Mar 272010
 

Po truputį skaitau „Atsinaujinančių išteklių įstatymo projektą“  kuris man labai primena pageidavimų koncertą: jame surašyti visų atsinaujinančių energijos išteklių lobistų lūkesčiai ir viltys. Vienas tokių „pageidavimų“ įrašytas 13 straipsnio 3 dalyje: hidroelektrinių prijungtų prie elektros tinklų suminę galią padidinti iki 250 MW. Realiai tai reiškia kad planuojama padvigubinti esamą hidroelektrinių galią: įsivaizduokit dar viena elektrinė panaši į Kauno HE ir padvigubės elektrinių ant mažųjų upelių. Dešimtys naujų užtvankų ir hektarai užlietų pievų. Antra kartą Nemuno tikriausiai neužtvenks (nors buvo norinčių tai padaryti), bet užtvankomis bus apstatytos Neris ir Nevėžis, Mūša ir Šventoji. Ar tikrai nėra kito, geresnio būdo pasigaminti tas kelias MWh elektros ?

Jei šie skaičiai būtų įrašyti į kokia nors strategiją – būtų galima per daug jų neimti domėn: nei viena energetikos strategija Lietuvoje nebuvo pilnai įgyvendinta, bet (jei šį įstatymą priims) prisidengus įstatymu tikriausiai bus galima „visuomenės interesu“ atiminėti žemę, statyti užtvankas ir naikinti Lietuvos upes (kraštovaizdį).

Beje, tiems kas kovoja už žalią energiją ir darnią plėtrą turiu priminti, kad hidro jėgainės nėra jau tokia ekologiška energijos gamybos forma (nepaisant kad naikinami upių baseinai su jų flora ir fauna), bet hidro elektrinės prisideda prie atmosferos taršos metanu ir atskirais atvejais gali sukelti neigiamą didesnį poveikį klimato kaitai nei gamtinės dujos. Kelios nuorodos: 

1, 2, 3

Mar 262010
 

Pasakyk Pakruojiečiui kad Plungė perėjusi nuo dujų prie medienos (85%) sumažino šilumos kainą 5ct. ir jis užsinorės biomasės. Ir visai nesvarbu, Plungėje ne biomasė o dujos sudaro 85% kuro ir kainos krito dėl pigusių dujų. Eilnis pilietis po nežino. Jis mato tai ką jam pasakė žiniasklaida: perėjus prie medienos šiluma ženkliai pinga.

Vakar į viešumą išlindo du beveik analogiški straipsniai: vienas Lietuvos žiniose „Mus išgelbėtų valstybės girios“ , kitas – Delfi  savo vardu pateikė Lietuvos žinių straipsnio santrauką „Nuo rusiškų dujų išgelbėtų lietuviška mediena“. Susidaro įspūdis, kad stengiamasi sukelti šurmulį/suklaidinti visuomenę prieš prastumiant „atsinaujinančių įstatymą“ ir/arba išsimušti papildomą paramą „miškininkams“ (apie kurią kalba p. Lapinskas).

Straipsnyje skundžiamasi kad valstybė neremia miškininkų ir mėto pinigus rusams(dujoms). Remiamasi ekspertais, kurie tiesiogiai neįvardijami. Jaučiasi kad straipsnis užsakomasis, ir jį ruošė žmogus nenusimanantis apie situaciją šalies ūkyje. Keli kvailiausi straipsnio „nepataikymai“:

Antai Plungėje net 85 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos gaminama iš medienos“ tiek Plungės šilumos, tiek Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis Plungėje 2009 metų pabaigoje 85% kuro buvo dujos.  (o straipsnyje minimi 5 centai „išlindo“ dėl kritusių dujų kainų“). Panašiai yra ir su Radviliškiu, kuris dar tik gavo paramą biomasės katilinei ir ji kol kas negali įtakoti šilumos kainų.

Tačiau kol kas iš biokuro šilumą gamina tik 210 katilinių, daugiausia – mažo pajėgumo. Jose sumontuota 360 kogeneracinių katilų.“ Vėlgi „ekspertai“ nežino kas yra kogeneracija ir maišo elektrines su katilinėmis.

Taip pat labai abejoju, ar Švedai tikrai gamina 20% elektros iš biomasės (po ranka radau tik senus 2005 metų duomenis. Tuomet ten buvo gaminama 5% elektros naudojant biomasę).

Įdomiausia čia yra tai, kad šiandieninė energetikos ministerija grūda atsinaujinančius kur tik galima (ir kur negalima). Vien rengiamas „atsinaujinančių įstatymas“ ko vertas. Pavarčius projektą susidaro įspūdis, kad ten sudėtos visi pageidavimai tiek biomasininkų, tiek vėjininkų tie saulininkų, o apie vartotojus nepagalvojo niekas.  Pasižiūrėjus į darbo grupę..  tai jau nebeatrodo nuostabu.  O straipsnio „šaltiniai“ skundžiasi kad politikai priešinasi. Situacija: pats muša pats rėkia.

Smalsu, kodėl užsiiminėdami visuomenės dezinformavimu nebuvo pasamdytą bent jau bendrą supratimą apie reikalą turintys žmonės ? O jei neturi žalio supratimo apie ką kalbi, tai kam mėtytis skaičiais ? Kalbėk kaip visi politikieriai – šūkiais ir atrodysi protingas.

Pabaigai norėčiau išdėstyti savo nuomone šiuo klausimu

Pernai yra tekę padėlioti skaičiukus, kaip atrodytų keletas Kauno rajono katilinių esamą kurą pakeitus biomase. Elementari kaštų/naudos analizė.

 Mažose katilinėse automatinis dujų katilas yra pigiau nei biomasės katilinė (pats kuras, mediena, yra pigesnis, bet biomasės katilinės reikalauja daugiau aptarnavimo).

Katilinėse, kurios šiuo metu naudojamas mazutas kaip rezervinis kuras perėjimas prie biomasės daugeliu atveju yra tikslingas.

Pervedus, kaip siūloma straipsnyje, visas katilines ant biomasės šiluma brangs, mediena brangs, malkos brangs. Elementari ekonominė logika: kai resursas yra ribotas, jo vartojimo didėjimas kelia kainą. Pasiūlos/paklausos dėsnis ir jokios mistikos. Bet kuriam išklausiusiam ekonomikos pradžiamokslį turėtų būti aišku, kad jeigu gamyba reikalauja dotacijų ji yra brangesnė už tą, kuri dotacijų nereikalauja. Ar tos dotacijos bus skirtos tiesiogiai iš tų, kurie vartoją šią paslaugą (centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų) ar iš visų šalies piliečių „solidariai“ esmės tai nekeičia: šiluma brangs. Ar tai gerai ar blogai – čia jau atskiras klausimas, bet dotacijos, subsidijos ar priemokos rodo, kad paslauga/resursas yra brangesnis už konkurentus. Dotacijų atveju pinigai dažniausiai  paimami iš kitos kišenės ir tiek.

P.S aš pilnai pritariu, kad miško atliekas reikia rinkti ir naudoti kaip kurą. Tam šiuo metu Lietuvoje nėra nei technikos nei rinkos, dėl to tam tikros subsidijos pasitarnautų visuotiniam gerbūviui (baisu žiūrėti, kai pamiškėse pūva ar deginama šakos, ar net plonesni medeliai), o „čipsai“ gaminami ir geros medienos,  bet kam skiesti, kad miško tvarkymo ir kirtimo atliekų panaudojimas atpigins šilumą ?


Raktai: biokuro supirkimas, cipsu supirkimas, biomasės supirkimas, biomases supirkimo kaina
Mar 252010
 

Jau rašiau apie absurdiškumą gaminti saulės elektrą Lietuvoje ir priimtus keistu tarifus. Pagaliau paaiškėjo kieno iniciatyva buvo „pramuštas“ pasakiškai aukštas saulės elektros supirkimo tarifas: „Renerga“ ruošiasi statyti saulės elektrines.  (ir pardavinėti elektrą skirstomiesiems tinklams už 162 centus/kWh. Biržoje šiuo metu svertinis vidurkis svyruoja apie 17 ct/kWh. Už elektrą bus permokama beveik 10 kartų.  Sutinku, kad viena/dvi nedidelės saulės elektrinės ženkliai tarifo nepakels, bet jei ir kiti „žalieji verslininkai“ įsijungs į šį bizniuką elektra tikrai brangs. Šis brangimas numatytas ir „Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projekte“ į kurį yra „įsiūtas“ reikalavimas instaliuoti 50MW saulės elektrinių. Ir visa tai Lietuvoje.. kuri dažnai priskiriama šiaurės Europai. Smalsu iš kur atsirado tas 50MW ? Gal čia tokie numatoma naujosios Lietuviškos saulės elementų gamyklos pajėgumai ?

O ši frazė skamba kaip pasityčiojimas:

„Jau šiais metais pastatysime nedideles jėgaines, kuriomis įrodysime tiek bankams, tiek „Lietuvos energijai“, tiek šalies valdžiai, kad šis verslas gali būti pelningas“, – „Lietuvos rytui“ aiškino „Renergos“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas.

Esant pakankamai aukštam supirkimo tarifui pelningą bizniuką galima prasukti ir su mėnulio energija. Dar karta klausiu ar tikrai Lietuvai reikia atsinaujinančių energijos šaltinių bet kokia kainą ? Ar dar ilgai vartotojai rems visokių oligarchų bizniukus skirtus eilinių vartotojų apiplėšimui ? Mano nuomone taip ruošiamas eilinis peilis Lietuvos elektros energijos vartotojams ir visai likusiai ekonomikai.

Feb 192010
 

(tiksliau kai spaudos pranešimus ruošia žmonės neskaitę ataskaitos)

 Šiandien valstybės kontrolė išplatino spaudos pranešimą apie atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo Lietuvoje auditą. Pirmi du šio pranešimo sakiniai atskleidžia, kad pranešimą ruošė žmogus, neturintis nei menkiausio supratimo, apie eina kalba. Citata iš BNS:

 Valstybės kontrolės atliktas atsinaujinančių energijos išteklių auditas rodo, kad Lietuva turi visas galimybes iki 2020 metų iš jų gauti 20 proc. energijos, kaip reikalauja Europos Komisija. Tai sudarytų sąlygas turėti pigesnę elektrą ir šilumą, padidinti šalies energetinį nepriklausomumą.

Kas su energetika nesusidūręs: iki 2020 Lietuva yra įsipareigojus sunaudoti ne mažiau 23% atsinaujinančių (nuo sunaudojamos energijos). 20% yra ES, kuris Lietuvos tiesiogiai neliečia. Tiesa, pačioje ataskaitoje yra minimas teisingas skaičius. Tikriausiai žmogus ruošęs pranešimą spaudai nepasivargino net ataskaitos santraukos perskaityti. Kitas labai įdomus pareiškimas – kad naudojant atsinaujinančius atpigs elektra. Kitais žodžiais tariant, perkant elektrą aukštesne nei rinkos kaina  iš atsinaujinančių.. turėsim pigesnę elektrą. Absurdas. Šiuo metu tarp „žalių“ ekonomistų yra madingi pasvarstymai kaip sužaisti mokesčiais, dotacijomis ar lengvatomis taip, kad ir atsinaujinantys energijos šaltiniai galėtų gyvuoti, ir rinka veiktų ir energetika vis dar liktų „įperkama“, bet čia jau nebe blogo tema…

Prisipažinsiu, kol kas pačios ataskaitos nespėjau perskaityti, tik pavarčiau. Yra joje vietų, su kuriomis sutikti negaliu, nors daugeliui išvadų bent iš dalies pritariu: nėra pas mus vientisos atsinaujinančių išteklių rėmimo politikos, nėra netgi pakankamai informacijos kad šią politiką suformuluoti.

 Jei kas nori paskaityti ataskaitą ji yra čia,  santrauka yra čia:

Feb 182010
 

Jau rašiau apie savo neigiamus įspūdžius susijusius su kieto kuro katilu Kalvis 2-20. Beje, iš nuotraukos matyti (foto daryta ber.lt), kad katilo konstrukcija, bent jau energetiniu požiūriu yra nebloga: išmetami iš katilo dūmai yra apie 110 laipsnių (katilas įsidegęs, bet oro padavimas dar atviras). Žinoma iki rekomenduojamos 60-70 trūksta, bet ir ne 300, kaip senuosiuose pečiuose.

Kadangi ši žiema buvo/yra viena šalčiausių per paskutinį dešimtmetį, tai pasinaudodamas ta proga išbandžiau keletą šildymo „strategijų“, keičiant cirkuliacinio siurblio greitį, ketureigio vožtuvo padėtį, bei termostato (esančio prie pečiaus) nustatymus. Čia pateiksiu savo subjektyvius pastebėjimus. Trumpai apie šildymą namą ir sistemą: šildomas plotas 132 kvadratai, radiatorinė priverstinės cirkuliacijos sistema, išorinės sienos dujų silikato blokas plius pusė plytos.

  1. Naudojant anglis mano namukui 20kW katilo galia per didelė. Dirbant normaliu rėžimu, kuomet katilo termostatas nustatytas ties 75 laipsniais, cirkuliacinio siurblio termostatas 65 laipsniai, o ketureigis vožtuvas ant 70%, pasiekus darbinę temperatūrą katilas pradeda „smilkti“ ir anglis pilnai nesudega. Į įsidegusį pečių supylus kibirą anglių jų dažnai sudega tik apie pusė (kitą pusę galima panaudoti antrą kartą, bet tai gana „murzinas“ užsiėmimas). Nustačius katilo termostatą ant 90 laipsnių ir pilnai atidarius ketureigį vožtuvą – anglis sudega žymiai geriau, bet tuomet radiatorių temperatūrą pasieka 60-70 laipsnių (nelabai malonu). Kai prieš kelis metus deginau lenkišką anglį – jos sudegimas buvo žymiai geresnis. Labai geri rezultatai gaunas maišant pjuvenas su anglimi santykiu 1:1 ar net 2:1. Anglis yra nepakeičiamas kuras, kai reikia greitai pakelti patalpų temperatūrą, be to jos iki 1,5 kartų pigesnės už medieną (skaičiuojant per kaloringumus).
  2.  Malkas naudoju tik kietmedžio. Ąžuolas/klevas/beržas. Vyrauja ąžuolas. Naudojant medieną jokių katilo reguliavimo problemų nekylą: malkos pilnai sudega tiek esant dideliam apkrovimui, tiek mažam. Tiesa, nesu tikras kiek dėl to krinta naudingo veiksmo koeficientas. Naudodamas skirtingus katilo/siurblio nustatymus su malkom pažaidžiau kiek daugiau nei su anglim. Dirbant normaliu rėžimu, kuomet katilo termostatas nustatytas ties 75 laipsniais o ketureigis vožtuvas ant 70% viena įkrova  dega nuo 3 iki 8 valandų, o žarijos išsilaiko 12 ir daugiau valandų (Kai yra žarijų, užkūrimas paprastesnis: įmeti apačioje smulkesnių malkų, ant viršau stambių ir katilas užsikuria. Taip per didžiuosius šalčius katilo galima visai negesinti). Taip kūrenant katilo sienelės suodžiais apsineša sąlyginai nedaug. Toks kūrenimo būdas turi du trūkumus: esant šaltesniam orui – ryte kambariai pastebimai atvėsta, o per didžiuosius šalčius man net vienas šildymo stovas buvo užšalęs (šildymo sistemos projektavimo klaida, bet vis tiek nemalonu). 
  3. Kitas, katilo nustatymų „komplektas“, mano nuomone komfortiškesnis – nakčiai, arba išvykstant visai dienai katilą sureguliuoju taip: katilo termostatas – 70 laipsnių, cirkuliacinio siurblio termostatas išjungtas, ketureigis vožtuvas nustatytas ant 50%. Tokiu būdu vanduo vamzdžiais cirkuliuoja visą laiką ir jie bent jau neužšala. Mano subjektyvia nuomone palikus nakčiai taip „sukonfigūruotą“ katilą ryte kambarių temperatūra būna bent jau 2 laipsniais aukštesnė nei katilui dirbant normaliu rėžimu. Tokio kūrenimo trūkumai:  katilo sienelės apsineša daug greičiau, ryte beveik visada nebebūna žarijų ir katilą tenka kurti iš naujo, be to vanduo boileryje gerokai pravėsta (nes jis naudojamas kaip nedidelis akumuliatorius). Nusiprausti ryte užtenka, bet jau vonios nebeprisileisi. Vienintelė rimtesnė problemą kūrenant malkas – per siaura katilo „šachta“ – stambesnės malkos linkę užstrigti. Tai ypač nemalonu, kai eidamas miegoti pakrauni pečių, o ryte randi ½ jo nesudegus.
  4. Prieš kelis metus esu bandęs kūrenti pjuvenų briketus, bet mano atveju jie nepasiteisino: nors pardavėjas teigė, kad briketai pagaminti iš uosinių pjuvenų, bet jie sudegdavo labai greitai o šilumos duodavo nedaug.  Gal man pateko nekokybiški briketai – nežinau, bet man nepatiko.

Reziumuojant:  geriausias kietas kuras – anglis, o iki pilnos laimės mano šildymo sistemai labai trūksta akumuliacinės talpos.


Raktai: ketureigis vožtuvas, katilo termostatas, lenkiski kieto kuro katilai, siurblio termostatas, katilo aprisimas, oro padavimas i katiline, kalvis 2-25, ketureigio vožtuvo reguliavimas, cirkuliacinio siurblio termostatas, cirkuliacinio siurblio greitis