodėl prie Elektrėnų esantys šiltnamiai šilumos gamybai naudoja gamtines dujas o neperka jos iš Lietuvos TE.

Ne mažiau keisti atrodo skaičiukai minimi kartu su šiuo projektu: pavyzdžiui nuostoliai trasose tik 4%-6%. Atsižvelgiant į atstumą – įmanoma, bet vis tiek įspūdinga. Minimos investicijos 400 milijonų (nors kažkur plaukioja ir skaičiai artimesni milijardui) litų. Mano nuomone tai eilinis „didžiųjų vaisiukų“ projektas (arba pinigų skalbyklėlė). Arba bandoma „perspjauti“ prieš tai buvusio Vilniaus mero gondolų idėją.

 Įspūdžiai iš: delfi.lt

Vilnius

Vilniaus meras nusprendė (galbūt susapnavo kaip kažkada Gediminas) kad pigiausia šildytis Vilniečiams būtų biokuru (nes jis du kartus pigesnis nei dujos, tiesa, vertinant tik kuro dedamąją). Remdamasis tokia vizija buvo be konkurso paskirtam „konsultantui“ atseikėti 100 tūkstančių. (jis turi padėti rasti investuotoją perėjimui prie biokuro). Įdomu tai, kad mero minimose „Skandinavijos šalyse“ cšt biokuras ne daugiau penktadalio, o pagrindinė priežastis dėl ko pas juos mažesnės šilumos kainos – optimaliai paskaičiuotos šilumos trasos (su minimaliais nuostoliais). Keista, kad modernizacijomis taip susirūpinta baigiantis savivaldybės kadencijai ir iki esamos Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutarties likus dar 7 metams. Net jei būtų įgyvendinta ši graži idėja, kalbama apie 700 milijonų investicijų poreikį (kuris taip pat pateks į tarifą) abejoju ar šilumos kaina vilniečiams sumažės. O ir minimos 2000 naujų darbo vietų tikriausiai atsiras ne Lietuvoje (nes jau dabar Vilniaus TE nemažą dalį biokuro perka… Baltarusijoje). Mano nuomone tai eilinis priešrinkiminis šou (jei ne blogiau), ir pinigų padalinimas nelabai reikalingoms konsultacijoms, nors pažvelgus giliau.. galima įžvelgti ir Rubikono šmėklą.

 Įspūdžiai iš: delfi.lt

Jul 142010
 

Šiandien į žiniasklaidą pateko įdomus pranešimas, teigiantis, kad daugiabučio namo atnaujinimą (renovaciją) galės inicijuoti jo administratorius. Tiesa, teoriškai, administratorius tik organizuos renovavimo konkursą, bet kas galėtų paneigti, kad tokį konkursą lengviau laimės administratoriaus antrinė (ar pirminė) įmonė nei kontora„iš šalies“?

Pirma mintis šovus į galvą – taip valdantieji bando išjudinti renovaciją: jei patys daugiabučiai nenori steigti bendrijų ir renovuoti namų – tegul tuo užsiima administratorius. Ir papildomą litą bus galima užsidirbti, ir šimtmečio renovacijos projektas pajudės.. ir teisingos kontoros darbo gaus, ir bankai vėl dalins paskolas, ir visi gyvens ilgai ir laimingi (gal išskyrus tik tuos, kurie mokės už visą šią ekonomikos augimo šventę mokės, t.y. eiliniai, mažiausiai organizuoti Lietuvos piliečiai).

 Pats priverstinis administratoriaus skyrimas jau yra diskutuotinas dalykas. Mano subjektyvia nuomone nepasisekė daugiabučių gyventojams, kurie turi administratorių. Jie bus vienaip ar kitaip priversti renovuoti savo namą, nepriklausomai nuo jų pačių noro. Bus suvaržyta dar viena turto savininko teisė. Vardant kažkieno ambicijų.

 P.S. visą šį tekstą rašiau vien iš trumpos žinutės spaudoje. Pabandžiau rasti šią pataisą seimo duomenų bazėje – nepavyko. Naujausias pakeitimas datuotas kovo mėnesį.

Šaltinis

Papuldyta 2010 07 15: svarstymo medžiaga. (nieko labai įdomaus)

Jun 262010
 

Jau rašiau kad man labai nepatinka svarstomas „atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas“ ir jame formuojamos skylės piktnaudžiavimui. Vakar akis užkliuvo už diskusijos dėl miškų įstatymo pakeitimų. Galima susidaryti įspūdį, kad kažkas specialiai kuria skyles įstatyme siekdamas sau asmeninės naudos. Konkrečiai:

a)      Atsinaujinančių įstatyme numatyta, kad nedidelės galios atsinaujinančios energijos generatorius prijungti prie tinklų nemokamai (ir be jokių leidimų).

b)      Miškų įstatyme norima įteisinti statybas miško paskirties žemėje.

Sudėję abu įstatymus gausime situacija, kai bet kuris Jonas, Aloyzas ar Antanas nusipirkęs gabalą miško žemės (diskutuojama apie 5 ha), galbūt prie kokio ežeriuko ar upelio, galės praktiškai be leidimų įsirengti vasarnamį, o pasistatęs žaislinį vėjo malūnėlį jį elektrifikuoti (ir visai nesvarbu kad miške nelabai yra vėjo). Esmė tame, kad sumokėjęs kelis (keliasdešimt) tūkstančių litų už vėjo (ar kokia kitą atsinaujinančių išteklių jėgainę) jis įgyja teisę nemokamai prisijungti prie elektros energijos tinklų (nemokamai čia reiškią kad už prisijungimą sumokės visi elektros vartotojai). Beje, elektrifikuoti sodybą kur nors atokiame miškelyje kainuoja milijonus (kartais ir dešimtis milijonų): tiesti elektros linijas per miškus yra labai brangus užsiėmimas.

Manau, kad kažkam iš didelių ir galingų (plitverslininkų) pritrūko sklypų paežerėse ir jie nusprendė vasarnamius išsiplėsti į miškus. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje yra apie 200.000 miškų savininkų.. elektra turi potencialą stipriai brangti (tiksliau jos skirstymas). Manau atsinaujinančių įstatymų pasinaudos ir visi dar nespėję paežerėse pastatytų savo vasarnamių elektrifikuoti.

P.S. abiejuose šituose įstatymuose šmėžuoja tie patys žmonės…

May 202010
 

Taupykime elektrą, naudokime žvakes !

Šiandien kolega atsiuntė RST projekto tiek kiek reikia  išleistą elektroninė knygą apie elektros taupymą.

Idėja labia gera. Tautą reikia šviesti. Problema tik ta, kad į šią savo brošiūrą jie surašė ne tik gerus, bet ir abejotinus ar blogus patarimus. Aiškiai jaučiama, kad projektukas darytas valdiškos kontoros tik dėl to, kad užsidėti pliusiuką. Kelios klaidos:

  1. 3 puslapyje yra rekomenduojama kaitrines lemputes keisti diodinėmis.. nes jos atsiperka. Autorius tikriausiai norėjo parašyti “dienos šviesos” ar “taupiosios”. Nes šviesos diodai uš “taupiąsias” lemputes sunaudoja daugiau energijos (tam pačiam šviesumo lygiui) ir yra nuo kelių iki keliolikos kartų brangesni. Norėdami sutaupyti – nenaudokite šviesos diodų (šiuo metu, ateityje tai gal ir pasikeis.)
  2. 3 puslapyje siūloma šviesos šaltinius išdėstyti tolygia per visą plotą. Jei norite apšviesti sporto salę ar sandėlį – idėja gera, bet jei reikia apšvietimo gyvenamoms patalpoms, siūlyčiau apšvietimą daryti sekcijinį apšvietimą su keliais jungikliais, koncentruojant galingesnius šviesos šaltinius ten, kur jų reikią (pvz. virtuvėje prie darbo vietos)
  3. 4 puslapyje siūloma elektrinę viryklę įjungti iš anksto (ir tai vadinama energijos taupymu).
  4. 4 puslapyje šaldiklį siūloma atitirpinti kas savaitę..
  5. 5 puslapyje siūloma taupyti naudojant žadintuvą su baterijomis (o ne maitinama iš elektros tinklo). Dėl šito nesu tikras.. bet skamba įtartinai
  6. 7,8 puslapiuose siūloma taupyti elektrą deginant žvakes. Galiu papildyti: deginant balaną galima sutaupyti dar daugiau !
  7. 7 puslapyje siūloma vandenį šildyti tik tam tikru paros metu (ryte ir vakare). Logikos tame nėra, nes jei tai momentinis šildytuvas, tai jis nenaudos elektros kol neleisite vandens, jei tai tūrinis šildytuvas, esminio skirtumo kada jis kaista nėra, nes karštas vanduo vėsta labai lėtai. Va jei būtų paminėję naktinę elektrą, būtų žymiai geriau.
  8. 9 puslapyje siūloma elektrinį vandens šildytuvą prijungti prie dujų katilo. Suprasčiau jei siūlytų prijungti kombinuotą.. bet elektrinį ?
  9. 9 puslapyje likau nesupratęs, ką turi bendro skalbimo mašinos filtrai ir šildymas. Galbūt dėl kad skalbimo mašinos kolkas nesu ardęs.

 Šioje brošiūroje taip pat siūloma išjunginėti įvairius elektros prietaisus iš rozečių kai jie nenaudojami. Idėja gera ir teisinga, tik praktikoje to padaryti neišeina: daugelis šiuolaikinių namų prietaisų turi laikrodžius, kurie, išjungus prietaisą iš rozetės “nusimuša”. Tokiu atveju kas karta įsijungus prietaisą.. iš naujo teks nustatinėti laikrodį.

Labai primygtinai siūloma naudotis apšvietimą įkraunamą saulės energija. Vėlgi idėja atrodo gražiai bet praktikoje nepanaudojama. Kad gauti pakankamą apšvietimą reikia nemažo saulės elementų ploto (niekada neatsipirks). O tie žaislai, kur šiuo metu pardavinėja sodo/daržo skyriuose pajėgūs tik “pamaitinti” vieną “antikvarinį” šviesos diodą, Prie tokio apšvietimo žiūrėti TV ar skaityti akims nėra gerai.

Nuotolinio valdymo pultuose naudoti pakraunamas baterijas irgi prasilenkia su elementaria logika. Pulteliai naudoja labai mažai energijos, dėl to pakraunamos baterijos niekada neatsipirks.


Raktai: kaip taupyti elektra